„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, skirta populiarinti mokslą visuomenėje.

Misija ir tikslai

Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Iniciatyvos misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus.

„Mes manome, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį.“ Siekiama į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais. „Mes esame atviri visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo.

Ką galima rasti „Mokslo sriuboje“?

Mokslo sriuba yra apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Mes siekiame žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja. Ne tik apie tai kas mūsų laukia ateityje, o kokios galimybės jau yra šiandien.

„Mokslo sriuba“ - keista, įdomi, nuotaikinga, kerinti mokslo populiarinimo televizija smalsiems žmonėms. Mes esame jauni žmonės susibūrę į bendruomenę populiarinti mokslą visuomenėje. Tai darome kurdami mokslo populiarinimo laidas, populiarindami mokslą socialiniuose tinkluose ir kitaip.

Kur galima „ragauti“ „Mokslo sriubą“?

• „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą.
• Anksčiau „Mokslo sriubą“ buvo galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą.
• Išalkus dar - per www.mokslosriuba.lt.

Komanda

„Mokslo sriubos“ kūrybinę komandą sudaro savanoriai. Iniciatyvą plėtoja kelios dešimtys entuziastų, kurie ne tik kuria pačias laidas, bet taip pat populiarina mokslą socialiniuose tinkluose, rengia vizualinę medžiagą, organizuoja protų kovas, stengiasi mokytis patys ir stiprinti komandą iš vidaus.

Artūras: „Dalyvauju montavimo ir reklamos komandų veikloje. Padedu filmuoti, montuoju. Reklamos komandoje kol kas gaminu atributiką - lipdukus, marškinėlius.

Salomėja: „Mes žingeidžių žmonių kompanija, kuri stengiasi mokslo naujoves ir atradimus pateikti įdomiai ir suprantamai.

Kiekvienas komandos narys gali kurti savo laidą, savo reportažus. Geriausius dalykus parodysime žiūrovams.

Bendradarbiavimas ir įvertinimas

„Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą). Globa baigta 2015 m.

Pavyzdžiai iš laidų

Plačiau apie tai žiūrėkite „Mokslo sriubos“ laidoje.

Kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas. Mums suteikta garbė būti šio proceso pradžios liudininkais ir prisidėti prie jo.

Temos: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis

Įvairių sričių mokslininkų komisija daugiausiai balų skyrė Manto Minkausko rašiniui pavadinimu „Apie kitokią mėsą“. Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje! Pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300 000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kainuoja apie 1000, už penkerių metų - apie 10 dolerių. Tikimasi, tada ir atsiras galimybė šios mėsos įsigyti.

Geriausiu moksleivio darbu mokslininkų komisija pripažino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“. Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais - naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus. Tai parodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas!

Finansinės ataskaitos

• 2012 m.
• 2013 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2014 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2015 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2016 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2017 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2018 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2019 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2020 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2021 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2022 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2023 m. veiklos ir finansinė ataskaita.
• 2024 m. veiklos ir finansinė ataskaita.

---