Klimato kaita ir globalinis atšilimas - vienas didžiausių šių laikų pasaulio iššūkių, kuriam įveikti reiktų sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Dvejonių nebeliko: 99,9 proc. mokslininkų išvada: 99,999 proc.
Kas sukelia globalinį atšilimą?
Kas dieną iš mašinų, gamyklų iškeliauja didžiulis CO2 kiekis. Jis sukuria šiltnamio efektą ir šildo žemę. Šiltnamio efektas veikia taip: atmosferoje susikaupęs CO2 neleidžia atėjusiems Saulės spinduliams išeiti ir tokiu būdu žemė šyla nežmonišku greičiu!
Mokslininkai mano, kad dabartinės klimato šiltėjimo pauzės priežastis yra Ramiajame vandenyje per pastaruosius 10 metų sustiprėję vėjai. Kai tik jie vėl ims silpnėti, temperatūra mūsų planetoje ims staigiai didėti. Nors šiltnamio dujų emisijos į atmosferą ir toliau didėja, globali vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje nuo 2001 metų išlieka daugmaž stabili.
Mokslininkai yra pasiūlę įvairių tokio reiškinio aiškinimo mechanizmų, tačiau konkreti jo priežastis nėra žinoma. Tai sumažėjusi rytinės Ramiojo vandenyno dalies paviršiaus temperatūra. Tačiau iki šiol buvo neaišku, kodėl ši vandenyno dalis nešyla kaip kitos. Nauja hipotezė, kurią pasiūlė Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje (Australija) mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Matthew Englando, teigia, kad didėja vėjų greitis virš šios vandenyno dalies.
Neįprastai stiprūs vėjai gali atvėsinti paviršinius oro sluoksnius 0,1 - 0,2 laipsnio pagal Celsijų. Pasak mokslininkų, tai galėtų paaiškinti didžiąją šiuo metu stebimo klimato šiltėjimo sulėtėjimo proceso dalį. Per pastaruosius 20 metų pasatų, vakarų kryptimi pučiančių vėjų virš Ramiojo vandenyno, stiprumas smarkiai išaugo: patys stipriausi iš jų dabar 2 kartus galingesni, nei anksčiau, teigia tyrimo autoriai. Šių vėjų stiprumas gerokai didesnis, nei prognozavo įvairūs klimato atšilimo eigos modeliai.
Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai nutarė patikrinti pasatų stiprumo pokyčių poveikį globaliam klimatui ir įtraukė juos į kompiuterinį klimato modelį. Paaiškėjo, kad 5 metų stiprių pasatų laikotarpio visiškai pakanka, kad aktyvuotųsi galingos vandenyno paviršiaus srovės ir šiltas paviršiaus vanduo būtų nuplukdytas į vandenyno gilumą. Dėl šios priežasties, pasak tyrimo autorių, mes stebime Ramiojo vandenyno paviršiaus atvėsimą ir pasaulinio atšilimo sulėtėjimą. Būtent taip sustiprėję pasatai vėsina planetą, sakoma universiteto pranešime.
Deja, tai turi ir neigiamą poveikį: šiltas vanduo niekur nedingsta, o tik kaupiasi nedidelėje, maždaug iki 125 m gylio, vandenyno gelmėje. Mokslininkai mano, kad viena iš galimų pasatų sustiprėjimo priežasčių gali būti specifinis maždaug 10 metų trukmės Ramiojo vandenyno svyravimų ciklas (Pacific decadal oscillation, PDO).
Globalinio atšilimo pasekmės
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad plintančios dykumos, dažnėjantys potvyniai ar tirpstantys ledynai yra menka problema, o gal visai net nepaliečianti mus - žmones. Tačiau būtent šie klimato kaitos padariniai atneša kitus padarinius: kylantį vandens lygį, kuris apsemia pajūrio pakrantes, todėl žmonės turi palikti savo gimtuosius namus ir ieškotis saugesnės gyvenamosios vietos; didėjančias karščio bangas, kurios ne tik naikina žemės ūkį, bet ir sukelia gaisrus; gyvūnai nesugeba prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų, todėl gaišta, o kartu plinta ligos.
Globalinis atšilimas paspartina ūkininkų, žvejotojų, gyvulių augintojų migraciją į kitus miestus, nes žmonės nebegali užsiaugint maisto ir išgyventi kaip seniau. Nuo 2008 m. 161 valstybė kenčia dėl gamtos stichinių nelaimių, o ateityje valstybių skaičius tik išaugs.
Klimato pabėgėliai
2015 metų rugpjūčio 31 dieną buvęs Jungtinių Amerikos valstijų valstybės sekretorius John Kerry perspėjo, kad dėl klimato kaitos gali atsirasti pabėgėliai ar emigrantai, kurie bus vadinami „klimato pabėgėliais". Barakas Obama teigė, kad klimato kaita gal sukelti pabėgėlių krizę, kokios dar niekas nėra matęs žmonijos istorijoje ir jog jokia tauta: nesvarbu, ar turtinga, ar skurdi nebus apsaugota nuo globalinio atšilimo padarinių.
Per visą žmonijos laikotarpį jau nuo seniausių laikų žmonės kėlėsi iš vieno regiono į kitą. Iki dabar žmonėms svarbiausi gyvybei palaikyti poreikiai yra maistas ir vanduo, o klimato kaita pakeisdama atmosferoje vykstančius procesus, vienus regionus paverčia sausringais, kur trūksta vandens ir maisto, o kitus - per drėgnus.
Vidurio Rytai - vienas labiausiai paveiktų regionų pasaulyje nuo globalinio atšilimo. Pabėgėlių krizė Sirijoje, pirmiausiai, galėjo kilti nuo 2006-2011 metais susidariusios intensyvios sausros. Nacionalinė mokslų akademija cituodama žurnalą „American Scientific“ teigia, kad sausros padidino žmonių emigraciją iš kaimų į miestus, o iš miestų į kitas valstybes.
Klimato kaitos intensyvėjimas labiausiai paveikia besivystančias pasaulio šalis. Vienas iš pavyzdžių yra Sirijos prezidento Asado nesugebėjimas priimti teisingų sprendimų (nutraukė subsidijas ūkininkams) ir sausros privertė palikti daugiau nei 2 milijonus Sirijos gyventojų savo namus. Dėl neproduktyvios žemdirbystės ne tik Vidurio Rytuose, bet ir Šiaurės Afrikoje, nuo Senegalo iki Eritrėjos, žmonės intensyviai emigruoja dėl maisto ir vandens trūkumo. Rytinė Viduržemio jūros dalis bei Vidurio Rytai tampa vis labiau aridiškesnio (sausesnio) klimato zona, kadangi tuose regionuose iškrenta mažesnis kiekis kritulių.
Ne tik Sirija, bet ir Jordanija, Izraelis, Libanas, Irakas, Iranas patiria vandens trūkumo problemas. Remiantis Jungtinių Tautų žiniomis nuo 2001 m. Jordanijoje 8 metus vyko sausra, kuri paveikė 200 tūkstančių žmonių ūkius. Vandens trūkumas yra didžiulė Irako problema, kuri sietina su sausra vykusia 2007-2009 metais.
Artimuosiuose rytuose jau dabar vyksta daug socialinių, religinių, etninių konfliktų, tačiau greičiausiu metu didžiausia problema bus vandens nepriteklius. Dėl mažai tinkamų vietovių gyventi, Vidurio Rytų gyventojai buriasi vienoje vietoje taip nualindami žemę, užteršdami bei išeikvodami ten esančius išteklius.
JAV valstybės departamento užsienio reikalų politikos ir Amerikos saugumo projekto narys Brig Gen Stephen Cheney teigia, kad klimato kaita gali sukelti milžiniško dydžio humanitarinę krizę, kurią matome per: didžiulius migrantų antplūdžius pasaulyje dėl maisto ir vandens trūkumo ir kokybės, ekstremalias oro sąlygas regionuose. Remiantis statistika, dėl klimato kaitos daugiau negu 32 milijonai žmonių emigruoja iš savo gimtosios šalies. Didžiausi žmonių kiekiai bėga iš Indijos, Šiaurės Korėjos, Kinijos, Nigerijos, Pakistano.
Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo besikeičiančio klimato ir vis dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių. Vieni regionai yra paveikti labiau negu kiti, tačiau, galiausiai, tai sukuria vieną bendrą problemą - pabėgėlių krizę, dėl kurios žmonės privalo emigruoti.
Sprendimai ir galimybės
Žaliasis vandenilis
Švarus arba žaliasis vandenilis yra viena iš Europos žaliojo kurso ir ES priimtos strategijos dalių, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo nešvaraus, importuojamo iškastinio kuro. - Vandenilį galima išgauti įvairiais būdais, ir priklausomai nuo to, kokiu būdu tai padaroma, jis skirstomas pagal spalvas. Plačiai naudojami terminai - mėlynasis ir žaliasis vandenilis. Žaliasis vandenilis yra švariausias, kadangi jo gavybai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai (vėjas ar saulė), o galutinis produktas yra tik vandenilis ir deguonis.
Žaliojo vandenilio gavybos metu nesusidaro šalutiniai produktai, sukeliantys šiltnamio efektą, t. y. Vandenilio panaudojimą galima prilyginti gamtinėms dujoms ar kurui. Jis gali pilnai pakeisti gamtines dujas, naudojamas tiek buityje, tiek pramonėje. Negana to, dar 2018 m. buvo pranešta apie vidaus degimo variklių galimybę pritaikyti vandeniliui.
KTU mokslininkas dr. Vytautas Kavaliūnas teigia, kad proveržis žaliojo vandenilio gavyboje būtų tvirtas atspirties taškas atsinaujinančios energetikos srityje ir paliktų ryškų švaresnio rytojaus pėdsaką.
Mokslininkai jau seniai įspėjo, kad anglies dioksido kiekis atmosferoje turi mažėti. Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos iki 2025 m. klimato šilimą siekiama sumažinti 2 laipsniais (lyginant su iki industriniu laikotarpiu).
Asmeniniai veiksmai
Mes prisidėsime prie žemės saugojimo, jei iš ryto vietoj automobilio pasirinksime dviratį. Išgelbėti žemę nėra labai sunku. Tačiau, jei nesiimsime priemonių dabar, vėliau gali būti per vėlu.
Žmogaus indėlis
„Kadangi žmogus sugadino klimatą, tai labai tikėtina, kad sugebės jį ir sugrąžinti į natūralią būklę. Sveikas protas ir mokslo bei technikos pasiekimai turėtų nugalėti ir įsitikinsime, kad dabartinės investicijos keleriopai atsipirks, palyginus su tais nuostoliais, kurie būtų, jei klimato kaita nenustojamai progresuotų“, - mintimis dalinasi prof. A.Bukantis.
| Šalis | Emigrantų skaičius (milijonai) |
|---|---|
| Indija | Daugiau nei 32 |
| Šiaurės Korėja | Daugiau nei 32 |
| Kinija | Daugiau nei 32 |
| Nigerija | Daugiau nei 32 |
| Pakistanas | Daugiau nei 32 |