Kiekvienas iš mūsų turi galimybę prisidėti prie visuomenės gerovės, skirdamas 2% nuo savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pasirinktai organizacijai. Tai puiki proga paremti tas iniciatyvas, kurios mums atrodo svarbios ir reikalingos.
Kam Galima Skirti 2% GPM?
Kai tik pradėjau dirbti savo pirmajame darbe, tai 2% skirdavau tam kas paprašydavo, pvz.: grupiokė įtikino skirti VGTU chorui „Gabija”, kitais metais, kolegė paprašė skirti kažkokiai medžiotojų draugijai… Tačiau dabar juos stengiuosi skirti organizacijai, kuriai, mano nuomone, jie reikalingiausi, arba kuri daro mane džiuginantį darbą.
Lietuvos Kariuomenė
Vieni mano, kad Lietuvai karinės grėsmės nėra, kiti mano, kad yra. Tačiau, aš manau, kad saugumas yra didžiausia vertybė.
Lietuvos Caritas
Manau apie šią organizaciją daug pasakoti neverta. Tai katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Lietuvos Caritas - tai savanoriškas pagalbos artimui sambūris, kurio profesionalius koordinatorius remia ir išlaiko Bažnyčia. Organizacijos narių daugumą (95 proc.) sudaro savanoriai.
Mokslo Sriuba: Populiarinant Mokslą
Tai yra mokslą populiarinanti laida, kurią ištikimai žiūriu. Laidoje yra apžvelgiama daug mokslo sričių ir visada pateikiama nešališka nuomonė, suteikianti galimybę žiūrovui pačiam apsispręsti vienais ar kitas klausimais.
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val.
Pavyzdžiui, vienoje iš laidų buvo nagrinėjamas laimės klausimas. Ar tikrai laimingumo lygis yra užprogramuotas genetiškai? Kiek laimingesnius mus daro sportas? O tėvystė ir motinystė? Šioje „Mokslo sriubos“ laidoje atsakymus pateikia Vilniaus universiteto psichologas doc. dr. Pasak tyrėjo, įvairiausios emocijos, kurias mes išgyvename tai signalai, pranešantys, kaip mums sekasi.
Moksliniai Tyrimai ir Inovacijos
Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu - A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, mokslininkai siekia išsiaiškinti, kurie kodai aprašo žmogaus akių spalvą ar paveldėtą polinkį į kokią nors ligą. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. „Išjungdami“ tam tikrus genus, tyrėjai stebi, kokie pokyčiai vyksta ląstelėse, kaip keičiasi visas organizmas. Lietuvių atrastas Cas9 įrankis - universalus, greitai paruošiamas darbui ir itin tikslus. Jis jau naudojamas daugelyje pasaulio laboratorijų.
Plastiko Poveikis Žmogaus Organizmui
Vidutiniškai kiekvienas žmogus galimai suvalgo penkis gramus plastiko per savaitę - tai prilygsta banko kortelei. Pasak FTMC aplinkotyros sk. vadovės dr. Mikroplastiko dalelės tokios mažos, kad gali būti net įkvėptos, ir nors dalis jų pasišalina iš organizmo iškvepiant, kosėjant ar per išmatas, tačiau dalis patenka į kraują, cirkuliuoja po organizmą ir sunkiai pasišalina. „Baisiausias yra tas kaupimosi efektas, kurio mes dar nesuprantame, nežinome, kur mikroplastikas galėtų kauptis“, - sako VU GMC mikrobiologė prof. Eglė Lastauskienė.
Nors plastiko kiekiai mūsų organizme labai maži, tačiau tyrimai rodo, kad tai turi neigiamą poveikį sveikatai. Ypač pavojingi dažnai plastiko gaminiuose naudojami priedai, sukeliantys kraujodaros sistemos sutrikimus, inkstų veiklos slopinimą, vidinių organų bei audinių pažeidimus. Sužinojus vieno iš priedų, bisfenolio A, neigiamą poveikį sveikatai, 2011 m. jį buvo uždrausta naudoti kūdikiams maitinti skirtų buteliukų gamybai.