Kaip manote, kas bendro tarp gamtai draugiško elgesio ir situacijos, kai užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir pirmajam žmogui pajudėjus, nesąmoningai pajudame ir mes?
Pasak aplinkos psichologo dr. M. S. Poškaus, svarbu suvokti, kad skirtingas bruožų komplektas, reiškia skirtingą išgyvenimo strategiją, tad jei žmogus linkęs neskubėti elgtis taip, kaip madinga, tai dar nereiškia, kad jis galiausiai taip nepasielgs.
Kodėl turėtume skatinti tausoti gamtą?
Tačiau kyla klausimas, kodėl išvis turėtume žmones skatinti tausoti gamtą? Noras pasiimti iš gamtos jis vis dar yra, bet kaip prigimtinio noro rūpintis gamta, tausoti gamtą, mes netūrėjome, taip didelė dalis mūsų jo ir dabar <…> jeigu nedėtume tam sąmoningų pastangų, irgi nelabai turėtume, nes tai tiesiog nėra mūsų prigimtyje, tai yra evoliuciškai nauja problema.
Vabzdžiai - naujas maisto šaltinis?
Vieniems valgymui paruošti svirpliai kelia šleikštulį, o kitiems tai jau dabar yra skanus užkandis. Priešingai nei kiaulės, karvės ar kiti gyvūnai, maistui tinkami vabzdžiai natūraliai negyvena būriais ar šeimomis.
„Pradėjau auginti lervas, eksperimentuoti, kaip jas galima pagaminti skaniau - su druskyte, pipiriukais ir panašiai. Žmonėms dažniausiai kildavo atmetimo reakcija. Ne tik, kad siūlai paragauti vabzdį, bet dar ir kažkokią lervą, kirminą. Dėl to supratau, kad didžiojo milčiaus paklausa bent šiai dienai Lietuvoje panaudojimo maistui nėra didelė.
Kreida - fosilijų palikimas
Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius.
Klimato kaita ir CO2
Apibūdinus ryšį „325 tonos - tai yra kiek kiekvienas žmogus, gyvenantis Žemėje, turėtų palaidoti CO2, kad mes vėl grįžtume į priešindustrinį lygį prie normalaus klimato. Tai tiek CO2, kiek sveria 325 lengvieji automobiliai“, - sako VU paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas.
Tačiau kol kas žmonija ir toliau degina iškastinį kurą, o blogiausia tai, kad tai skatina teigiamą atgalinį ryšį iš gamtos. Mūsų planetoje yra gausu taip vadinamos įkalintos organinės anglies, o šylant klimatui aktyvuojami procesai, kurie gali ją paleisti: „Įsivaizduokite, iš pelkių gali išeiti panašiai tiek CO2, kiek žmonės jau išmetė, tiek pat iš pleistoceno dirvožemio Sibire, plius vandenynų dugne yra dujų klatratai: tai yra metanas, įkalintas lede, šios dujos dar dvidešimt kartų stipresnės nei CO2 - jos irgi gali būti destabilizuotos“, - sako prof. Andrejus Spiridonovas.
Laukinės gamtos fotografija
Miške verda gyvenimas, kurio mes nematome. Nėra lengva pastebėti laukinių gyvūnų, o juos užfiksuoti per fotoaparato objektyvą yra ypač sunki užduotis.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje apsilankė vienas žinomiausių gamtos fotografų Marius Čepulis. Jis prisiminė jau nuo pat mažų dienų domėjęsis laukine gamta, ją tyrinėjęs ir stengęsis ją geriau suprasti. Vėliau M. Čepulio gyvenime atsirado fotografija, kurios menui įvaldyti prireikė perskaityti daug knygų ir praktikuotis. Fotografas pripažįsta, kad, prieš imant fotoaparatą į rankas, reikia pažinti mišką, žinoti gyvūnų lankymosi vietas ir jų elgesį.
M. Čepulio teigimu, žmonės yra nutolę nuo laukinės gamtos ir mažai ką apie ją supranta. Tačiau fotografas pabrėžia, jog vis daugiau žmonių noriai žengia į mišką, kad jį pažintų. Smalsumą skatina ir fotografo užfiksuoti kadrai. M. Čepuliui tenka lankytis mokyklose ir vaikų darželiuose, kur jis pasakoja apie gyvūnus ir savo nuotykius miške.
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.