Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime - juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius... Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius.

Kas yra nuotekų valymas?

Nuotekų valymas - tai procesas, skirtas nuotekose esančių teršalų pašalinimui. Jį sudaro fiziniai, cheminiai ir biologiniai procesai, kurių metu iš nuotekų šalinami organiniai teršalai, skendinčiosios medžiagos bei biogeniniai teršalai.

Pagrindiniai nuotekų valymo etapai:

• Parengtinis
• Pirminis
• Antrinis
• Tretinis nuotekų valymas
• Nuotekų valymo metu susidariusio dumblo apdorojimas.

Nuotekų valymo būdai

Núotekų vãlymas - tai teršalų iš nuotekų šalinimas ir perdirbimas. Valoma mechaniniu, cheminiu ir biologiniu būdais. Paprasčiausias yra mechaninis nuotekų valymas - šalinami neištirpę teršalai: stambūs atskiriami sietais, grotomis, smulkūs lengvi - išplukdomi į paviršių ir nugriebiami, smulkūs sunkūs - nusodinami.

Cheminis ir biologinis nuotekų valymas grindžiamas daugumos teršalų nestabilumu - jie greitai suyra vykstant cheminiams ir biologiniams procesams. Valant nuotekas biologiniais būdais sudaromos sąlygos gyvuoti mikroorganizmams, gebantiems nestabilius organinius junginius versti stabiliais - anglies dioksidu, nitratais, nitritais, fosfatais (biologinis nuotekų valymas), valant cheminiais būdais - ištirpę teršalai verčiami netirpiais junginiais, gerinamas netirpių junginių nusodinimas.

Etapai:

1. Parengtinio valymo etape iš nuotekų grotomis ir sietais atskiriamos stambios priemaišos, smėliagaudėse nusodinamas smėlis, žvyras ir kitos panašios kietos priemaišos, nugriebiamos plūdrenos, riebalų ir alyvos skirtuvais surenkami riebalai ir alyva; surinktos priemaišos apdorojamos: džiovinamos, sausinamos, rūšiuojamos.
2. Pirminio nuotekų valymo svarbiausi įrenginiai - nusodintuvai, kuriuose mechaniniu (kartais ir cheminiais būdais) iš nuotekų pašalinama daugiau kaip 50 % neištirpusių teršalų.
3. Antriniame nuotekų valymo etape aerobiniuose arba anaerobiniuose biologiniuose reaktoriuose biologiškai ardomos skaidžios organinės medžiagos, antriniuose nusodintuvuose nuo valytų nuotekų atskiriamas aktyvusis dumblas ir biologinė plėvelė.
4. Po antrinio nuotekų valymo jose dar lieka iki 5 % organinių priemaišų, iki 7 % bakterijų, tirpių druskų pavidalo azoto (daugiau kaip 65 %) ir fosforo (iki 70 %).
5. Tretinio nuotekų valymo įrenginiuose nuotekos dar švarinamos (šalinamas azotas, fosforas, dezinfekuojama, filtruojama). Valytose nuotekose lieka iki 3 % neištirpusių ir ištirpusių organinių priemaišų, iki 1 % bakterijų, iki 15 % azoto ir iki 10 % fosforo. Tokį vandenį galima naudoti technologinėms reikmėms arba išleisti į atvirus telkinius.

Kaip vyksta nuotekų valymas?

Visų pirma, vanduo teka per grotas, kurios sustabdo įvairius, dažnai per klaidą į kanalizaciją patekusius daiktus: maisto likučius, sauskelnes, netgi auksinius žiedus. Tuomet vanduo patenka į specialias talpyklas, kuriose būna tol, kol nusėda jame susikaupę smėlis ir dumblas. Nuotekoms šiek tiek praskaidrėjus, į darbą kimba bakterijos, suskaidančios ir maistui suvartojančios vandenyje esančias organines medžiagas.

„Šios bakterijose gyvena rojuje - joms šilta, jos turi maisto ir kolegų“, - juokiasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto vandentvarkos inžinerijos doc. dr. Mindaugas Rimeika. Išties, specialistai bakterijoms stengiasi palaikyti kuo palankesnes sąlygas, kad jos sparčiai daugintųsi. Po to belieka surinkti paskutinius dumblo likučius ir paleisti vandenį į upes.

Po nuotekų valymo likęs dumblas apdorojamas: tankinamas (centrifugose, separatoriuose ir kituose mechaniniuose ir gravitaciniuose tankintuvuose), stabilizuojamas (metantankuose, aerobiniuose mineralizatoriuose, veikiamas kalkėmis), sausinamas atvirose aikštelėse arba sausinimo įrenginiuose. Nusausintas be kenksmingų medžiagų nuotekų valymo dumblas gali būti naudojamas laukams tręšti (techniniams augalams), žemių rekultivavimui.

Jei dumble lieka sunkiųjų metalų, kitų kenksmingų medžiagų daugiau negu leidžia sanitarinės normos, nusausintas dumblas deginamas, išvežamas į specialų sąvartyną.

Situacija Lietuvoje

Be perstojo kiekvieną metų dieną veikiančios sistemos užtikrina, kad būtų atitikti aukščiausi vandens kokybės reikalavimai. Jei seniau prastai išvalytas vanduo teršdavo šalies upes ir Baltijos jūrą, tai dabar esame vieni iš nuotekų valymo lyderių Europos Sąjungoje. Tiesa, priešingai nei kai kuriose vandens stygių jaučiančiose valstybėse, Lietuvoje išvalyto vandens gerti negalima, nes jame tebėra buitinės chemijos likučių. Todėl labai svarbu, kad vertintume turimas gėlo vandens atsargas, o su nuotekomis elgtumėmės atsakingai.

Netikėtas radinys dumble

Šveicarijos mokslininkai atliko tyrimą ir patyrinėjo vandenvalos sistemų dumblą. Jie jame aptiko pusantro milijono vertės aukso. Žinoma, mokslininkai neišžvejojo tokio kiekio aukso, tačiau iš 64 vandens valymo įmonių paimti mėginiai rodo, kad būtent tiek jo tame dumble yra. Kai kuriose vietose Tičine aukso koncentracija yra tokia didelė, kad visai apsimokėtų tą kanalizacijos dumblą perdirbti ir auksą atskirti. Apsimokėtų ekonomiškai. Šis faktas yra įspūdingas ir parodo, kiek aukso ten yra.

Vandenvalos sistemose taip pat aptikta 1,4 milijonai eurų vertės sidabro, nemažai tantalo ir germanio. 70 proc. pasaulio aukso žaliavos pereina per Šveicariją, todėl tokie radiniai ne taip labai ir stebina. Visgi ir patys tyrimą atlikę mokslininkai sunkiai patikėjo tuo, kad auksą kai kuriose sistemose būtų galima pelningai išgauti. Tačiau niekas tam nesiryš.

---