Vos atvėsus orams, daugelis užsinorime šildančio ir sotaus maisto. O jei ieškote naujų idėjų savo rudens savaitgalio pietums, čia jums pagelbės Kotryna Starkienė.

Kotrynos kulinariniai eksperimentai ir įkvėpimas

Žinoma moteris jau antrąjį sezoną iš eilės šeštadienio rytais laidoje „Kotrynos burtai“ mielai dalijasi savo receptais bei atskleidžia, kaip net iš paprasčiausių ingredientų, randamų namuose, susikurti tikrą šventę. Mat didžiausia pačios Kotrynos svajonė - kiekvieną žiūrovą įkvėpti gaminti ir atrasti su tuo ateinančius džiaugsmus!

Naujų vėjų virtuvėje įpučia ir dukros. Anot jos, tokios patirtys visuomet gimdo naujas idėjas, kurias vėliau išvysta ir laidos žiūrovai. Kotryna Starkienė įkvėpimo gaminti semiasi atostogaudama, keliaudama, lankydama tiek užsienio, tiek ir mūsų šalies restoranus ar išbandydama tokius produktus, kurių dar niekuomet nėra ragavusi.

„Mano virtuvė nėra molekulinė - man patinka gaminti naminį, tačiau galbūt ne visuomet labai paprastą, o kiek įdomesnį maistą. Noriu apskritai įkvėpti juos gaminti, nes tai - didžiulis malonumas! Nesiekiu, kad peržiūrėję mano laidas, žiūrovai būtinai gamintų konkrečiai tą patį, ką ir aš. O ir rezultatai gali būti ne ką prastesni nei restorane“, - įsitikinusi ji.

Šeimos įtaka ir nauji receptai

O kaip įvairius Kotrynos kulinarinius eksperimentus pasitinka jos dukros? Kotrynos burtai / TV3 nuotr. „Gal ir ne visuomet savo noru, bet mergaitės mano paruoštus eksperimentus tikrai ragauja (juokiasi). Visuomet įkalbu jas išbandyti kažką naujo.

Tiesa, tokie kulinariniai mainai - abipusiai. Žiūrovai jau pernai metais laidoje išvydo nemažai receptų, kuriuos Kotryną įkvėpė pagaminti dukros. O šiemet tokių laukia net ir dar daugiau! Manau, kad net ir mes, suaugę, galiausiai sustojame prie to, kas mums įprasta, ir nebedrįstame paragauti kažko, kas būtų nauja, netikėta. Tačiau aš esu įsitikinusi, kad plėsti reikia net ir savo maisto akiratį - tą visuomet skatinu daryti ir savo dukras“, - sako ji.

„Naujasis laidos sezonas bus gausus receptų, kuriuos, pamatę socialiniuose tinkluose, išbandyti panoro ir mano vaikai. Esu tikra, kad tokie patiekalai tiks ir vaikams, ir suaugusiems“, - sako Kotryna. Ten taip pat vyrauja maisto mados, kurias aš mielai pritaikau savo virtuvėje - naujovės man patinka.

Rudens gėrybės ir naudingi patarimai

Nuo įvairiausių grybų ar prinokusių vaisių iki pačių gardžiausių daržovių - šis sezonas išties dovanoja patį gardžiausią maistą. Ruduo Lietuvoje - ypatingas laikas. Su tuo sutinka ir Kotryna, kuri savo laidas pradeda nuo receptų, kupinų šių gėrybių.

Šiemet laidoje K.Starkienė stengiasi kulinarinius receptus derinti su įvairiais naudingais patarimais buityje. „Pažadu, kad laukia daugybė įdomių patiekalų! Tiesa, kol dar galime daržoves valgyti šviežias, papasakosiu ir apie tokius receptus, kuriuose jos būtų kuo įmanoma mažiau apdorotos ir itin naudingos mūsų sveikatai“, - žada ji. O taip pat nelieka pamiršta ir daržininkystė - ir pati neseniai pradėjusi čia eksperimentuoti, Kotryna turi daug vertingų pastebėjimų ir žiūrovams.

„Daržininkyste pradėjau užsiimti pernai, o šiemet visa tai tęsiu. Didžiausias mano atradimas yra kopūstai ir brokoliai, nes tai - daržovės, kurios iš tiesų nereikalauja jokių didesnių pastangų! Jei spėsiu „pagauti“ sezoną, žiūrovams būtinai papasakosiu apie tai, ką tikrai verta auginti, turint net ir menkiausią žemės lopinėlį“, - intriguoja K.Starkienė.

Mėgstamiausias patiekalas - sriuba

„Ir pati grįžusi iš atostogų, visuomet pirmiausiai renkuosi valgyti būtent sriubą. Kai kuriems, galbūt, atrodo, kad norint pasigaminti sriubą, užtenka viską sumesti į puodą, ir jau netrukus bus galima mėgautis gardžiu patiekalu. O štai pačios Kotrynos mylimiausias šaltesniojo laiko patiekalas yra sriuba - jų žinoma moteris žino pačių įvairiausių. Tačiau aš įsitikinusi, kad naudingų triukų, kuriuos verta žinoti, yra ir čia“, - pasakoja ji.

Receptų pavyzdžiai iš Kotrynos Starkienės laidos

Šeštadienio rytą laidoje „Kotrynos burtai“ žinoma moteris pasidalino ne tik kvapnaus marokietiško troškinio receptu, bet ir sentimentais apgaubsiančio deserto paslaptimis. Kotrynos marokietiškas troškinys bus iš tiesų netradicinis. Jam prireiks ne tik mėsos, bet ir... džiovintų datulių bei abrikosų! Būtent šie ingredientai, anot K.Starkienės, patiekalui suteiks ypatingą skonį. „O desertui siūlau naudoti tai, kas vis dar karaliauja soduose - obuolius. Kepkime pyragėlius su obuoliais“, - kvies ji.

Pyragėliai su obuoliais

Kaip paruošti pyragėlius, Kotryna dalijasi nedelsdama.

Tešlai reikės:

• 200 g miltų;
• 200 g sviesto;
• 100 g grietinės;
• 0,5 a.š. kepimo miltelių;
• žiupsnio druskos.

Įdarui reikės:

• 4 obuolių;
• 100 g rudojo cukraus;
• 1 a.š. cinamono;
• žiupsnio malto muskato;
• žiupsnio maltų gvazdikėlių.

Gaminimo eiga

1. Į dubenį suberkite miltus, kepimo miltelius ir druską. Viską gerai išmaišykite.
2. Šaltą sviestą apvoliokite miltuose ir sutarkuokite stambia tarka. Nepamirškite tarkių vis pabarstyti miltais, kad nesuliptų.
3. Sviestą lengvai sumaišykite su miltais, įdėkite grietinės ir greitai užminkykite tešlą. Minkykite tik tol, kol ingredientai sulips.
4. Tuomet suformuokite iš jos rutulį, suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve bent valandai.
5. Per tą laiką nulupkite obuolius, išimkite jų sėklas ir supjaustykite skiltelėmis.
6. Atvėsintą tešlą iškočiokite ir supjaustykite trikampiais.
7. Įdarui skirtus sausus ingredientus sumaišykite ir gausiai jais pabarstykite kiekvieną tešlos gabalėlį.
8. Pridėkite po vieną skiltelę obuolio ir susukite pyragėlius.
9. Tuomet beliks pyragėlius patepti plaktu kiaušiniu ir iškepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, kol gražiai apskrus. Skanaus!

Kotrynos dienos tradicijos Lietuvoje

Kotrynos diena, minima lapkričio 25 d., Lietuvoje turi gilias tradicijas, persipynusias su kulinariniu paveldu ir šventiniais papročiais. Nors istoriškai ši diena labiau siejama su mergelių globėja, šv. Kotryna Aleksandriete, liaudies kultūroje ji įgavo savitų atspalvių, įskaitant ir su maistu susijusius ritualus bei patiekalus.

Šv. Kotryna Aleksandrietė

Šv. Kotryna Aleksandrietė, krikščionių šventoji, gyvenusi III-IV amžiuje, laikoma mokslo, studentų, bibliotekininkų, teisininkų, filosofų ir mergelių globėja. Jos garbinimas paplito visoje Europoje, o Lietuvoje įsišaknijo kartu su krikščionybe.

Kotrynos dienos papročiai

Kotrynos dienos papročiai Lietuvoje nėra tokie ryškūs kaip Kūčios ar Velykos, tačiau jie turėjo savo vietą kaimo bendruomenių gyvenime. Šią dieną, kaip ir daugelį kitų šventų dienų, buvo draudžiama dirbti sunkius ūkio darbus. Vietoj to, žmonės daugiau laiko skirdavo maldai, šeimai ir bendravimui. Kai kuriuose regionuose buvo paprotys lankyti bažnyčią ir melstis už gerą derlių ir šeimos gerovę.

Būrimai ir spėjimai

Kaip ir daugelis kitų šventų dienų, Kotrynos diena buvo susijusi su būrimais ir spėjimais, ypač merginoms. Buvo tikima, kad tą dieną galima išburti ateitį, sužinoti apie būsimą vyrą ar santuoką. Šie būrimai, nors ir neturintys mokslinio pagrindo, buvo svarbi kaimo kultūros dalis ir atspindėjo žmonių viltis bei lūkesčius.

Tradiciniai patiekalai

Nors konkrečių Kotrynos dienai būdingų patiekalų nėra daug, tačiau galima rasti tam tikrų regioninių skirtumų ir tradicinių receptų, kurie buvo gaminami šią dieną ar artimiausiu metu. Lapkričio pabaiga - tai metas, kai jau būdavo suruoštos atsargos žiemai, todėl ant stalo karaliavo rauginti kopūstai, bulvės, morkos, burokėliai, kruopos, mėsa ir įvairūs konservuoti produktai.

• Kugelis (bulvių plokštainis): Tai vienas populiariausių lietuviškų patiekalų, kuris galėjo būti gaminamas ir Kotrynos dieną.
• Šaltiena (košeliena): Šaltiena - tai šaltas mėsos patiekalas, gaminamas iš kiaulienos kojų, ausų ir kitų dalių.
• Raugintų kopūstų sriuba (šiupinys): Rauginti kopūstai buvo svarbus žiemos maisto produktas, todėl sriuba iš jų buvo dažnas patiekalas ant stalo.
• Kruopainis: Tai patiekalas iš įvairių kruopų (miežių, grikių, perlinių), mėsos ir daržovių.
• Blynai: Blynai, kepti iš miltų, kiaušinių ir pieno, buvo populiarus patiekalas visais metų laikais.

Tradiciniai gėrimai

Tradiciniai gėrimai, vartojami Kotrynos dieną, priklausė nuo regiono ir šeimos tradicijų.

• Gira: Gira - tai gaivus gėrimas, gaminamas iš ruginių duonos džiūvėsių, mielių ir cukraus.
• Sula: Pavasarį surinkta beržų sula buvo laikoma vertingu gėrimu, turinčiu daug vitaminų ir mineralų.
• Žolelių arbata: Iš įvairių žolelių (čiobrelių, ramunėlių, mėtų) paruošta arbata buvo ne tik skanus, bet ir sveikas gėrimas.

---