Valgymo sutrikimai yra rimta problema, kuri gali paveikti įvairaus amžiaus žmones. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius valgymo sutrikimus, jų panašumus į priklausomybes, rizikos veiksnius ir gydymo galimybes.
Įvadas
Valgymo sutrikimai sporte yra neretai pasitaikančios būklės, kurios iš pradžių sunkiai pastebimos ir diagnozuojamos. Ir nervinė bulimija, ir nervinė anoreksija pasižymi kūno svorio ir formos akcentavimu, baime sustorėti. Nors ligos pradžioje pacientui gali rūpėti sporto rezultatų gerinimas, tačiau galiausiai prioritetu tampa tik neracionalus svorio mažinimas.
Literatūros duomenimis, laiku atpažinus ir suteikus sportuojančiam asmeniui reikiamą informaciją apie subalansuotą mitybą, galima užkirsti kelią ligos progresavimui. Tačiau laiku nediagnozuoti valgymo sutrikimai gali ne tik turėti įtakos sporto rezultatams, bet ir žymiai pabloginti paciento gyvenimo kokybę, o fizinės veiklos atsisakymas tampa vienas iš gydymo būdų.
Remiantis naujausios mokslinės literatūros duomenimis, straipsnyje apžvelgti dažniausiai tarp sportininkų pasitaikančius valgymo sutrikimus, jų etiologiją, rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, gydymo ir prevencijos galimybes.
Metodai
Atlikta sisteminė literatūros apžvalga. Straipsniai atrinkti iš elektroninės duomenų bazės PubMed, naudojant raktažodžius ,,eating disorders in sports” ir ,,athletes with anorexia nervosa” bei ,,athletes with bulimia nervosa”. Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti aktualiausi ir publikacijai labiausiai tinkantys ir temą atskleidžiantys moksliniai straipsniai nuo 2001 iki 2020 metų.
Valgymo Sutrikimai ir Priklausomybės: Panašumai
Kuo ilgiau gydytojas psichoterapeutas dirba su valgymo sutrikimais ir su priklausomybėmis, tuo geriau pradeda pastebėti, kaip šios dvi ligų grupės yra susiję.
- Ligos nepripažinimas
- Dėmesys į sutrikimų aspektus
- Kieno sąskaita tai daroma?
- Pasekmių neįvertinimas
- Ritualinis elgesys
- Negydoma liga sunkėja
- Artimųjų rūpesčio ignoravimas
- Liguistas, disfunkcinis elgesys yra tęsiamas nepaisant pasekmių.
- Atkryčio procentas yra labai didelis ir būdingas abejoms ligoms.
- Ilgas sveikimas
- Biologinės pasekmės organizmui yra labai grėsmingos ir būdingos abejoms ligoms.
- Grėsmingos psichologinės pasekmės - depresija, psichosocialinio gyvenimo sutrikimai, savivertės problemos.
- Mirties rizika
- Suicidinė rizika. Padidėja suicidinė rizika ir žmonės dažnai nusižudo.
Statistika
Valgymo sutrikimų, piktnaudžiavimų įvairiomis medžiagomis bei priklausomybių ryšį gerai atskleidžia statistika. Moksliniai tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad apie pusė asmenų, sergančių valgymo sutrikimais ir ypač nervine bulimija, piktnaudžiauja alkoholiu arba vaistais lyginant su 9% žmonių iš bendrosios populiacijos.
Apie 35% piktnaudžiaujančių cheminėmis medžiagomis žmonių turi valgymo sutrikimų.
Persivalgymo Sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas yra neseniai įtrauktas į valgymo sutrikimų sąrašą kaip atskiras sutrikimas. Nuo 1959 m. iki 2013 m. persivalgymo sutrikimas buvo laikomas kitų valgymo sutrikimų požymiu. 2013 m. persivalgymo sutrikimas DSM-5 klasifikacijoje atskirtas kaip nauja savarankiška diagnozė.
2015 m. Amerikos maisto ir vaistų tarnyba patvirtino centrinės nervų sistemos stimuliantą lisdeksamfetamino dimesilatą pavadinimu „Vyvanse“ persivalgymo sutrikimui gydyti. Jis anksčiau buvo naudotas dėmesio koncentracijos sutrikimo ir hiperaktyvumo sutrikimo gydymui.
Persivalgymo sutrikimu sergantiems žmonėms būdingas ydingas santykis su maistu, iškreiptas kūno įvaizdžio modelio suvokimas bei psichikos problemos, kurios sunkina normalų kasdienį funkcionavimą, socialinį gyvenimą ir blogina žmogaus psichoemocinę būseną.
Persivalgymo sutrikimas skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų tuo, kad juo sergantys pacientai negali kontroliuoti potraukio persivalgyti, valgymas tampa priemone emocinei įtampai slopinti, tačiau nėra poreikio būti liekniems ir kompensuoti kalorijų perteklių. Tai yra dažna morbidinio nutukimo priežastis.
Didelis antsvoris yra svarbus požymis, skiriantis persivalgymo sutrikimą nuo kitų valgymo sutrikimų. Taip pat dėl sunkaus nutukimo laipsnio šie pacientai kenčia antsvorio sukeltas sveikatos problemas ir dažnai nutukimui gydyti kreipiasi į bariatrinės chirurgijos specialistus.
Deja, taikant vien tik farmakoterapinį ar chirurginį gydymą, psichologinė persivalgymo problema lieka neišspręsta.
Valgymo Sutrikimai Vyresniame Amžiuje
Anoreksija, bulimija ir persivalgymas nėra tik jaunų žmonių liga. Kas skatina ekstremalų elgesį su maistu bėgant dešimtmečiams? Svorio kontrolės pastangos tampa pavojingesnės vis daugiau vidutinio amžiaus ir vyresnių moterų, nei gali pasirodyti.
Pasak Harvardo ekspertų, senstant moterys gali susidurti su unikaliu stresu, kuris padidina valgymo sutrikimų riziką. Ypač griežti kalorijų ribojimo ar badavimo ir persivalgymo ciklai vyresnio amžiaus kūnui taip pat gali pabloginti sveikatą.
2019 m. „JAMA Network Open“ žurnale atlikto tyrimo duomenimis, iki 40 metų amžiaus viena iš penkių moterų susiduria su valgymo sutrikimais, t. y. dvigubai dažniau nei 21 metų amžiaus moterys.
Daugelis atvejų greičiausiai yra seniai įsisenėjusio ankstesnių metų modelio, kuris galėjo būti nepastebėtas, atsinaujinimas, sako daktarė Holly Peek, Klarmano valgymo sutrikimų centro prie Harvardo prijungtoje McLean ligoninėje direktoriaus pavaduotoja medicinai.
Valgymo sutrikimai, kurie vos peržengia ribą tarp normalaus ir probleminio valgymo, taip pat labai dažni, dažnesni nei diagnozuoti valgymo sutrikimai.
„Iki vidutinio amžiaus tai gali atrodyti kaip chroniška dieta, jojo dietos ar per didelis fizinis krūvis. Kartais moterys įsijaučia į savo tapatybę, kad yra sporto klubo lankytojos, kurios maitinasi labai švariai, o dėl menopauzės sukeltų kūno pokyčių jos dar labiau tai sustiprina“, - sako daktarė Peek. „Joms tai gali net neatrodyti kaip problema. Tai tampa labai sudėtinga.“
Vidutinio Amžiaus Rizikos Veiksniai
Galimi įvairūs valgymo sutrikimų variantai, tačiau vyrauja trys jų rūšys: nervinė anoreksija, kuriai būdingas itin didelis maisto ribojimas, nervinė bulimija, kai persivalgoma, o po to valomasi vemiant arba vartojant vidurius laisvinančius vaistus, ir persivalgymo sutrikimas, kai valgoma labai daug, nors jaučiamas sotumo jausmas.
Remiantis 2017 m. lapkričio mėn. žurnale „International Journal of Eating Disorders“ (Tarptautinis valgymo sutrikimų žurnalas) atliktu tyrimu, anoreksija rečiau pasitaiko po 26 metų, tačiau bulimijos atvejų skaičius pasiekia aukščiausią ribą tik sulaukus 47 metų. Tuo tarpu persivalgymo sutrikimas - labiausiai paplitęs valgymo sutrikimas tarp visų suaugusiųjų - gali išlikti problema ir 70-ies metų moterims.
Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys gali stengtis išlikti konkurencingos darbe, kur lieknumas gali būti siejamas su jaunyste, arba po skyrybų ar našlystės vėl pradėti susitikinėti. Ištuštėjusio lizdo sukrėtimas taip pat gali paskatinti pastangas pakeisti kūno formas.
„Panašu, kad kūno įvaizdžio svarba yra pagrindinis bruožas, dėl kurio moterys grįžta prie valgymo sutrikimų arba pradeda juos jausti“, - sako Dr. Bettina Bentley, Harvardo universiteto sveikatos priežiūros tarnybos pirminės sveikatos priežiūros gydytoja. „Senstant daugelį moterų taip pat trikdo tai, kad jos negali kontroliuoti, kaip keičiasi jų kūnas.“
Iš tiesų su menopauzės perėjimu susiję estrogenų pokyčiai gali padidinti valgymo sutrikimų riziką. „Žinome, kad estrogenai turi įtakos valgymo sutrikimams išsivystyti abiejose amžiaus grupėse, tačiau kodėl, kol kas dar neaišku“, - sako daktarė Peek. „Moterys menopauzės laikotarpiu dažniau priauga svorio, todėl gali jaustis, kad jų kūnas veikia prieš jas.“
Kaip Atpažinti Valgymo Sutrikimą?
Ekstremalus svorio kritimas yra aiškus ženklas, kad žmogus gali turėti valgymo sutrikimų. Tačiau kaip dar galite pastebėti šią ligą pas save ar kitus? Atkreipkite dėmesį į:
- Staigius svorio svyravimus, tiek didėjančius, tiek mažėjančius
- Susirūpinimą svoriu, kalorijomis, kūno dydžiu ir forma
- Atsisakymą valgyti tam tikrus maisto produktus ar jų kategorijas (pvz., cukrų ar angliavandenius)
- Pernelyg didelį fizinį krūvį
- Valgymo praleidinėjimą arba valgymą tik mažomis porcijomis reguliariai valgant
- Valgymo ritualus, pvz., pernelyg intensyvų kramtymą arba neleidimą liestis skirtingiems maisto produktams lėkštėje
- Vėmimo požymius, tokius kaip dažnas ėjimas į tualetą, vėmimo garsai ar kvapai arba vidurius laisvinančių vaistų pakuotės
- Daug tuščių maisto pakuočių ar indelių per trumpą laiką
„Bet kada, kai šios mintys ir elgesys užvaldo jūsų gyvenimą, tai ženklas, kad reikia ieškoti pagalbos“, - sako daktarė Holly Peek.
Poveikis Sveikatai
Valgymo sutrikimai, net ir nepastebimi kitiems, gali neigiamai paveikti organizmą. Valgymo sutrikimų turinčioms moterims dažnai trūksta kai kurių maistinių medžiagų, ypač geležies, vitamino B12, kalcio ir vitamino D, sako Margaret Schrier, registruota dietologė ir Harvardo universiteto Sveikatos tarnybos mitybos skyriaus vadovė. „Maisto papildai gali padėti sumažinti jų trūkumą ir paprastai pacientai juos gerai toleruoja“, - sako M. Schrier. Ji pataria juos vartoti su maistu, nes tuščiu skrandžiu jie gali būti blogiau įsisavinami.
Ekstremalus svorio kritimas, persivalgymas ir netinkama mityba taip pat gali sukelti šias problemas:
- Kaulų nykimas: Anoreksija sirgusiam žmogui kaulų lūžių rizika yra septynis kartus didesnė nei bendrajai populiacijai, sako dr. Bentley.
- Širdies problemos: Dėl sutrikusio valgymo sumažėjęs elektrolitų kiekis gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
- Plaučių ligos: Krūtinės raumenys laikui bėgant silpnėja, ypač žmonėms, kurie pakartotinai verčia save vemti. Dėl to padidėja plaučių uždegimo rizika.
- Virškinamojo trakto problemos: Refliuksas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas gali būti vertinami kaip senėjimo pasekmės, tačiau gali būti susiję su valgymo sutrikimais.
- Diabetas: Dr. Bentley sako, kad žmonės, turintys persivalgymo sutrikimų, kur kas dažniau serga diabetu, kurį greičiausiai skatina dažnas cukraus kiekio kraujyje padidėjimas po persivalgymo.
- Odos pakitimai: Dr. Bentley sako, kad ilgai trunkančia anoreksija sergantiems žmonėms būdingas prastas žaizdų gijimas ir gilus veido raukšlėjimasis. Tai tikriausiai atspindi bendrą prastą mitybos būklę.
Rezultatai
Buvo rasti 532 valgymo sutrikimus sporte analizuojantys straipsniai, 54 apie atletus ir nervinę anoreksiją, 21 atletus ir nervinę anoreksiją. Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti 26 aktualiausi ir publikacijai labiausiai tinkantys ir temą atskleidžiantys moksliniai straipsniai nuo 2001 iki 2020 metų.
Išvados
Dažniausiai pasitaikančių valgymo sutrikimų sportuojant pagrindiniai rizikos ir etiologiniai veiksniai yra rezultato siekimas ir noras kontroliuoti per maistą. Pagrindiniai simptomai yra maisto kontroliavimas, kaltė, dažniausios pasekmės: amenorėja, obstipacijos, emalio erozijos.
Diagnozavimas yra sudėtingas, galima naudoti SCOFF klausimyną, reiktų atsižvelgti į trenerio ir šeimos pastabas apie pakitusį sportuojančio asmens elgesį. Gydymui svarbu mitybos sureguliavimas, medikamentinis gydymas, psichoterapija.
Nors valgymo sutrikimai nusineša daugiau gyvybių nei bet kuri kita psichikos liga, tik 27 % sergančiųjų kreipiasi profesionalios pagalbos. Sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro dietologas ir terapeutas, gali padėti pacientams siekti geresnės fizinės ir psichinės savijautos. Jei įtariate, kad turite valgymo sutrikimų, nebijokite atvirai pasikalbėti su gydytoju.
