Nuo to ką, kiek ir kaip valgome ir geriame, priklauso mūsų gyvenimas. Ir ne tik mūsų, bet ir daugybės kitų žmonių ir net ateities kartų. Iš tiesų, nuo to kaip esame įpratę maitintis, priklauso kaip mes jaučiamės.
Kaip tai? Kokią mylimąją ar mylimąjį susirasime? Kokią karjerą padarysime? Kokiomis ligomis ateityje susirgsime? Kiek metų gyvensime? Taip pat, nuo mūsų mitybos įpročių priklauso kaip keisis Žemės klimatas. Ar reikės pastatyti daugiau skerdyklų? Ar skurstantys žmonės galės įpirkti brangų maistą?
Nesveika mityba Lietuvoje
„Vilniaus universiteto mokslininkai atliko Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą. Pasirodo, mes maitinamės labai nesveikai. Valgome per riebiai ir per daug. Apie 20-30 procentų per daug. Energijos tvermės dėsnis - paprastas. Energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Taigi, mūsų organizmas energiją pradeda saugoti riebalų pavidalu. Mes tunkame. Auga svoris. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudaro maždaug 55-56 procentus visų ligų. O didžiosios dalies šių ligų įmanoma išvengti.“ - sudomina jaunieji mokslo populiarintojai.
Mitybos įtaka pasaulio ištekliams
„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais 2050 metais reikės dvigubai daugiau mėsos nei dabar užsiauginame. Tai reiškia, kad reikės dvigubai daugiau žemės ploto užauginti pašarams ir dvigubai daugiau vandens. Ar mūsų planetoje yra tiek išteklių?
Pasaulinės problemos ir disbalansas
Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Šimtai milijonų stokoja švaraus vandens, medicininės priežiūros, niekada nesinaudoja telefonu, nes jo neturi.
„Šiandien apie 5 milijonai Singapūro gyventojų sukuria didesnį bendrąjį vidaus produktą negu 180 milijonų pakistaniečių. 5 milijonai žmonių padaro daugiau, nei 180 milijonų. Singapūro miestas yra įsikūręs keliose salose arti pusiaujo. Plotas - daugiau nei 90 kartų mažesnis už Lietuvos teritoriją. Singapūriečiams pavyko įveikti korupciją, tautinius nesutarimus ir sukurti labai patrauklią aplinką verslui. Šalis be naudingų išteklių ir stokojanti žemės ploto, virto neįtikėtinai klestinčiu kraštu. Šiandien tai ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras, trečias pagal dydį pasaulio naftos perdirbimo centras, vienas iš didžiausių pasaulio uostų ir medicinos mokslo centrų. Net vargšai šioje šalyje gyvena pasiturinčiai.“ - sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.
Apie "Mokslo sriubą"
TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val.