Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą. Tai jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą.
„Mokslo sriuba” yra apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Mes siekiame žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja. Ne tik apie tai kas mūsų laukia ateityje, o kokios galimybės jau yra šiandien.
Mokslo sriubos tikslai ir misija
Pagrindinis tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą, plėsti žinių visuomenę. Mūsų misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus.
Mokslo ir muzikos sąsajos
Mokslo ir technologijų atradimai paveikė šiandienės muzikos kryptis ir stilius labiau nei galėtume įsivaizduoti: naujo technologinio sprendimo ar menininko atrasto būdo kitaip panaudoti esamus instrumentus dėka šiandien turime plačiausią muzikos pasirinkimą nei bet kada - nuo klasikinės iki elektroninės ar eksperimentinės. Tuo pačiu pabrėžta ir muzikantų, naudojančių instrumentus, įtaka.
Pavyzdžiui, nors elektrinės gitaros atsiradimas jau buvo revoliucinis, tačiau šis instrumentas ypač išpopuliarėjo tik po to, kai ja virtuoziškai grojo Džimis Hendriksas. „Retai susimąstome, kad mokslas ir menas yra tokios artimos sritys. Juk tiek moksle, tiek mene - kūrybiškumas yra vienas svarbiausių sėkmės elementų. Džiaugiuosi, kad šių atvirų renginių metu galėjome iš mokslo pusės pažvelgti į neatskiriamą kiekvieno iš mūsų kasdienybės dalyką - muziką.
„Futuristai prieš šimtmetį pakeitė supratimą, kad muzika galima vadinti ne tik klasikinių instrumentų, pavyzdžiui, smuiko, trombono ar būgnų, bet ir visus kitus garsus. Jų dėka ne instrumentinės kilmės garsai tapo muzika ir, galima sakyti, tai buvo dabartinės elektroninės muzikos pamatas. Kitas svarbus išradimas - mikrofono naudojimas antrajame ir trečiajame dešimtmetyje.
Pats seniausias žinomas muzikos instrumentas yra maždaug 40000 metų senumo fleita. 1759 metais Prancūzijoje jėzuitų kunigas išrado elektrinį klavesiną. Tai pirmasis žinomas elektra varomas muzikos instrumentas pasaulyje. Daugiau nei po šimtmečio, Tomas Edisonas sukūrė fonografą. Pasuko rankenėlę ir prietaisas prakalbo. „Mūsų Žemėje iš viso yra apie 44 tūkstančiai radijo stočių. Kiekviena dieną jos kažką groja. Muzika mus įkvepia, pakelia nuotaiką, atpalaiduoja arba sukelia kitas emocijas.