Po Baltijos paviršiumi slypi vis dar neatrasti lobiai. Tyrėjų grupei iš Vokietijos pavyko atgaivinti neaktyvius dumblius, kurie Baltijos jūros dugne atsidūrė prieš 7000 metų.
Nauji atradimai Gdansko įlankoje
Vienas iš tokių atradimų neseniai nuskambėjo iš Lenkijos: grupė narų iš „Baltictech“, dirbanti su Jūrų tarnyba Gdynėje, paskelbė apie netikėtą ir vertingą radinį Gdansko įlankoje. Tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir tikra dovana istorikams bei visiems, kuriuos domina jūrų paveldas.
Vos keli kilometrai nuo Helio, 60-70 metrų gylyje, atrasti du gerai išsilaikę medinių laivų nuolaužų objektai. Šie laivai, anot archeologų, greičiausiai datuojami XVIII amžiumi. Laivuose aptikta įvairių autentiškų daiktų, tarp jų ir puikios būklės keramika ir stikliniai buteliai. Tyrėjai šį atradimą jau vadina „maža istorine sensacija“.
Tyrimai, vykdyti gegužę, buvo dalis didesnės ekspedicijos į zonas, kurios įprastai yra uždaros laivybai ir nardymui. Iš viso patikrintos aštuonios vietos, tačiau būtent dvi jų, tos, kurių narai iš pradžių nesureikšmino - atvėrė įdomiausius radinius.
Anot „Baltictech“, viename iš laivų rasta keramika buvo pagaminta Vokietijos Westerwaldo regione 1725-1740 metais, o tai rodo ir dekoravimo technika, ir naudotos medžiagos. Antrąjį laivą tyrėjai datuoja vėlesniu XVIII amžiaus laikotarpiu. Abi nuolaužos yra palyginti arti viena kitos - jas skiria tik apie du kilometrus.
Įdomu ir tai, kad prieš tai narai tikėjosi rasti visiškai kitus objektus, tarp jų tariamas vokiečių povandeninis laivas. Tačiau realybėje kai kur aptikta tik metalo liekanų arba sunykusių garlaivių fragmentų. Netikėtas atradimas - lėktuvo ratas, taip pat paliko daug klausimų. Jis rastas toje vietoje, kur niekas nesitikėjo, įspraustas tarp jūrinių metalo konstrukcijų.
Nors rasti laivai slepia vertingų detalių, tolimesni tyrimai gali būti apriboti. Jie yra po aktyviu vandens keliu, todėl jų likimas greičiausiai bus ramiai ilsėtis dar ne vieną dešimtmetį. Visgi tai nesumažina jų vertės, tiek kaip archeologinio atradimo, tiek kaip istorinio paveldo.
Grupė „Baltictech“ yra viena žinomiausių narų komandų, tyrinėjančių Baltijos jūrą. Tarp jų ankstesnių pasiekimų - „Karlsruhe“ garlaivio atradimas šiauriau Ustkos, „Gerrit Fritzen“ transportinio laivo liekanos ir XIX amžiaus burlaivis, vežęs šampaną, vyną, porcelianą ir net mineralinį vandenį.
Visa tai rodo, kiek dar daug liko nežinota apie Baltijos dugną.
Senoviniai dumbliai ir laiko kapsulės
Daugelis organizmų - nuo bakterijų iki žinduolių - gali pereiti į savotišką miego režimą, vadinamą ramybės būsena, kad išgyventų nepalankių aplinkos sąlygų laikotarpius. Tuomet jie sumažina savo metabolines funkcijas iki minimalaus įmanomo lygio, dažnai pasidengia tvirtomis apsauginėmis struktūromis.
Į tokią būseną gali pereiti ir fitoplanktonas - itin maži vandenyje gyvenantys ir fotosintezę vykdantys augalai. „Tokie telkiniai [dumblas] yra tarsi laiko kapsulė, kurioje yra vertingos informacijos apie praeities ekosistemas ir jose gyvenusias biologines bendruomenes, jų populiacijų vystymąsi ir genetinius pokyčius“, - aiškina Sarah Bolius.
Analizuojant kitus nuosėdų komponentus taip pat galima daryti išvadas apie praeities druskingumo, deguonies ir temperatūros sąlygas. S. Bolius vadovaujama komanda, kurią sudarė IOW ekspertai bei Rostoko ir Konstancos universitetų mokslininkai, tyrė nuosėdas, paimtas iš 240 metrų gylio Rytų Gotlando gelmėse per 2021 m. ekspediciją.
Titnagdumblių rūšis Skeletonema marinoi buvo vienintelė fitoplanktono rūšis, kuri buvo atgaivinta visuose mėginiuose. Ši rūšis labai paplitusi Baltijos jūroje ir paprastai aptinkama pavasarinio žydėjimo metu. Seniausias mėginys su gyvybingomis šios rūšies ląstelėmis datuotas 6871 ± 140 metų amžiumi.
„Stebėtina, kad atgaivinti dumbliai ne tik „šiaip taip“ išgyveno, bet ir, matyt, neprarado savo biologinio darbingumo: jie auga, dalijasi ir fotosintezuoja kaip ir jų šiuolaikiniai palikuonys“, - pabrėžia S.
Mokslininkai taip pat analizavo atgaivintų dumblių genetinius profilius. Jiems pavyko išsiaiškinti, kad iš skirtingo amžiaus nuosėdų sluoksnių paimti mėginiai sudarė atskiras genetines grupes.
Reiškinys, kai organizmai ramybės būsenoje išgyvena labai ilgą laiką, o esant tinkamoms sąlygoms gali iš naujo apgyvendinti buveines, žinomas ir iš kitų tyrimų, pavyzdžiui, augalų sėklų ar mažų vėžiagyvių - kai kurie jų išlieka gyvybingi net ir po kelių šimtmečių ar tūkstantmečių. Tačiau sėkmingas organizmo atsikūrimas po tokio ilgo laiko, kaip Skeletonema marinoi atveju, fiksuojamas retai.
Ši fitoplanktono rūšis, kurios amžius siekia apie 7000 metų, yra vienas seniausių organizmų, sėkmingai atgaivintų po ramybės būsenos.
„Tai, kad mums pavyko sėkmingai atgaivinti tokius senus dumblius iš ramybės būsenos, (...) reiškia, kad dabar laboratorijoje galima atlikti „laiko šuolio eksperimentus“ į įvairius Baltijos jūros vystymosi etapus“, - sako S. „Mūsų tyrimas taip pat rodo, kad galime tiesiogiai atsekti genetinius pokyčius per daugelį tūkstantmečių - analizuodami gyvas ląsteles, o ne tik fosilijas ar DNR pėdsakus“, - apibendrina mokslininkė.
Dugninio tralavimo poveikis Baltijos jūros ekosistemai
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė 2014-2016 metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Žvejybos dugniniais tralais intensyvumas ir poveikis Lietuvos Baltijos jūros dugno ekosistemai“.
Žvejybos dugniniais tralais Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (LIEZ) poveikio tyrimo tarpiniai rezultatai privertė sunerimti ne tik jūros biologus, bet ir plačiąją visuomenę. Pastaruoju metu, taikant naujus metodus, siekiama įvertinti ir pagerinti Europos jūrų būklę.
Universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Daunys teigia, kad šis projektas vykdomas keliais etapais. Pirmiausia atlikta palydovinių duomenų analizė, surinkti laivų stebėjimo sistemos (VMS) duomenys, sudaryta ArcGis duomenų bazė apie dugninius tralavimus vykdančių laivų judėjimą LIEZ 2005-2013 m. laikotarpiu, atlikta šių duomenų erdvinė analizė.
Iš beveik ketvirčio milijonų įrašų išskirti 69 tūkstančiai įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę, paaiškėjo, kad bendras dugninių tralavimų rajono plotas užėmė apie 75 proc. viso LIEZ ploto.
Jau šią vasarą pradėtas vykdyti antrasis projekto etapas, kurio metu Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivu „Mintis“ atliekami lauko darbai: akustiniais prietaisais vertinami dugno reljefo pokyčiai, su gruntotraukiais renkami dugno pavyzdžiai gyvūnų bendrijų pažeidimams nustatyti.
Nuotolinio valdymo povandeniniais robotais apžiūrėjus jūros dugną, paaiškėjo, kad, žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes, dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai - giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, o jų plotis - iki 4 m.
Labiausiai mokslininkus nustebino vaizdai, atskleidžiantys iki šiol nežinomą dugninio tralavimo poveikį - sieros vandeniliu prisotintų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose, kaip ir giluminiuose Baltijos rajonuose, nėra deguonies, o jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos.
Šių bakterijų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos dėl savo balkšvos spalvos, kurią įgauna kaupdamos sierą.
„Šis tyrimas suteikė visiškai naujų žinių apie jūros dugno būklę Lietuvos jūrinės akvatorijos dalyse, kurios ypač svarbios žvejybai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, bus galima tiksliai planuoti ir atlikti šių teritorijų būklės stebėjimus, kad jūros dugno pažeidimai nepasiektų kritinio lygio.
Tyrimas suteikė ir teigiamos informacijos - tik apie 10 proc. intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims - nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante. Jie maitinasi dugno gyvūnais, panerdami į 30-40 m gylį, tad jūros dugno būklė jiems ypač svarbi“, - teigia tyrimą atliekantis mokslininkas doc. D.
Reliktinis miškas Baltijos jūros dugne
Profesorius habilituotas daktaras Vladas Žulkus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ intriguoja radiniais Baltijos jūros dugne. Mokslininkas teigia, kad mūsiškiame jūros dugne guli puikiai išsilaikę ir tūkstančius metų skaičiuojantys ne kokie tai gabalėliai, o ištisi, didžiulio skersmens medžiai.
Anot jo, jauniausi rasti medžiai datuojami augę prieš 6 tūkstančius metų, rasti 11-12 metrų gylyje. V. Žukas įsitikinęs, kad Baltijos jūros dugne pavyko atrasti reliktinį mišką.
Tūkstančius metų skaičiuojančios, po vandeniu išgulėjusios pušys atskleidžia, kaip keitėsi Baltijos krantas. Radiniai rasti 15-20 kilometrų nuo dabartinių krantų.
„Ten randame medžių ir durpių liekanas. Medžių liekanos ne bet kokios, o išlikusios net smulkiausios šakelės!, - tikina V. Žulkus. - Visa tai rodo, kad tie medžiai ten kažkada augo. O kada augo, tai būtent medžių datos ir pasako. Vėliausia mūsų nustatyta data siekia 11 tūkst. Po vandeniu, Baltijos dugne, glūdi virš šimto įvairių laikotarpių medžių liekanų.
„Galbūt pavyks rasti žmonių pėdsakų tuose krantuose, kurie dabar yra užlieti vandeniu 20-30 metrų gyliuose. Neveltui sakoma, kad didžiausias pasaulio muziejus yra jūros ir vandenynai, - pasakoja profesorius habilituotas daktaras. Tai ne tik reliktiniai medžiai ir durpių klodai, bet ir laivai, kurie čia plaukiojo ir vikingų laikais, ir vėliau. Mes ieškome ir laivų. Juos taip pat tyrinėjame. Šiuo metu Lietuvos teritoriniuose vandenyse mums žinomi 111 laivų.
Pasak mokslininko, būtų reikšminga atrasti vikingų laivų liekanų. „Mes nežinom kur, bet jau yra šokių tokių netiesioginių įrodymų, kad tokių laivų mūsų teritoriniuose vandenyse galėtų būti.
Baltijos jūros ypatumai
Baltijos jūra, pasak mokslininko, nė iš tolo neprimena pietinių, kur ir vanduo skaidrus ir pačios jūros ne tokios audringos. „Tas šiltas laikotarpis prasideda kovo-balandžio mėnesį, ypatingai pavasarį, kai vanduo jau būna ramus, bet dar skaidrus, ir baigiam paprastai kažkur spalį, kol neprasideda audros.
Baltijos jūros dugne romantikos nėra daug - ten šalta ir faktiškai tamsu, matomumas blogas. Vieną dieną gali matyti 10 metrų, kas jau mūsų sąlygomis yra beveik idealu, o kitą dieną ten pat jau nieko negali matyti. Mes negalime lyginti su tomis Pietų jūromis, kur 20 metrų dugnas matosi ir iš šonų, ir iš viršaus“, - sako povandeninės archeologijos pradininkas Lietuvoje prof. habil. dr. V.
LRT.lt primena, kad profesorius habilituotas daktaras V. Žulkus pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus. Nuo 2009-ųjų V. Šių laikų klaipėdiečiams, o ir svečiams turbūt sunku patikėti, kad ten, kur plaukioja didžiuliai laivai, kadaise buvo sausuma.
Senovės krantų linijos ir radiniai
Viena tokių vietų yra ties Juodkrante, kur maždaug 30 m gylyje rasta apie tūkstančio pušų liekanos. Taip pat rasta buvusių ežerėlių bei išlikusių durpių. Tyrimais nustatyta data - 9 tūkst. m. pr. „Tas metas vadinamas Joldijos jūra. Vėliau ėjo kitas etapas - Ansilijaus jūra. Krantai buvo nutolę nuo dabartinių į vakarus iki 50 km atstumu.
Ties Melnrage, 14 m gylyje rastas kelmas ,kuris datuojamas beveik 6 tūkst. m. pr. „Mes žinome, kad čia netoli prieš 9 tūkst. metų tekėjo Dangė. Žinome, kad tuo metu žmonės mėgo gyventi jūros pakrantėse, nes ten buvo daugiau galimybių išsimaitinti ir tai buvo paprasčiau.
Tačiau konkrečių pėdsakų nerasdavome. Tokius užtvarus, pasak profesoriaus, žmonės statydavo pakrantėse prie upių, kurios įtekėjo į jūras. Taip pat aptikta buvusių ežerėlių liekanų su durpių klodais. Žmogaus veiklą liudijantys radiniai - Mezolito laikotarpio, akmens amžiaus. Jų tyrimas atskleis to meto klimato ypatybes, žmonių gyvenimo ypatumus.
Nuskendęs laivas ar molio gūbrys?
Kaip praneša „Vakarų ekspresas“, dugne pastebėtas į nuskendusį laivą panašus didžiulis objektas, tikėtina, yra natūraliai prieš kelis tūkstančius metų susiformavęs molio gūbrys, sako Klaipėdos universiteto archeologijos mokslininkas Vladas Žulkus. „Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas. Tai yra greičiausiai (...) didesnis molio gūbrys“, - V. Žulkų cituoja „Vakarų ekspresas“.
Primename, kad apie šį radinį pirmasis pranešė „Ignitis“ grupės vadovas Darius Maikštėnas. „Atliekant Baltijos jūros dugno tyrimus atradome iki šiol nežinomą nuskendusį laivą. Informaciją apie šį išskirtinį radinį perdavėme ekspertams, kurie ir pasakys tiksliau koks tai objektas. Visą detalią surinktą informaciją apie jūros dugną naudosime ne tik mes, ją perduosime ir Lietuvos mokslo bendruomenei“, - feisbuke pranešė D. Maikštėnas.
Kaip anksčiau buvo rašoma „Ignitis“ pranešime spaudai, jūros dugne buvo galimai aptiktas laivas, kuris yra 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.
„Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas. Koks tai radinys galutinai galės būti patvirtinta po papildomų istorinių ir povandeninių archeologinių tyrimų. Tikime, kad surinkti itin aukštos kokybės duomenys bus vertingi šalies mokslo bendruomenei, istorikams“ - sako Paulius Kalmantas, „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris.
Pasak jo, maždaug 120 kvadratinių kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo energetikos vystymui, taip detaliai dar niekada nebuvo tirtas. Surinkti duomenys bus naudojami ne tik jūrinio vėjo projekto vystymui, bendrovė įsipareigojusi juo perduoti ir Lietuvos mokslo bendruomenei.
Kaip pabrėžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) atstovė tokių objektų Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra daug. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra įregistruota 19 nuskendusių laivų vietų.