Globalizacija - tai procesas, kuris apima įvairias sritis, nuo mokslo iki kultūros. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas tai yra globalizacija ir kaip ji veikia mūsų gyvenimą.
Globalizacija moksle
Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva į lietuvių kalbą išversta ir išleista Maiklo Nilseno (Michael Nielsen) knyga „Atradimai kitaip. Nauja tinklų mokslo era“. Joje tyrinėjamas interneto poveikis šiuolaikinio mokslo raidai - galimybė operatyviai keistis sukaupta patirtimi ir gautais tyrimų rezultatais, suburti tos pačios srities specialistus visame pasaulyje.
Taip užtikrinamas greitesnis ir efektyvesnis mokslo vystymasis nei kada nors anksčiau. M. Nilseno teigimu, „mokslo vystymasis per ateinantį dvidešimtmetį pasikeis labiau, nei tai įvyko per pastaruosius 300 metų.“ Knygoje atskleistos mokslinių tyrimų tendencijos, didėjantis bendradarbiavimas ir visuotinė, naujomis technologijomis grįsta globalizacija moksle.
Knygos autorius konkrečiais pavyzdžiais ne tik atskleidžia permainas mokslininkų bendradarbiavime ar aptinkant reikšmes žinių gausoje, bet ir iliustruoja pakitusį mokslo bei visuomenės santykį. Pavyzdžiui, tiklalapis „Galaxy Zoo“ pritraukė daugiau kaip 200 tūkst. internetinių savanorių padėti astronomams suklasifikuoti galaktikų vaizdus. Anot knygos autoriaus, astronomai savanoriai padarė įspūdingų atradimų ir tai tik vienas iš daugelio vadinamojo „piliečių mokslo“ (angl. citezen science) projektų.
M. Nilseno knyga „Atradimai kitaip“ - jau dešimtoji mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knyga. Iš viso šią seriją sudaro 12 garsių užsienio autorių knygų įvairiomis - evoliucijos, ekonomikos, fizikos, klimatologijos, psichologijos, mitybos ir kitomis - temomis. Mokslo populiarinimo knygos parašytos aiškiai, intriguojančiai, vengiant sudėtingų mokslinių terminų.
Globalizacija ir kalba
Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme).
Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios - žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. Į tai pernelyg nekreipėme dėmesio - ne itin gausius migrantus Lietuvoje kol kas sunkiai įsivaizdavome kaip integralią mūsų ateities visuomenės dalį.
Bet pasaulį ištiko tragedija - Ukraina buvo užpulta, prasidėjo karas ir Lietuvą užplūdo karo pabėgėliai. Kaip reaguoti į pakitusią kalbinę situaciją? Kas turėtų atlikti šio reiškinio monitoringą, analizę ir vertinimą? Mildos įžvalgos griežtos ir nepopuliarios. Tačiau verčia susimąstyti. Jos tikrai nenukreiptos prieš karo pabėgėlius - Mildos nerimas susijęs su kitkuo: ji mano, kad kalbų atžvilgiu Lietuvoje susiklosčiusi situacija rodo, jog mūsų mąstyme dar daug sovietinio užkrato.
Globalizacija švietime
Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties. Tai reiškia, jog mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas.
Mokymosi turinys atnaujinamose programose pateikiamas išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais.
Globalizacija ir ateitis
Futurologas Rėjus Hemondas (Ray Hammond) aiškina, jog nors pastaraisiais metais globalizacija niekur nedingo, apie ją kalbėti tapo nepopuliaru. „Nuo globalizacijos paspartėjimo dešimtame dešimtmetyje vien dėka galimybių laisvai judėti mes išgelbėjome milijardą žmonių visame pasaulyje nuo skurdo. Globalizacija turtingose šalyse kartais matoma kaip ne itin teigiamas procesas, bet kovoje su skurdu ji tiesiogiai padarė daugiau nei visa valstybių paramą vargingoms šalims nuo Antrojo pasaulinio karo sudėjus“, - tikina R. Hemondas.
Galiausiai, visus šiuos iššūkius apjungs prisitaikymas prie kasdienių technologijų, kurių galios šiandien net neįsivaizduojame. Pats futurologas demonstravo sau už ausies implantuotą daviklį, kuris leidžia telefonu naudotis jo neliečiant.
Globalizacija ir Lietuva
Pažvelgus į XIX ar XXI amžių pradžias, visa tai, kas (ne)gresia arba (ne)vyksta dabar, tėra kažkoks keistas amžių pradžioms būdingas žmonijos noras akimirksniu nubraukti visa, kas buvo, ir atrasti naują civilizaciją. Amžių sandūrose žmonijai ima vaidentis, kad iki tol pasaulis vystėsi nevykusiai, galima sakyti, jo kaip ir nebuvo. Išskyrus apmusijusią stagnaciją.
Gerai skamba: Globalizacija. Kas „už“? Dauguma… Valio, ponai! Kas „prieš“? Kaip visa tai girdėta… Tik terminologija kita. Ir dekoracijos. Tik vietoj smurto ir prievartos - sotumas, patogumas, šypsenos. Viskas - taikiai ir savanoriškai, be kraujo praliejimo. Grakščiai manipuliuojant didžiųjų pinigais ir demokratija, mažųjų turi likti dar mažiau. Kam rūpi, kad istorija rodo, jog ne visi mažieji amžiams pasirašo ant tokių ketinimų protokolų ir anksčiau ar vėliau ima reikalauti nepriklausomybės.