Klimato kaita - tai temperatūros ir oro sąlygų pokyčiai, kuriuos sukelia tiek natūralūs, tiek žmogaus veiklos veiksniai. Šie pokyčiai turi didelį poveikį mūsų planetai ir visai gyvybei Žemėje.

„Anksčiau per vieno žmogaus gyvenimą klimato kaitos niekas negalėjo pastebėti. Klimatas dėl Saulės įtakos, Žemės procesų kito per tūkstančius, per dešimtis tūkstančių, net per milijonus metų. Lietuvoje temperatūra stebima jau daugiau nei 240 metų. Ir per tokį trumpą laiką mokslininkai pastebėjo pokytį,“ - teigia "Mokslo sriuba".

Šiuo metu kyla svarstymų paskelbti Antropoceną, naują erą, kuri pasižymi žmogaus įtaka ir jos nulemtais pokyčiais visai Žemei: nuo atmosferos iki litosferos. Klimato kaita yra vienas iš procesų, kurį žmonija paspartino iki beprecedenčio lygio.

Šiltnamio Efektas ir Jo Poveikis

Turbūt daugelis yra girdėję apie šiltnamio efektą, pagrindinį klimato kaitos veiksnį, kai žmogaus akiai nematomos šiltnamio dujos atspindi šilumą, turėjusią iškeliauti į kosminę erdvę. Iš tikrųjų, šiltnamio efektas yra būtinas Žemei, nes be jo temperatūra Žemėje nukristų iki daugeliui gyvų organizmų nepakeliamo lygio.

Šiltnamio efekto iliustracija. Šiltnamio dujos atspindi šilumą ir jai neleidžiaiškeliauti į kosmosą.

Žmogaus Veiklos Įtaka Klimato Kaitai

Per pastaruosius metus IPCC (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change) skyrė daugybę dėmesio pagrįsti faktą, kad žmonių veikla, o ne kiti gamtiniai procesai, yra pagrindinė klimato pasikeitimų priežastis. Gamtiniai procesai užtrunka itin ilgą laiką ir staigus temperatūros kilimas per pastarąjį šimtmetį neatitinka šios laiko skalės.

Kasmet yra išmetama virš 37 milijardų tonų CO2 dujų. Pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis yra iškastinio kuro deginimas. Dažniausiai išgirdę „iškastinis kuras“ žmonės pamąsto tik apie benzinu ar dyzeliu varomas mašinas, bet iš tikrųjų beveik viską dabartiniuose mūsų gyvenimuose galima susieti su iškastiniu kuru.

Kita opi problema, kuri prisideda prie didesnio CO2 kiekio atmosferoje yra miškų kirtimas. Per pastaruosius 40 metų Amazonė susitraukė 18 procentų, o Indonezijoje per 20 metų miškų sumažėjo 18 procentų. Dažniausios miškų kirtimo priežastys - plotų sudarymas gyvulių ganymui ar augalų plantacijoms.

Žmonių išmetamų šiltnamio dujų pasiskirstymas pagal sektorius 2013 metų duomenimis.

Šiukšlės bei gyvuliai išmeta kito tipo šiltnamio dujas - metaną. Metanas 12 kartų efektyviau sulaiko šilumą nei CO2. Kasmet yra išmetama 2.01 milijardų tonų šiukšlių. Sąlygose, kur deguonis yra ribotas, natūralus šiukšlių skaidymas išskiria metano dujas. Buvo paskaičiuota, kad 20% metano dujų susidaro būtent sąvartynuose. Kitas metano šaltinis yra atrajojantys gyvūnai, kaip pavyzdžiui, jaučiai, avys. Per pastaruosius 20 metų mėsos suvartojimas išaugo eksponentiškai ir atitinkamai laikomų gyvulių kiekis pasiekė aukštumas.

Žemės Sistemos Pokyčiai ir Teigiamas Grįžtamasis Ryšys

Daugeliui mokslininkų nerimo kelia Žemės sistemos pokyčiai vykstantys dėl pakilusios temperatūros. Dabar yra žinoma keletas šilimo ciklą pratęsiančių gamtinių procesų. Pavyzdžiui, kylanti temperatūra atitirpina taigoje užšalusius metano klodus, kuriems patekus į atmosferą šiltnamio efektas dar sustiprėtų. Kitas svarbus ciklas yra vandenynų sugeriamas CO2 (30 % visų išmetamų CO2 dujų) bei šiluma (90% dėl emisijų išskiriamos šilumos). Šylantis vanduo sulaiko mažiau CO2, kas reiškia, jog mažėja vandenynų CO2 sugėrimo galimybės, taigi jo daugiau lieka atmosferoje.

Klimato Kaitos Poveikis Gyvenimui

Šylantis klimatas turės ir jau turi daug įtakos ir žmonių gyvenimams. Labiausiai matomos yra padažnėjusios gamtinės nelaimės, kaip uraganai, karščio bangos, sausros ir potvyniai. Jos ypač daug nuostolių daro maisto sektoriui, nes nuo gamtinių sąlygų priklauso derliaus kiekiai. Buvo pastebėta, kad kylant temperatūrai vabzdžiai tampa aktyvesni, kas lemia didesnę derliaus dalį sunaikinamą vabzdžių.

Dėl klimato kaitos didėjant temperatūrai, žmonės patiria daugiau šilumos smūgių ir kitų su karščiu susijusių ligų. Taip pat dėl ekstremalių orų įvykių žmonės gali patirti traumas ar mirti. Prasidėjus COVID-19 pandemijai „pats tikėtiniausias dalykas ir įvyko“ - sako prof. Tačiau klimato kaitos sukeltos ligos - ne vienintelė problema. Pražūtį gali nešti tiesiog temperatūros kilimas, nes šiuolaikinė gyvybė nėra prisitaikiusi ekstremalioms temperatūroms.

Keičiantis klimatui, kartu keičiasi ir įvairių rūšių paplitimo arealai. Ar žinojome, kad Baltijos jūroje pasirodė silkiniai rykliai? Taip pat, tropiniai krabai, kardžuvės ir piranijos. Taip kartu apsigyvenant naujoms rūšims, atsiranda naujos galimybės plisti įvairiems virusams ir pandemijoms.

Kaip Galime Prisidėti Prie Klimato Kaitos Sulėtinimo?

Tam, kad suvaldytume kelis šimtmečius besitęsiančią situaciją, reikės daugybės vieningų sprendimų tarp pasaulio šalių, kurie stabdytų intensyvų iškastinio kuro naudojimą. Bet kol laukiame šių sprendimų, galime kiekvienas prisidėti prie situacijos lengvinimo.

Vėlgi didžiausią anglies pėdsaką (angl. carbon footprint) paliekame valgydami ir keliaudami. Sumažindami mėsos patiekalų kiekį per savaitę, pasirinkdami ekologiškesnį transportą (pvz. viešąjį transportą) ar vengdami dažno skraidymo lėktuvu, jau pakankamai žymiai sumažintume savo paliekamą pėdsaką. Taikydami žiedinės ekonomikos principus, sumažindami perkamų daiktų kiekį, pataisydami/panaudodami daiktus iš naujo, nesant kitoms galimybėms, rūšiuodami, taip pat galime palengvinti naštą mūsų planetai. Svarbiausia nepamiršti, kad mūsų balsas gali nuveikti daug gero.

Inovatyvūs Sprendimai

• Šiaurės jūroje prie Škotijos krantų statomos povandeninės turbinos, kurios gamins elektrą iš jūros srovių energijos.
• Nyderlanduose išplėtota traukinių sistema, įrodo skaičiai: per metus traukiniams valdyti sunaudojama 1,3 teravatvalandės elektros energijos.
• Sacharos dykumos pakraštyje pastatytas vienas didžiausių ir našiausių pasaulyje saulės elektrinių kompleksų.
• Stokholmo centrinė stotis panaudoja žmogaus kūno skleidžiamą šilumą netoliese esančiam biurų pastatui apšildyti.

Klimato kaita yra neabejotinai svarbiausias mūsų laikų iššūkis, tačiau kartu mes galime keisti pasaulį į gerąją pusę. Tik bendromis pastangomis ir inovacijomis galime sukurti tvarią ateitį.

---