Mokslas ir technologijos nuolat tobulėja, o gamta stebina savo paslaptimis. Nuo kosmoso iki Žemės gelmių, nuo paukščių migracijos iki klimato kaitos - laida „Mokslo sriuba“ nagrinėja įvairiausius klausimus, kurie formuoja mūsų supratimą apie pasaulį.
Kosmoso Paslaptys Ir Ateities Technologijos
Džeimso Vebo Teleskopas
Ar Džeimso Vebo teleskopas gali aptikti nežemišką gyvybę? Džeimso Vebo kosminis teleskopas - laiko mašina? Kaip Džeimso Vebo teleskopas ieškos gyvybės Visatoje? Džeimso Vebo kosminis teleskopas - beveik 3 kartus didesnis ir 7 kartus jautresnis už Hablo teleskopą: kodėl jis padengtas auksu?
Svarbi užduotis europiečiams: į kosmosą iškelti beveik 10 mlrd.
Lietuviai ne tik prisideda prie NASA marsaeigio kūrimo, paleidžia mažiausius palydovus į kosmosą, bet ir padeda gerinti kosminius erdvėlaivius. Apie bismidus pasakoja FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslininkė dr. Renata Butkutė.
Žmonių Sugrįžimas Į Mėnulį
Žmonių sugrįžimas į Mėnulį: kaip tai vyks? Kaip vyko pirmasis žmonių išsilaipinimas Mėnulyje ir su kokiais pavojais susidūrė astronautai? Kiek iš viso žmonių vaikščiojo Mėnulyje?
Kitos Kosmoso Naujienos
Rusų „Buran“ ir amerikiečių „Space Shuttle“ erdvėlaiviai - broliai dvyniai? Marsas - atsarginė planeta: kaip žmogui joje prisitaikyti? Ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį?
„Space Shuttle“ erdvėlaiviui - 40 metų! Kokia jo reikšmė astronautikos istorijoje? Tądien žuvo visi 7 astronautai: „Space Shuttle“ konstrukcija iki šiol yra inžinerijos šedevras, tačiau kokią klaidą tada padarė NASA?
Kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? Kokių inžinerinių sprendimų Lietuvoje ieško NASA?
Gamtos Stichijos Ir Klimato Kaita
Ugnikalniai
Kodėl Vezuvijaus ugnikalnis šiandien laikomas vienu pavojingiausių? Tik laiko klausimas, kada Reikjavike išsiverš ugnikalnis: kaip islandai prisitaikę gyventi ugnikalnių žemėje? Žadą atimantys vaizdai, kurių Lietuvoje nepamatysite: ką ir kodėl geologai tiria prie aktyvaus Islandijos ugnikalnio? Lavos laukai, toksiški dūmai ir smegduobės: kas pavojinga turistams prie aktyvaus Islandijos ugnikalnio?Kaip ugnikalniai sukelia viską griaunančius potvynius ir kuo besikeičiantis Katlos ledynas primena Lietuvą prieš 20 tūkst. metų? Ugnikalniai kadaise veržėsi ir Lietuvoje: kaip mokslininkai sugeba pažvelgti į tolimą praeitį? Ką bendro turi ugnikalniai ir Gedimino paminklas Vilniuje: jis tiek radioaktyvus, kad pavojinga būti šalia?
Klimato Kaita
Klimato krizė: kodėl medžius reikia ne tik sodinti, bet ir laidoti? Klimato krizė - lyg domino kaladėlės: kokias miegančias gamtos jėgas rizikuojame pažadinti? Gyvename į skolą: ar žmogus, sugadinęs klimatą, sugebės jį ir pataisyti?
Kiti Gamtos Reiškiniai
Kas būtų, jei atvėstų Žemės branduolys? Kodėl Islandijoje žemė šaudo verdantį vandenį? Kodėl gyvenimas Žemėje be Mėnulio būtų nepakenčiamas?Turbulencija - seniausia neišspręsta fizikos mįslė: kas tai yra iš tikrųjų? Kodėl žiemomis būna šalta, nors Saulė šviečia taip žemai?
Energetika Ir Aplinkosauga Lietuvoje
Ignalinos Atominė Elektrinė
Didžiulė mokslinė problema: kur dėti Ignalinos atominės elektrinės panaudotą branduolinį kurą po 50 metų? Kaip vyksta Ignalinos AE ardymo darbai? Kas būtų, jei išsimaudytume Ignalinos atominės elektrinės branduolinio kuro baseine? Ignalinos AE buvo tiesiog gigantiškas projektas: pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof.
Švari Energetika
Švari energetika Lietuvoje: jau greitai pagaminsime 50 proc. Kaip kyla galingiausios vėjo jėgainės Lietuvoje?
Aplinkosauga
Šis teršalas - absoliučiai visur! Vidutiniškai žmonės per savaitę suvalgo apie 5g plastiko per savaitę - tai prilygsta banko kortelei, vadinasi, per mėnesį suvalgome tarsi keturias banko korteles. Taip įvyksta dėl mikroplastiko - labai mažas daleles, kurių nepastebime, tačiau jų pasitaiko ir maiste, ir gėrimuose. Greičiausiai jo yra ir geriamajame vandenyje - vamzdžiai, įleidžiami į giluminius šaltinius, taip pat plastikiniai. Koks yra jo poveikis mūsų sveikatai?
Technologijos Ir Transportas
Dyzelinius galite pamiršti - vos 5-8 min. stabtelėjimas ir šis autobusas gali važinėti visą parą! Kaip veikia klaipėdiečių sukurtas elektrinis autobusas?
Didžiausi Baltijos šalyse laivų remonto dokai dirba Klaipėdoje: kaip efektyviai suremontuoti tūkstančius tonų sveriantį laivą? Kaip matuojamas Klaipėdos uosto gylis? Kodėl virš Klaipėdos naftos terminalo neskraido lėktuvai?Kaip vyksta žmonių gelbėjimo misijos su sraigtasparniais? Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai „Delfinai“: kuo jie ypatingi ir kokias misijas vykdo? Kaip Lietuvoje remontuojami lėktuvai? Kas nutinka lėktuvui susidūrus su paukščiais? Kuo skrydis į Mėnulį susijęs su nacių kovinėmis raketomis?
„Jeigu raketos aukštis siekia 110 metrų, tai reiškia, kad aš sėdžiu kokių 105 metrų aukštyje. Viskas po manimi yra vien tik kuras“.
Biologija Ir Medicina
Virusologė apie SARS-CoV-2: galbūt šį virusą pavyks išnaikinti greičiau nei per 2 tūkst. Elektroninių cigarečių rūkymas: kas žinoma apie poveikį sveikatai? Kodėl dar neaišku, kiek žmonių reikia paskiepyti nuo Covid-19, siekiant įgyti visuotinį imunitetą? Tame yra tiesos? Kodėl nenoriai dėvime kaukes?
Neįtikėtini augalų sugebėjimai apie kuriuos galbūt net nenutuokėte: kaip jie komunikuoja, prisitaiko ir ką jaučia? Lietuvos mokslininkų eksperimentai su sėklomis: kaip vos 5 min. švitinimas leidžia gauti dvigubą derlių? Itin maistingas ateities maistas jau auginamas ir Lietuvoje, bet žmonėms jis iš karto kelia atmetimo reakciją: ar išdrįstumėte paragauti tokius patiekalus?
Kuo panašūs dantys, medžiai ir žvynai?
Paukščių Gyvenimas
Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai - 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais. Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, saugoti nykstančias rūšis. Gamtos tyrimų centro dr. Mindaugo Dagio teigimu, stebėjimų metu surinkti duomenys leidžia suprasti kodėl kai kurios paukščių rūšys nyksta, kur reikia riboti žmonių veiklą. Ornitologas papasakojo, kad paukščiai vis dar žieduojami, tačiau sekimui dabar naudojamos modernesnės priemonės - jie sekami siųstuvų pagalba. Šie įrenginiai negali sudaryti daugiau nei 3 procentų paukščio kūno svorio. Tai maži radijo siųstuvai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates. Jeigu gyvūnas netoleruoja išorinio siųstuvo, mikroschema jam implantuojama. Sekimui naudojami ir GPS-GSM siųstuvai, turintys vidinę atmintį ir galintys kaupti duomenis. Šie kartas nuo karto persiunčiami gamtosaugininkams. Tam reikalingas mobilusis ryšys, kurio padengimas tikrai silpnas Afrikoje, Arktyje, o paukščiai juk - laisvės simbolis. Žinant tai, jog mobilusis ryšys paukščiams tikrai nėra reikalingas, tokie siųstuvai gali sukauptus duomenis saugoti ir persiųsti tada, kai gyvūnas vėl atsiduria ryšio zonoje. Neišsigąskite, visos šios technologijos naudojamos gyvūnų apsaugai.
Mokslas Ir Ateitis
Ar kada nors susimąstėte, kad tarp mūsų yra žmonių, kuriančių ateitį? Tai - mokslininkai. Mokslo pažanga nulems, kaip žmonijos gyvenimas atrodys po kelių dešimtmečių. Būtent dėl šios priežasties mokslininkės kelią pasirinko Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Mažena Mackoit Sinkevičienė.Jaunoji tyrėja gilinasi į keistenybių kupiną kvantinės fizikos pasaulį. Kartu su kolegomis Lietuvos, Australijos, JAV ir Vokietijos universitetuose ji kuria ypatingo jautrumo kvantinį jutiklį. Itin mažus pokyčius galintis išmatuoti prietaisas labai reikalingas, pavyzdžiui, medicinoje.Be to, M. Mackoit Sinkevičienė organizuoja „Open Readings“ konferencijas ir į Lietuvą pritraukia pasaulinio lygio mokslo žvaigždes. Tarp jų - net Nobelio premijos laureatai. „Baigę fizikos studijas įgysite pasitikėjimo savimi, nebijosite pasaulio - jokie uždaviniai jums nebeatrodys sudėtingi“, - sako jaunoji mokslininkė.
Įdomūs Faktai
Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius.
Ar lietuvių kalba iš tikrųjų viena seniausių pasaulyje?
Kodėl vilkai pjauna ūkininkų avis? Kokių sprogmenų randama Lietuvoje ir kiek jų išminuojama per metus? Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? Kaip veikia sprogmenys? Baleto fizika: kodėl trintis nesustabdo balerinos sukimosi?
Pamirškite apie kompiuterio klaviatūrą ar pelę - tai bus tikra atgyvena: kaip žmogaus ir kompiuterio sąsaja pasikeis ateityje?