Sovietinėje mokykloje tu privalėjai jokiu būdu neišsiskirti iš kitų nei savo elgesiu, nei išvaizda.
Mokyklos Bufetas: Pramoga ir Būdas Apeiti Reikalavimus
Kur kas malonesnė aplinka būdavo mokyklos bufete. Todėl visi stengdavo ne išsipirkti mėnesiui pietus, o valgyti iš bufeto nusipirktas bandeles, riestainius, tortukus, eklerus po 22 kapeikas ir spurgas su arbata. Tai būdavo netgi savotiška pramoga.
Kadangi pertraukų metu ten susidarydavo eilės, daugelis stengdavosi išsiprašyti iš pamokos, neva tai į tualetą, o iš tikrųjų būrelis susirinkdavo bufete ir kramsnodami bei gurkšnodami bendraudavo, vienas nuo kitų nusirašinėdavo namų darbus.
Tai buvo savotiškas protestas prieš mokytojus, nes tikrai buvo tokių, reikalaudavo paklusti ir neklausinėti, tyčiodavo, naudodavo fizines bausmes. Todėl visi stengdavosi neišsiskirti, o tas, kas išsiskirdavo, dažniausiai tai darydavo tyčia.
Naujas Vaikų Maitinimas: Sveikatos Privalumai
Nuo rugsėjo pirmosios įsigalioja naujas vaikų maitinimas, tačiau atsakingos institucijos tik prieš dvi savaites pradėjo tvirtinti naujuosius meniu. Prie sveikatai palankios iniciatyvos prisijungusios mokymo įstaigos pokyčius įvedinėjo palaipsniui, jau prieš metus, todėl didelio pasikeitimo nepajus.
VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė, maisto technologė Raminta Bogušienė pateikia naujojo valgiaraščio privalumus, kuriuos nuo naujų mokslo metų įgyvendins Lietuvos mokyklos ir darželiai.
Pagrindiniai Maitinimo Reikalavimai
- Maitinimas darželiuose turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kas 3,5 val., mokyklose pietūs tiekiami ne anksčiau kaip 2,5 val. ir ne vėliau kaip 4 val. nuo pamokų pradžios.
- Šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną, negali būti pusgaminių.
- Ugdymo įstaigos, kurios turi įrengtas virtuves, šaldytas bandeles turės pakeisti į šviežiai keptas arba pirktines (cukrų ne daugiau 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g).
Gėrimų Pokyčiai
Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai (cukraus ne daugiau kaip 5 g/100 g) ir sultys, pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, leistini tik su užkandžiais - priešpiečiams ir pavakariams. Turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti nešalto (kambario temperatūros) vandens. Rekomenduojama vaikams duoti atsigerti ir karšto virinto geriamojo vandens.
Anot R. Bogušienės, saldinti gėrimai puikiai spręsdavo kalorijų atitikimus, bet vaikų sveikatos atžvilgiu tai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Saldūs gėrimai išderina vaikų skonio pojūtį, todėl natūralus maistas tampa nebeskanus.
Angliavandenių Šaltiniai
Sename valgiaraštyje kasdien buvo duodamas batonas ir duona, taip pigiausiu būdu „užpildant“ angliavandenių reikalavimus. Kadangi gyvename ne badmečio laikotarpiu, maistą dar papildomai užkišti batonais nebėra prasmės. Mūsų rengiamuose meniu, duona ir batonas tiekiami rečiau ir tik viso grūdo t.y. cukrų iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g (išskyrus ruginėje duonoje iki 1,2 g/100 g), skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g.
Tikimasi, kad dabar vaikai valgys daugiau pilnaverčių grūdinių kultūrų, o ne batonų. Reikalaujama, kad esant 3 valgymams, net 5 kartus per savaitę tiekti kruopų, išskyrus baltus ryžius. Pastarieji darželiuose leistini 2 kartus per savaitę, mokyklose - kartą per savaitę.
Mokyklose ir darželiuose makaronai rekomenduojami kietagrūdžiai arba viso grūdo ir ne dažniau nei 2 kart per savaitę. Pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams.
Mėsos Produktai
Senajame meniu vaikai dažnai gaudavo virtos mėsos gaminius. Tai produktai, kurie vis dar priskiriami „tausojančių“ kategorijai, tačiau bent jau apribotas jų kiekis. „Sveikatai palankus“ rengiamuose valgiaraščiuose mokykloms ir darželiams mėsos gaminių nėra, išskyrus leistinas jų kiekis pagal pageidavimus numatomas globos namuose ar bendrabučiuose, kur vaikai valgo visą dieną.
Bulvės
Senuose valgiaraščiuose akį rėžia bulvių produktai: sriuboje, kaip garnyras, vakarienei. Bulvėmis vaikai buvo maitinami kasdien ir po kelis kartus. Su bulvėmis viskas gerai, tai mūsų krašto produktas ir net geriau nei šlifuoti ryžiai. Tačiau jų perteklius sutrikdo virškinimą, apriboja vaikų galimybes gauti įvairesnio maisto, o su juo ir vertingų maistinių medžiagų“, - pabrėžia R. Bogušienės.
Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės ar bulvių košė darželiuose kaip garnyras galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę.
Daržovės ir Vaisiai
Nuo rudens, vaikų valgiaraštyje atsiras įvairesnių daržovių ir vaisių: ne mažiau 3 rūšys per dieną darželiuose, ne mažiau 2 rūšys per dieną mokyklose ir bent kartą per dieną vaikai turi gauti vaisių. Jų kiekis tikimasi padaugės, nes nustatytas reikalavimas: vieną trečdalį pietų patiekalo turi sudaryti daržovės!
Pasak mitybos specialistės R. Bogušienės: “Jei sename valgiaraštyje matome tik morkas, burokėlius ir kopūstus, retkarčiais agurkus, tai „Sveikatai palankus“ meniu vaikai valgys moliūgus, kalafiorus, brokolius, cukinijas, porus, įvairius sezoninius vaisius ir uogas. Tokia įvairovė suteiks daugybę sveikatai svarbių maisto medžiagų - antioksidantų, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų ir kt.
Vietoj sunkiai virškinamų, rafinuotais, dezodoruotais riebalais prismilkusių patiekalų, vaikai gaus daugiau subalansuoto maisto, gardinto kokybiškais, šalto spaudimo aliejais, mažiau sočiųjų riebalų iš pieno produktų ir mėsos, daugiau nesočiųjų.
Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas - draudžiamas. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose - bent pusę tausojantys arba augaliniai.
Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 k. per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 k.
Cukraus ir Druskos Kontrolė
Visuose produktuose kontroliuojamas cukraus ir druskos kiekis, išskyrus sultyse, nes jis kinta nuo natūraliai juose esančių vaisių. Desertuose, sausainiuose, bandelėse cukraus turės būti ne daugiau nei 16 g/100 g druskos, visuose patiekaluose ir produktuose iki 1 g, išskyrus ruginę duoną iki 1,2 g/100 g. Sūriuose ir virtuose mėsos gaminiuose negalės viršyti 1,7 g/100 g. Jogurtuose ir varškytėse cukrų leistina tik iki 10 g/100 g, o kituose pieno produktuose tik iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g.
Grūdiniuose produktuose skaidulinių medžiagų, kurios būtinos darniai žarnyno veiklai, turės būti daugiau nei 6 g/100 g, išskyrus batonus ir kvietinę duoną - joje leistina ne mažiau nei 5 g /100 g. Visuose įstaigose gaminamuose patiekaluose pridėtinio cukraus galės būti ne daugiau nei 5 g/100 g, nes vaikai gaus natūralių vaisių, uogų ir kt. cukrų, kurių kiekis nėra ribojamas gaminamuose patiekaluose. Džiovinti vaisiai negali būti cukruoti ir su konservantais.
Maistas nuo šiol turi būti kokybiškas ir estetiškas - tokio reikalavimo anksčiau nebuvo. Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų - be jokio gyvūninės kilmės maisto.
Kasdien vaikai valgys vis kitus pieno produktus. Pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti - rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15oC. Valgymo metu ant stalų negali būti nei druskos, cukraus, nei pipirų ar garstyčių. Medus ir grybai tinkami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams.
Valgymo Kultūra
Naujuose reikalavimuose užsimenama ir apie vaikų valgymo kultūrą. Anksčiau vaikai buvo nuolat skubinami valgyti, nes pertraukos trumpos. Blogai sukramtomas maistas yra sunkiai virškinamas, prasčiau pasisavinamas. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti, rekomenduojama pailginti pertraukas arba maitinimą klasėms organizuoti skirtingu metu.
Higienos Sąlygos
Valgyklose taip pat nebuvo higieniškų sąlygų. Amžinai prakiurę vamzdžiai, užsikimšusios kanalizacijos ir nuo jų tvoskiantis dvokas. Tas pats būdavo ir „gamybinėse patalpose“.
Per darbų pamokas (dabar vadinasi technologijų pamokos) mokydavo įvairių dalykų, siūti, megzti, kalti, drožinėti, taip pat ir gaminti maistą. „Gamybinėse patalpose“ būdavo nuolat užsikimšusios kriauklės, telkšodavo balos.
Darbų mokytoja liepdavo mokiniams viską sutvarkyti. Dėl prakiurusios, užsikimšusios santechnikos tvarkos įvesti būdavo neįmanoma. Tada prasidėdavo skundimai tėvams, bausmės, pavyzdžiui, prievarta tau įkišdavo skudurą ir už čiuprynos palenkdavo žemyn ir leipdavo valyti.
