Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas - puiki galimybė pasitikrinti aplinkosaugos žinias ir įgyti naujų!
Spalio 24 d. paminėk Tarptautinę klimato kaitos dieną pasitikrindamas žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine!
Kviečiame dalyvauti 7-12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosauginį išsilavinimą turinčius ekspertus.
Egzaminą organizuoja Žaliosios politikos institutas.
Žymūs Gamtininkai ir Jų Indėlis
Ne vienai kartai R. Kazlauskas giliai širdyje įstrigo kaip laidos „Langas į gamtą“ autorius ir vedėjas.
R.Kazlauskas yra išleidęs daugiau nei 10 knygų, inicijavo Raudonosios knygos leidybą, įkūrė ne vieną draustinį, gavo Karininkų kryžiaus ordiną už gamtosaugos idėjas.
Prieš kelerius metus jis buvo išrinktas ir mylimiausia televizijos žvaigžde.
R.Kazlauskas gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje.
1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, stojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, tačiau persigalvojo ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologo-zoologo specialybę.
Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952-55 m. aspirantu, nuo 1956 m. - vyr. dėstytoju, nuo 1966 m. - docentu, nuo 1992 m. - profesoriumi.
1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“ (mokslinis vadovas S. Jankauskas) [960].
1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).
Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus.
Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono.
Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis.
Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios TSRS regionų.
Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę - dieninius drugius.
Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje.
Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą.
Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus universitete sukaupė didelę drugių kolekciją.
1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. - profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.
R.Kazlauskas organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios TSRS regionus.
Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. - Kuboje, 1994 m. - Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. - prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas.
Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R.Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija.
R.Kazlauskas apie 30 metų televizijoje ir radijuje vedė laidas apie biologiją „Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“.
Jo iniciatyva buvusioje TSRS įsteigti pirmieji balinių vėžlių ir entomologiniai draustiniai.
R.Kazlauskas buvo ir didelis Lietuvos paukščių žinovas, Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų draugijų narys.
Buvusiam gamtos žurnalistui, radijo laidos „Gamta visų namai“ vedėjui Zenonui Butkevičiui šių metų sausio 12 dieną būtų sukakę 85 metai.
Laukdavau jo rašinių.
Mano įsitikinimu, nedaug kas gebėjo rašyti apie gamtą ir gamtosaugą taip objektyviai, aiškiai ir įtaigiai, kaip tai darė jis.
Vilkų Apsauga Lietuvoje
Lietuvos miškuose gyvenantys vilkai yra didžiausi mūsų krašto plėšrūnai.
Visgi ir jiems tenka kovoti dėl išlikimo.
Dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą vilkų medžioklė buvo beveik nereglamentuota ir neribojama, todėl šių gyvūnų populiacija stipriai sumažėjo.
Tik vilkų populiacijai artėjant prie išnykimo pradėti žengti pirmieji žingsniai siekiant juos apsaugoti.
Organizacijos atstovas Vaidas Balys, apsilankęs „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje, pabrėžė, kad vilkų apsauga iš dalies atspindi požiūrį, jog žmogaus kišimasis į gamtoje vykstančius procesus turi būti ribotas, kad nepažeistų ekosistemos.
V. Balys kaip didžiausius iššūkius įvardija vilkų medžioklę ir neigiamą visuomenės požiūrį į juos.
Šį požiūrį neabejotinai kursto ūkininkų avis ir kitus naminius gyvulius pjaunantys vilkai.
Pasak pašnekovo, dažniausiai tokio elgesio priežastis nėra noras prisikimšti skrandį, vilkams tai - pramoga arba teritorijos gynimas.
V. Balys atkreipia dėmesį, kad nuo tokių vilkų elgesio galima apsisaugoti.
Stumbrų Išsaugojimo Iššūkiai
„Spręsdami šią problemą, - sako ministras, - turime ne tik įvertinti, kiek nukentėjo žemdirbiai, kiek jų pasėlių yra ištrypta, bet ir atsižvelgti į gamtosauginius interesus.
Dabar Panevėžio ir Kėdainių rajonų ūkininkams turbūt svarbiausia žinia, pasak ministro, kad laisvoji stumbrų banda šiame regione nebegausės.
Pagal 2015 m. patvirtintą ir šiuo metu atnaujinamą Stumbrų apsaugos planą dalis šių žvėrių bus perkelta į miškingesnes ir jiems labiau tinkamas šalies teritorijas.
Svarstoma priemonė, kad nusenę ir ligoti stumbrai galėtų būti paimti iš bandų.
Siekgiant, kad stumbrai padarytų kuo mažiau žalos ūkininkams, stengiamasi juos nuvilioti nuo laukų rudenį ir žiemą.
Aplinkos ministerijos administruojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšomis praėjusių metų pabaigoje Kėdainių r. Vilainių miške buvo įrengta pašarų aikštelė ir išpilta 80 t cukrinių runkelių ir 40 t morkų.
Čia jau lankosi viena stumbrų banda.
Stumbrų padaryta žala pasėliams atlyginama AARP lėšomis.
Iš šių lėšų Panevėžio r. ūkininkams bus atlyginta 2017 m. patirta 101 tūkst. eurų žala.
Kėdainių r. ūkininkai patyrė apie 150 tūkst. eurų žalos.
Ekologinė Žemdirbystė ir Dirvožemio Tausojimas
„Alindami dirvožemį mes patys kertame šaką, ant kurios sėdime“, - taip susitikime su kėdainiečiais, kuris vyko Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje, kalbėjo agronomas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, visuomenės veikėjas Antanas Svirskis.
Dėmesio centre - augalų selekcija ir ekologinė žemdirbystė
1967 m. A. Svirskis baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją.
1965-2008 m. dirbo Žemdirbystės institute, 1973-93 m. Ankštinių žolių laboratorijos, 1998-2004 m. Žolių selekcijos skyriaus vedėjas; profesorius (2005 m.).
„Institute užsiėmiau augalų selekcija (liucerna, dobilai, netradiciniai augalai - burnočiai, soros, sojos), taip pat jau seniai esu susijęs su gamtosauga, ekologine žemdirbyste.
Pavyko sukurti apie 15 neblogų augalų veislių.“
„Mano jaunystės pievų augalai išnykę, beveik nebėra kamanių, varlės beveik išnyko.
Po varlių ateis eilė gandrams“, - kalbėjo A. Svirskis.
Už liucernų veislės „Žydrūnė“ sukūrimą A. Svirskiui įteiktas VLŪP aukso medalis ir prof. D. Rudzinsko premija.
Aktyviai profesinėje ir visuomeninėje veikloje dalyvavęs mokslininkas paskelbė 207 mokslinius ir apie 200 mokslo populiarinamųjų straipsnių.
Su bendraminčiais įkūrė ekologinės žemdirbystės draugiją „Atgaja“, dalyvauja sambūryje „Patirtis“, iki šiol aktyviai domisi bei pasisako aktualiais žemės ūkio klausimais.
Jo dėmesio centre - ekologinė, tausojamoji žemdirbystė.
Prof. habil. dr. A. Svirskį ypač jaudina situacija, kurioje šiandien atsidūrė pasaulis dėl Ukrainoje sukelto karo.
„(…) turime tausoti viską - šilumą, elektrą.
Svarbiausia, turime tausoti dirvožemį.
Dirvožemis yra pats brangiausias turtas.
Jeigu Ukrainoje sunaikintų derlingą jo sluoksnį - kiltų badas.
Šiuo metu pasaulyje gyvena 8 milijardai gyventojų, apie milijardas iš jų neturi geriamo vandens.
Klimatas keičiasi, du trečdaliai Europos šiemet kenčia nuo didelės sausros.
Oro ir vandens tarša, pabėgėlių krizė, trąšų krizė - matote, kokios sudėtingos situacijos.
Ir jeigu tie milijardai, kurie dabar iššvaistomi tam beprasmiam karui, būtų panaudoti gamtosaugai, būtų viskas gerai“, - kalbėjo mokslininkas.
Kaip išeitį jis nurodė biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausojamąją žemdirbystę, kurios esmė - ekologinių ir ekonominių tikslų pusiausvyra.
Mokslininkas pabrėžė, jog alindami dirvožemį mes patys kertame šaką, ant kurios sėdime.
„Kai naudojame intensyvią technologiją ir „spaudžiame“ kuo didesnį derlių - po 8, 10 tonų (iš hektaro), kertame šaką, ant kurios sėdime.
Dirvožemis yra tobula kasa - kiek į ją įdėsi, tiek išimsi.
O mes dirvožemį intensyviai tręšiame, todėl ir išsigandome trąšų pabrangimo.
Natūralus derlingumas, nualinus dirvožemį, Lietuvoje liko tik 2 tonos.
Senovėje, taikant tausojamąją žemdirbystę, tręšiant mėšlu, jis siekė 4 tonas“, - tikino mokslininkas, pateikdamas ir puikių ekologinio ūkininkavimo pavyzdžių, kuomet neariminė žemdirbystė ir natūralus tręšimas padeda susigrąžinti didesnį derlių.
„Gamta nemėgsta kosmetikos“
„Lietuvoje yra šansų.
Gera išeitis - sėjomaina.
Ji neleidžia prisitaikyti prie vieno lauko vienos rūšies kenkėjams ir ligoms.
Reikėtų stengtis ir daržuose sėjomainos prisilaikyti.
Beveik kiekvienas galime turėti kolektyvinį sodą.
Galime visi sau prisiauginti daržovių iš trijų arų.
Bent žinai, ką valgai, - optimistiškai kalbėjo svečias, pajuokaudamas, kad žmona jau ragina atsisakyti darbų sode ir bitininkavimo, pagyventi sau, bet jis nesutinkantis.
- Juk tai taip malonu - neįsivaizduoju kitos prasmės gyventi.“
Mokslininkas taip pat pasisako už natūralių pievų atkūrimą.
„Mes tiek sugadinome bioįvairovę.
Kad ir tas begalinis vejų šienavimas.
Jei nori turėti veją, reikia po kiekvieno pjovimo patręšti ir palaistyti.
Kitaip sausas oras, saulė ją naikina.
Gamta nemėgsta kosmetikos.
Mano jaunystės pievų augalai išnykę, beveik nebėra kamanių, varlės beveik išnyko.
Po varlių ateis eilė gandrams.
Selemonas Paltanavičius atkreipia dėmesį, kaip sumažėjo kurapkų.
Pats matau, kad vaikystėje ežere gaudytų vėžių irgi beveik nelikę.
Todėl turime saugoti bioįvairovę.
Ne veltui Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad būtinai į ją atsigręžtume“, - kalbėjo A. Svirskis.
Burnotis - maistas ir vaistas
„Burnotis - maistas ir vaistas.
Jo sėklos labai vertingos, turi daug baltymų, o svarbiausia - skvaleno, kuris yra antivėžinis, naudingas sergant onkologinėmis ligomis.
Tai labai nereiklūs augalai, pakenčia ir lietų, ir sausrą.
Kol kas nepuola jokie kenkėjai, ligos.
Viena bėda yra tai, kad, kai prinoksta rudenį, užėjus šalnoms gali nušalti.
Tad reikia nutaikyti momentą ir laiku nukulti.
Nedideli burnočio daigai tinka salotoms, vertingesni nei špinatai.
Pasidžiovinę žiedus turėsite arbatos.
Kai prinoksta, sėklas galima sumalti miltais, dėti į kiekvieną sriubą po du-tris šaukštus“, - pasakojo mokslininkas.
Pavaišinęs pikantiška burnočių užtepėle, mokslininkas visiems norintiems padalijo burnočio sėklų - tik sėkite ir auginkite!
Besidomintieji burnočio nauda ir receptais gali apsilankyti bibliotekoje ir pavartyti prof. habil. dr. A. Svirskio knygą „Burnočiai - pašaras, maistas, vaistas“.