Atostogos Lietuvoje pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau susidomėjimo ne tik tarp vietinių gyventojų, bet ir tarp svečių iš užsienio. Šalyje gausu išskirtinių gamtos kampelių, jaukių miestelių, istorinio ir kultūrinio paveldo bei įvairių aktyvaus ir ramaus laisvalaikio pramogų. Moderni infrastruktūra, gerėjantis apgyvendinimo paslaugų spektras, pažangi sveikatingumo ir gastronomijos pasiūla leidžia atostogas Lietuvoje derinti su kokybe, saugumu bei tvariu požiūriu į aplinką.
Lietuvos gamtos ir kultūros įvairovė
Lietuva pasižymi išskirtine gamtine įvairove - nuo smėlio kopomis pasipuošusios Kuršių nerijos iki vaizdingų Dzūkijos miškų, tūkstančių ežerų ir upių Aukštaitijoje bei kalvotų Žemaitijos reljefų. Lietuvos miestai ir miesteliai išlaikę gilią istoriją, kuri atspindi ne tik vietos, bet ir visos Europos kultūros raidą. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, čia gausu gotikos, baroko, klasicizmo stiliaus architektūros.
Istoriniai centrai, tokie kaip Kaunas, Trakai, Klaipėda - pažintis su lietuvių, žydų, totorių, lenkų ir vokiečių kultūra, tradicijomis bei kulinariniu paveldu. Lietuva nedidelė, tačiau gerai išvystyta - automobilių kelių, dviračių takų, autobusų ir traukinių maršrutų gausa leidžia keliautojams patogiai organizuoti maršrutus, lanksčiai derinti kelias vietoves ar regionus net per trumpą laikotarpį.
Aukštaitija žinoma kaip lietuviškų ežerų „lobynas“ - Ignalina, Molėtai, Zarasai kasmet vilioja žvejus, vandens sporto entuziastus bei gamtos mylėtojus. Čia gausu sodybų, kempingų, kaimo turizmo ūkių, siūlančių ekologišką maistą, autentišką poilsį, įvairias vietines veiklas: žolinių rinkimą, medžių sodinimą, tradicinio maisto gamybą.
Gamtos mylėtojai renkasi Dzūkijos, Žemaitijos, Labanoro nacionalinius ir regioninius parkus, kuriuose užtikrintas privatus, ramus ir prasmingas poilsis. Šiose teritorijose galima stebėti retas paukščių rūšis, rinkti uogas, grybauti, išbandyti pažintinius takus bei išlipti į apžvalgos bokštus.
Vilnius, Kaunas, Trakai, Kėdainiai, Anykščiai, Raudondvaris ir daugelis kitų miestelių stebina kultūrinių objektų bei architektūros įvairove. Istorinės pilys (Trakų, Raudonės, Panemunės), dvarai, senieji miestų centrai idealiai tinka pažintinėms kelionėms, teminėms ekskursijoms su gidais, kultūros ar meno festivalių lankymui.
Kurortiniuose miestuose (Druskininkai, Birštonas, Palanga) ir regionuose populiarūs sveikatingumo centrai bei sanatorijos, siūlančios gydomąsias, reabilitacines ir SPA procedūras.
Ką aplankyti Molėtų rajone?
Geriausias Lietuvos turizmo miestas - Molėtai. Būtent taip nusprendė balsavusieji. Šis ežerų apsuptas miestas aplenkė Palangą, Nidą, Klaipėdą, Birštoną, Anykščius, Ignaliną, Telšius, Kretingą. Naujoji, madingoji kelionių po Lietuvą kryptis - Molėtai! Juk visada įdomiau, kai keliauji ten, kur nesitikėjai. Tai reiškia - lauk nuotykių ir netikėtumų.
Jeigu apie šį miestą visai nieko nežinote - pradėkite kelionę nuo centre įsikūrusio turizmo centro. Atvykėliams Daiva rekomenduoja pamatyti tai, kas yra prie vietinių ežerų. Būtent jais garsus Molėtų kraštas. Žinote, kiek tiksliai jų yra? Beveik 300 - net 279.
Dar vienas, kiek įdomesnis Molėtų rajono taškas - tai „69“ kilometras, pagrindiniame kelyje, važiuojant nuo Vilniaus. Jaunasis, turizmo centre su Daiva dirbantis, kolega sako, kad tai meilės išsiilgusiųjų vieta.Paklausta apie vietinius paplūdimius Daiva iškart perspėjo, kad daug vietų šiose apylinkėse yra privačios, automobiliu nepasiekiamos. Norintiems išsimaudyti ji rekomendavo - Molėtų miesto maudyklą. Taip liaudyje vadinamas ruožas miesto centre, prie Skulptūrų parko, ant Pastovio ežero kranto.
Pati sunkiausia užduotis esant Molėtuose išsirinkti, prie kurio ežero važiuoti. Jeigu norite pabūti ramiau, be pašalinių žvilgsnių, jeigu norite nuostabiai gražaus gamtos kampelio - kiek pavargsite. Deja, šis kraštas neturi jokio geriausių pliažų dešimtuko.Jaunimui visi rekomenduoja vandens pramogų parką „Flip point“ prie Pastovio ežero, kuriame siūlo išbandyti vandenlentes ir irklentes. Vyresniems turistams molėtiškiai siūlo važiuoti į Ažubalių kaimą, prie Durių ežero. Sako - ten labai švarus vanduo, daugiau vietų, kur laisvai galima prieiti prie vandens.
Molėtų apylinkės garsėja ne tik ežerais, bet ir dviem, aukštai danguje esančiais objektais. Pirmasis - tai visoje Lietuvoje ir net už jos ribų žinomas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus ir observatorija. Antrasis - aukštybėse esantis turistinis objektas - tai Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas, Molėtuose jį vadina Mindūnų apžvalgos bokštu. Pats aukščiausias Lietuvoje - 36 metrų, pats moderniausias. Jis pasislėpęs giliai miškuose, tarp ežerų. Vaizdas atsiveria fantastiškas, tad pakilti tikrai verta.
„Cepelinų gryčia“ - kulinarinis atradimas
Vienas iš lankytinų objektų Molėtų rajone - „Cepelinų gryčia“. Nedidelė gryčia stovi pakeliui į Labanoro apžvalgos bokštą, apstatyta turistų automobiliais. Rasti laisvą staliuką ten nelengva užduotis, bet palaukus 15-20 minučių dažniausiai kuris nors atsilaisvina. Šis cepelinų restoranas dirba tik šiltuoju metų laiku, maždaug nuo kovo iki spalio, tik savaitgaliais. Matyt, pasiilgsta valgytojai, todėl tokia didelė paklausa.
Meniu nedidelis - vos keli patiekalai, visi tradiciniai lietuviški. Tą dieną, kai lankiausi ten - staliukus aptarnavo jauna mergaitė ir labai linksmai nusiteikęs vyras - gryčios vadovas Ramūnas Gutauskas. Jis rekomendavo užsisakyti šaltibarščių ir, žinoma, paties pagrindinio valgio, kuriuo jis labai didžiuojasi - cepelinų. Ponas Ramūnas garantavo, kad skanesnių niekas Lietuvoje negamina.
Prieš daug metų jo restorane lankėsi pats Andrius Užkalnis, o vėliau net parašė pagiriamąjį tekstą. Dar Ramūnas paminėjo ir Beatą Nicholson, kuri internete darė skaniausių cepelinų rinkimus, ir juose taip pat nugalėjo „Cepelinų gryčia“.
Jausmas, kad valgiau naminius cepelinus, ruoštus negailint nei ingredientų, nei meilės. „Cepelinų gryčioje“ nėra šildomų valgių, nuolat verda nauji cepelinų puodai ir jie iškart būna ištuštinami klientų. Porcija cepelinų kainuoja 6 eurus, šaltibarščiai 3 eurus.
„Cepelinų gryčia“ dirba sezoniškai: vasarą nespėjame dirbti, kiekvienas šeimos narys atidirbame už penkis, o žiemą visi atostogaujame. Atvirai sakau, kad po sezono reikia bent mėnesio ar dviejų poilsio, nes tempas ir krūvis didelis.
„Cepelinų gryčia“ - šeimos verslas, kurį pradėjo R. Gutausko tėvai prieš keturiolika metų. „Meniu nėra labai didelis: pagrindinis patiekalas - cepelinai, tačiau populiarūs ir bulviniai blynai, bulviniai blynai su mėsa, turime vėdarų. Vietos specialusis gėrimas - ten pat gaminta gira, taip pat galima paragauti labai retos obelų žiedų arbatos, gaminamos pagal paslaptingą „Cepelinų gryčios“ receptą.
R. Gutauskas patikino, kad nė vienas produktas nėra užšaldomas ir vėliau pašildomas. Tarkime, žmonės, užsisakę cepelinus gauna juos tik tik išvirtus, nes per dieną verdami keletas puodų cepelinų: jau spėjusius pamirkti puode cepelinus, gryčios šeimininkas pavadino „skenduoliais“ ir sakė, kad jie tikrai neliudija apie maisto kokybę. Perkamiems produktams, kurie naudojami virtuvėje, pasirinkti patys geriausi tiekėjai, kuriuos tik pavyko rasti aplink: mėsa perkama iš mažos mėsos perdirbimo įmonės, taip išvengiant masinės didžiųjų gamintojų produkcijos, o bulvės perkamos iš vietinio ūkininko, kaip ir daugelis kitų ingridientų.
„Cepelinų gryčios“ savininkas sakė, kad ir produktai, ir jų gamybos būdas yra pasirinktas toks, lyg cepelinai būtų daromi savai šeimai: „Daugelis receptų yra perėję iš mano prosenelės, kuri jau išėjo amžino poilsio. Pavyzdžiui, į cepelinus, kaip senovėje, dedame tik druskos, pipirų ir svogūnų - natūralių prieskonių. Vengiame bet kokio kito nenatūralaus prieskonio, šlamšto, kuris dabar pilamas į bet kurį maistą. Taip pat gaminame su meile ir gera nuotaika“, - teigė R. Gutauskas.
Cepelinų verslo ištakos siekia senus laikus, kai R. Gutausko prosenelė parduodavo tik tik išvirtus cepelinus Anykščiuose, siauruko stotyje. Daug žmonių prašė, kad „Cepelinų gryčia“ steigtų savo filialą Vilniuje, nes joje dažniausiai ir lankosi žmonės iš Vilniaus, kurie keliauja į savo sodybas Molėtuose ar aplink, Labanoro girioje, tačiau R. Gutauskas buvo nepalenkiamas: „Esame tokios nuomonės, kad jei nedirbsime patys, tai ir sėkmingi nebūsime, juk restoranėlio įvaizdį sudaro ne tik maisto kokybė, bet ir jo pateikimas. Geriau jau turėti mažiau, nei sunaikinti savo įdirbį: masinės gamybos fabriko statyti nenorime“, - pasakojo jis.
Kebabinė "Mūko kebabai"
Kitą valgymo vietą man rekomendavo iš Molėtų kilęs draugas, fotografas Gytis Vidžiūnas. Grįždamas į gimtinę aplankyti tėvų jis visada važiuoja pavalgyti vietinių kebabų kebabinėje „Mūko kebabai“. Ji stovi pievoje, netoli didžiųjų Molėtų prekybos centrų. Gytis perspėjo, kad ši kavinukė yra kiek kitokia nei visos, ir jos siūlomas meniu - išskirtinis.
„Užsisakyk „žiurkikių“ kebabą“, - pasiūlė jis, nepaaiškinęs kuo šis toks ypatingas. Paaiškinus ką reiškia pavadinimas nustebsite - ten dedama kiauliena, kuria mėgaujasi Molėtų gyventojai. Toks kebabas kainuoja 2,80 Eur.
Molėtai - puikus pasirinkimas atostogoms
Geriausiu Lietuvos turizmo miestu pripažinti Molėtai - turistų dar mažai atrastas kraštas. Miestelio gatvėse ir gražiausiose paplūdimiuose ramybė. Todėl jeigu norite pabėgti nuo triukšmo - važiuokite būtent čia. Pasivaikščiokite miškuose, pasimaudykite ežeruose, skaniai pavalgykite ir pakilkite į kosmosą. Svarbiausia - keliaudami šiose apylinkėse turėkite nuosavą automobilį, nes iki visų išvardintų vietų reikės nemažai pavažinėti.
| Vieta | Aprašymas | Kaina |
|---|---|---|
| Lietuvos Etnokosmologijos muziejus | Muziejus ir observatorija su ekskursijomis | 5 eurai |
| Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas | Aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje | Nemokamai |
| Cepelinų gryčia | Tradiciniai lietuviški patiekalai | Cepelinai - 6 eurai, Šaltibarščiai - 3 eurai |
| Mūko kebabai | Išskirtiniai kebabai | 2,80 Eur |