Mitybos genetika yra viena iš populiaresnių šiuolaikinio mokslo atšakų, nagrinėjanti ryšį tarp žmogaus genų ir mitybos bei bandanti surasti atsakymą į metų metus mokslininkus kamuojančią mįslę: “Ar mums pats tinkamiausias mitybos variantas yra užkoduotas mūsų DNR ir ar genetiniai tyrimai gali padėti jį išsirinkti?”. Teorija yra paprasta - kiekvienas iš mūsų, lyg kokios kompiuterinių programų kodavimo kalbos, esame „suprogramuoti“ būti tokiais, kokie esame.
Ši „programa“ nulemia kokios spalvos yra mūsų akys, plaukai, oda. Kitaip tariant, nustato ir apibrėžia mūsų genetinius atributus. DNR kodas, kurį nusprendėme čia pavadinti „programa“, taip pat nulemia ir tai, kaip mes reaguojame į vienus ar kitus vaistus - turbūt visi esame susidūrę su situacija kuomet mums patiems ar mūsų artimiesiems tenka „atitaikyti“ vaistą, kuris yra tinkamiausias tam tikrai problemai spręsti.
Natūraliai kyla klausimas: tai galbūt kiekvieno mūsų unikaliame DNR kode yra „užprogramuota“ ir tai, koks maistas mums yra tinkamiausias? Nuo pat 2006-ųjų metų, kuomet technologinės galimybės pirmą kartą leido perskaityti visą žmogaus DNR seką, būtent šis klausimas genetiką nagrinėjančius mokslininkus ir kamuoja. Ir nors pelno siekiančios įmonės savo teikiamose paslaugose jau kuris laikas siūlo galimybę sudaryti personalizuotus mitybos planus pagal unikalią DNR informaciją, turime pažymėti, kad kol kas mokslinė bendruomenė negali vienbalsiai atsakyti į klausimą ar tokio mitybos plano sudarymas iš tiesų yra naudingas.
Genetiniai tyrimai mitybos planavime: pozicija/argumentai UŽ
Visi žinome atvejų kuomet kažkoks mitybos planas ar netgi konkretus maisto produktas idealai tinka vienam žmogui, tačiau visiškai netinka kitam. Pavyzdžiui, vienas žmogus savo racione naudoja pieno produktus ir neleidžia nei dienai praeiti be jų, o kitas apie pieno produktų skyriaus siūlomus gaminius negali turėti net minčių. Tokio tipo atvejus galima paaiškinti laktozės (pieno cukraus) netoleravimu, kuris gali būti nulemtas būtent genetinio kodo skirtumų.
Analogiška situacija pastebima ir tame, kaip organizmas apdoroja kitus maisto produktus, ne tik pieno. Moksliniais tyrimais jau ne kartą įrodyta, jog individualūs genetiniai skirtumai nulemia tai, kaip vieno ar kito žmogaus organizmas apdoroja geležies turinčius produktus, kaip gerai sugeba įsisavinti B grupės vitaminus, kaip sugeba apdoroti suvalgytą riebesnį maistą bei kaip greitai „susitvarko“ su alkoholiniais gėrimais.
Dėl šių priežasčių, mokslininkai, kurie pasisako UŽ mitybos planų sudarymą remiantis DNR duomenimis, tiki, jog panašios tendencijos gali galioti ne tik kalbant apie vitaminų ar mikro elementų pasisavinimą, bet ir nustatant absoliučias kiekvieno žmogaus mitybos rekomendacijas. Nors tokie spėjimai negali būti atmesti, kol kas juos patvirtinančių įrodymų irgi trūksta.
Pozicija/argumentai PRIEŠ mitybą remiantis genetinių tyrimų duomenimis
Kol kas daugiau mokslinių įrodymų linksta link to, kad genetikos įtaka tam, kaip mes turėtume maitintis, yra labai maža. Šiai pozicijai dar daugiau legitimumo prideda ir vos šiemet pristatyti pirmieji PREDICT tyrimų rezultatai. Šiuose, vis dar besitęsiančiuose kol kas didžiausios apimties tokio tipo tyrimuose mokslininkai studijuoja daugiau nei 1000 dalyvių. Dalyviams maitinantis lygiai tokiu pat maistu ir nuolatos atliekant kraujo tyrimus pastebėta, kad iš tiesų, tas pats maistas skirtingai veikia dalyvių sveikatą.
Bene įdomiausias pastebėjimas buvo padarytas analizuojant tiriamajame projekte dalyvavusių identiškų dvynių rezultatus. Pastebėta, kad tas pats maistas visiškai skirtingai veikė net ir genetiškai identiškų dvynių sveikatą. Tai reiškia, kad pozicija jog, genetika turi labai mažai įtakos tam, kaip mes reaguojame į vieną ar kitą maisto produktą, ko gero, pasitvirtina. O sudarinėti mitybos planus pagal genetinius tyrimus tikriausiai nėra tikslinga.
Genetika neturėjo didelės įtakos tam, kaip dalyviai reagavo į maistą, tad PREDICT mokslininkų grupei kilo klausimas KAS, visgi, turėjo? Kodėl net identiškų dvynių organizmai į tą patį suvartotą maistą reaguoja kardinaliai skirtingai? Siekiant atsakyti į šį klausimą, PREDICT projektas tęsiamas ir toliau, tačiau pirminės įžvalgos leidžia manyti, kad tokius skirtumus nulemia ne kas kitas, o kiti gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip miego kokybė, užtikrinamas adekvatus jaučiamo streso lygis (ar sugebame savo darbo rūpesčius palikti darbe?), alkoholinių gėrimų vartojimas (mėgaujamės retai ir su saiku ar pasilepiname gėrimu kiekvieną dieną?), fizinis aktyvumas, bei mūsų žarnyno bakterijų sveikata (kuriai daugiausiai įtakos turi tas pats miegas ir jaučiamas stresas).
Kiti reikšmingi mitybos tyrimai: maisto kokybės svarba
Šis svorio ir sveikatos ryšio atskyrimas patvirtintas ir dar dviejuose pagrindiniuose tyrimuose, pristatytuose Amerikos mitybos draugijos konferencijoje. Nors šie darbai dar nėra recenzuoti, jie sustiprina nuomonę, kad ilgalaikį sveikatingumą pirmiausia lemia mitybos kokybė, o ne riebalų ar angliavandenių dalis.
Mastinis tyrimas: mitybos modeliai ir lėtinių ligų rizika
Ilgalaikėje, beveik 200 000 suaugusiųjų apimančioje analizėje paaiškėjo, kad nei mažai riebalų, nei mažai angliavandenių turinčios dietos nesuteikė absoliutaus pranašumo mažinant širdies ligų riziką. Abiem atvejais, jei pagrindą sudarė kokybiški maisto produktai, kaip neskaldyti grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai ir riešutai, rizika buvo apie 15 % mažesnė nei vartojant mažesnės kokybės, stipriai apdorotus produktus. Taigi, svarbiausias veiksnys yra maisto kokybė: sveiki, neperdirbti produktai užtikrina geresnę sveikatą nepriklausomai nuo pagrindinių mitybos makroelementų santykio.
Ankštinių tyrimas: pupelių ir avinžirnių nauda organizmui
Tretajame tyrime analizuota ankštinių augalų - juodųjų pupelių ar avinžirnių - kasdienio vartojimo nauda žmonėms, turintiems prediabetą. Dalyviai 12 savaičių kasdien valgė porciją ankštinių. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą cholesterolio bei uždegiminių žymenų sumažėjimą - tai esminiai veiksniai širdies ligų vystymesi. Nors tiriamoji grupė buvo su diabetu susijusios rizikos pacientai, papildomi tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas naudingas visiems.
Mitybos įtaka gyvenimo trukmei
„Anksti pradėjus subalansuotai maitintis, gyvenimo trukmę galima padidinti daugiau nei 10 metų“, - sakė studiją atlikę norvegai. Jie sukūrė elektroninę priemonę, kuri parodo, kokią įtaką gyvenimo trukmei daro konkretūs maisto produktai. Labiausiai apčiuopiamą teigiamą poveikį duoda gausesnis augalinės kilmės maisto (ankštiniai augalai), viso grūdo produktų ir riešutų vartojimas bei mažesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas. Vaisiai ir daržovės irgi teikia naudos sveikatai, bet Vakarų gyventojai paprastai šių maisto produktų ir taip valgo pakankamai. Sveikų maisto produktų sąraše yra ir žuvys, o gazuotų gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, ir rafinuotų grūdų maisto produktų, tokių kaip balta duona, derėtų vengti. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad nors pradėti sveikai maitintis niekada nevėlu, jauni suaugusieji gali tikėtis daugiau naudos nei pagyvenusieji.
„Gauti rezultatai rodo, kad vakarietiškų mitybos įpročių besilaikantys žmonės gali teigiamai paveikti savo sveikatą pakoregavę mitybą bet kuriame amžiuje, tačiau nauda yra didžiausia pradėjus kuo anksčiau“, - nurodė tyrėjai. Atsižvelgiant į pasirinktų sveikesnių maisto produktų skaičių, jų vartojimo trukmę ir kiekį, 20-ies metų amžiaus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojas savo gyvenimą gali prailginti 13 metų, o 20-ies metų amžiaus moteris - 11. Tinkamos mitybos nauda mažėja su amžiumi, bet, pavyzdžiui, būnant 60-ies, įprastos mitybos pakeitimas optimalia moterų gyvenimo trukmę gali prailginti aštuoneriais, o vyrų - devyneriais metais. Net 80-ies metų amžiaus moteris galėtų nugyventi trejais metais ilgiau, rinkdamasi sveikesnį maistą.
Gyventojų mitybos pokyčiai
Sveikatos specialistų rekomendacijos, kad Lietuvos gyventojai savo kasdienėje mityboje turėtų vartoti daugiau daržovių ir mažiau mėsos, atrodo, pasiekia gyventojų ausis. Atlikta apklausa parodė, kad nors 70 proc. gyventojų per artimiausius trejus metus planuoja maitintis panašiai kaip ir dabar, vis tik beveik trečdalis gyventojų koreguos savo mitybą į sveikatai palankesnę. Net 29 proc. respondentų nurodė planuojantys į savo racioną įtraukti daugiau daržovių bei vaisių. O tai vyks mėsos ir pieno produktų sąskaita - rečiau mėsą valgyti planuoja 28 proc. gyventojų, o 22 proc. Remiantis tyrimu, labiau rinktis sveikatai palankesnę mitybą ketina moterys ir aukščiausio išsimokslinimo atstovai. Įdomu tai, kad žuvies ir jūros gėrybių vartojimą ketina ir didinti ir mažinti vienodas kiekis respondentų, o šis atsakymas koreliuoja su gyventojų pajamomis.
Žemės ūkio vaidmuo
Kaip teigia „CropLife Lietuva“ vadovė, augantis daržovių ir vaisių vartojimas lems ir pokyčius mūsų žemės ūkio struktūroje. „Tai reiškia, kad Lietuvoje turėsime užauginti daugiau augalinio maisto, kad patenkintume augančią daržovių, vaisių, kruopų paklausą bei augalinės kilmės produktų gamintojų poreikius žaliavai. Tiesa, tam reikės toliau kelti žemės ūkio efektyvumą, nes didinti ariamos žemės plotus miškų sąskaita nebūtų tvaru“, - teigia Z. „Šis tobulėjimo procesas žemės ūkyje vyksta nuolat - tai ir efektyvesnės, daugiau derliaus duodančios augalų veislės, ir efektyvūs augalų apsaugos produktai, kurie padeda apsaugoti derlių nuo įvairių ligų ir kenkėjų.
Retai kada pagalvojame, bet didžiausia maisto švaistymo problema yra ne mūsų virtuvėje, o žemės ūkyje - čia dėl įvairių ligų ir kenkėjų netenkama apie 40 proc. maisto, o klimato kaita ir anomalijos derliui kelia vis didesnių iššūkių. Todėl augalų apsaugos produktai yra labai svarbūs norint tvaraus žemės ūkio. Greta turime tobulėjančias tiksliosios žemdirbystės technologijas, kurios leidžia augalų apsaugos produktus ir trąšas naudoti labai tiksliai ir efektyviai - tik ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia ir taip dar labiau padidinant tvarumą“, - teigia Z.
| Maisto produktų grupė | Rekomenduojamas vartojimas |
|---|---|
| Daržovės ir vaisiai | Daugiau |
| Raudona mėsa | Mažiau |
| Ankštiniai augalai | Daugiau |
| Viso grūdo produktai | Daugiau |
| Riešutai | Daugiau |
| Žuvis | Rekomenduojama |
| Gazuoti gėrimai (su cukrumi) | Vengti |
| Rafinuoti grūdai (balta duona) | Vengti |