Mūsų senėjimas iš dalies priklauso nuo veiksnių, kuriems neturime įtakos, pavyzdžiui, genų ar teršalų poveikio. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad senėjimą galime paveikti savo elgesiu, ypač per miego, fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius.
Mitybos Įpročių Įtaka Sveikam Senėjimui
F. Hu ir jo kolegos naudojo 105 tūkst. 39-69 metų amžiaus (vidutiniškai 53 metų) suaugusiųjų duomenis, surinktus 1986-2016 m. Tiriamieji 30 metų reguliariai pildė mitybos klausimynus. Tyrimo metu nustatyta, kad visi aštuoni mitybos modeliai yra susiję su sveiku senėjimu, todėl bet kurio iš jų laikymasis padidino tikimybę, kad 70 metų sulaukęs žmogus išliks žvalus. Remiantis tyrimo rezultatais, geriausia mityba sveikam senėjimui užtikrinti yra AHEI.
Sveikos Mitybos Produktų Poveikis
Labiausiai apčiuopiamą teigiamą poveikį duoda gausesnis augalinės kilmės maisto (ankštiniai augalai), viso grūdo produktų ir riešutų vartojimas bei mažesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas. Sveikų maisto produktų sąraše yra ir žuvys, o gazuotų gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, ir rafinuotų grūdų maisto produktų, tokių kaip balta duona, derėtų vengti. Vaisiai ir daržovės irgi teikia naudos sveikatai, bet Vakarų gyventojai paprastai šių maisto produktų ir taip valgo pakankamai.
„Gauti rezultatai rodo, kad vakarietiškų mitybos įpročių besilaikantys žmonės gali teigiamai paveikti savo sveikatą pakoregavę mitybą bet kuriame amžiuje, tačiau nauda yra didžiausia pradėjus kuo anksčiau“, - nurodė tyrėjai.
Atsižvelgiant į pasirinktų sveikesnių maisto produktų skaičių, jų vartojimo trukmę ir kiekį, 20-ies metų amžiaus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojas savo gyvenimą gali prailginti 13 metų, o 20-ies metų amžiaus moteris - 11. Tinkamos mitybos nauda mažėja su amžiumi, bet, pavyzdžiui, būnant 60-ies, įprastos mitybos pakeitimas optimalia moterų gyvenimo trukmę gali prailginti aštuoneriais, o vyrų - devyneriais metais. Net 80-ies metų amžiaus moteris galėtų nugyventi trejais metais ilgiau, rinkdamasi sveikesnį maistą.
Gyvenimo Trukmės Priklausomybė nuo Mitybos Pokyčių
| Amžius | Lytis | Gyvenimo Trukmės Pailgėjimas (metais) |
|---|---|---|
| 20 | Vyras | 13 |
| 20 | Moteris | 11 |
| 60 | Vyras | 9 |
| 60 | Moteris | 8 |
| 80 | Moteris | 3 |
Anksti pradėjus subalansuotai maitintis, gyvenimo trukmę galima padidinti daugiau nei 10 metų“, - sakė studiją atlikę norvegai. Jie sukūrė elektroninę priemonę, kuri parodo, kokią įtaką gyvenimo trukmei daro konkretūs maisto produktai.
Ankstesni šios srities tyrimai parodė, kad konkretūs maisto produktai ar specifiniai mitybos ypatumai yra naudingi sveikatai, tačiau jų metu mažiau dėmesio buvo skiriama kitiems mitybos pokyčiams. Dabartiniame tyrime naudotas statistinio modeliavimo metodas užpildo šią spragą, tvirtino mokslininkai. „Žinodami skirtingų maisto produktų grupių naudą, žmonės galėtų ženkliai pagerinti savo sveikatą“, - reziumavo studijos autoriai.
Naujausi Tyrimai: Svorio Metimas Nėra Būtinas Sveikatos Rodiklis
Naujausi moksliniai tyrimai kliudo ilgai gyvavusiai nuostatai, kad veiksminga dieta visada turi lemti svorio mažėjimą. Šiuolaikiniai duomenys rodo, jog sveikesnės mitybos pasirinkimas lemia reikšmingą medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių sistemos pagerėjimą net ir tada, kai kūno svoris nekinta. Šis paradigmų pokytis teikia vilties tiems, kuriuos vargina tradicinė, į svorio rodiklį orientuota dietos sėkmės samprata.
Kardiometabolinė Nauda Nepriklausomai nuo Svorio Pokyčių
Kaip nurodoma naujausiame Forbes publikuotame tyrime, daugiau nei 700 suaugusiųjų, turinčių pilvo nutukimą, dvejus metus dalyvavo mitybos intervencijoje. Dalyviai laikėsi vienos iš keturių sveikų mitybos krypčių: mažai riebalų turinčios, mažai angliavandenių, tradicinės Viduržemio jūros ar žaliosios Viduržemio jūros dietos. Nustebino tai, kad net trečdalis dalyvių nenukrito svorio arba net šiek tiek priaugo, tačiau jų širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos rodikliai pagerėjo. Tie, kurie svorio numetė, matė ir išraiškingiausius rezultatus: kiekvienam kilogramui sumažėjusio svorio HDL cholesterolio augimas siekė 1,44 %, trigliceridų sumažėjimas - 1,37 %, insulino - 2,46 %, o leptino (hormono, reguliuojančio apetitą) - 2,79 %.
Papildomai pastebėta, kad gerėjo kraujospūdis, mažėjo kepenų riebalai ir fermentai. Visgi, net ir tie, kurių svoris nepakito - ypač vyresni žmonės ir moterys - pajuto reikšmingą naudą: padidėjo gerojo cholesterolio lygis, sumažėjo leptino ir visceralinių riebalų (kenksmingų, supančių vidaus organus). Visi šie pokyčiai siejami su mažesne širdies ligų, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių susirgimų rizika.
Mitybos Modeliai ir Lėtinių Ligų Rizika
Ilgalaikėje, beveik 200 000 suaugusiųjų apimančioje analizėje paaiškėjo, kad nei mažai riebalų, nei mažai angliavandenių turinčios dietos nesuteikė absoliutaus pranašumo mažinant širdies ligų riziką. Abiem atvejais, jei pagrindą sudarė kokybiški maisto produktai, kaip neskaldyti grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai ir riešutai, rizika buvo apie 15 % mažesnė nei vartojant mažesnės kokybės, stipriai apdorotus produktus.
Ankštinių Augalų Nauda Organizmui
Tretajame tyrime analizuota ankštinių augalų - juodųjų pupelių ar avinžirnių - kasdienio vartojimo nauda žmonėms, turintiems prediabetą. Dalyviai 12 savaičių kasdien valgė porciją ankštinių. Nors tiriamoji grupė buvo su diabetu susijusios rizikos pacientai, papildomi tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas naudingas visiems. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą cholesterolio bei uždegiminių žymenų sumažėjimą - tai esminiai veiksniai širdies ligų vystymesi.
Biologiniai Veiksniai ir Individualizuota Mityba
Įdomus šio tyrimo aspektas buvo 12 DNR metilinimo vietų analizė - tai cheminės žymės, reguliuojančios genų aktyvumą. Nustatyta, kad šie biomarkeriai gali nuspėti individualų ilgalaikį svorio pokyčių atsaką ir paaiškinti, kodėl net ir laikantis vienodos dietos rezultatai gali smarkiai skirtis. Dr. Anat Yaskolka Meir pabrėžė: „Mes esame pripratę tapatinti sveikatą su svorio kritimu, o tuos, kurie nepasiekia pokyčių matuojant svorį, laikyti nesėkmingais. Šie rezultatai keičia klinikinę sampratą: sveikatos pagerėjimą galima pasiekti ir be svorio pokyčių. Tai - ne nesėkmė, o teigiamas ženklas.“
Mokslininkams toliau analizuojant genetinius, metabolinius ir mitybinius veiksnius, aiškėja vieninga žinutė: aukštos kokybės mityba turi didelę įtaką sveikatai nepriklausomai nuo kūno svorio. Ši informacija ypač aktuali tiems, kuriems nepavyksta numesti svorio, bet kurie stengiasi maitintis sveikai. Individualizuotos mitybos kryptį padės nubrėžti ir genetinių bei epigenetinių svorio reakcijos žymenų tyrimai - ateityje mitybos rekomendacijos galės būti pritaikomos pagal žmogaus genetinę informaciją, kas leis pasiekti geresnius ir ilgalaikius sveikatos rezultatus.
Genetiniai Tyrimai Mitybos Planavime: Argumentai UŽ ir PRIEŠ
Genetiniai tyrimai mitybos planavime: pozicija/argumentai UŽVisi žinome atvejų kuomet kažkoks mitybos planas ar netgi konkretus maisto produktas idealai tinka vienam žmogui, tačiau visiškai netinka kitam. Pavyzdžiui, vienas žmogus savo racione naudoja pieno produktus ir neleidžia nei dienai praeiti be jų, o kitas apie pieno produktų skyriaus siūlomus gaminius negali turėti net minčių. Tokio tipo atvejus galima paaiškinti laktozės (pieno cukraus) netoleravimu, kuris gali būti nulemtas būtent genetinio kodo skirtumų.
Analogiška situacija pastebima ir tame, kaip organizmas apdoroja kitus maisto produktus, ne tik pieno. Moksliniais tyrimais jau ne kartą įrodyta, jog individualūs genetiniai skirtumai nulemia tai, kaip vieno ar kito žmogaus organizmas apdoroja geležies turinčius produktus, kaip gerai sugeba įsisavinti B grupės vitaminus, kaip sugeba apdoroti suvalgytą riebesnį maistą bei kaip greitai „susitvarko“ su alkoholiniais gėrimais.
Dėl šių priežasčių, mokslininkai, kurie pasisako UŽ mitybos planų sudarymą remiantis DNR duomenimis, tiki, jog panašios tendencijos gali galioti ne tik kalbant apie vitaminų ar mikro elementų pasisavinimą, bet ir nustatant absoliučias kiekvieno žmogaus mitybos rekomendacijas. Nors tokie spėjimai negali būti atmesti, kol kas juos patvirtinančių įrodymų irgi trūksta.
Pozicija/argumentai PRIEŠ mitybą remiantis genetinių tyrimų duomenimisKol kas daugiau mokslinių įrodymų linksta link to, kad genetikos įtaka tam, kaip mes turėtume maitintis, yra labai maža. Šiai pozicijai dar daugiau legitimumo prideda ir vos šiemet pristatyti pirmieji PREDICT tyrimų rezultatai. Šiuose, vis dar besitęsiančiuose kol kas didžiausios apimties tokio tipo tyrimuose mokslininkai studijuoja daugiau nei 1000 dalyvių. Dalyviams maitinantis lygiai tokiu pat maistu ir nuolatos atliekant kraujo tyrimus pastebėta, kad iš tiesų, tas pats maistas skirtingai veikia dalyvių sveikatą.
Bene įdomiausias pastebėjimas buvo padarytas analizuojant tiriamajame projekte dalyvavusių identiškų dvynių rezultatus. Pastebėta, kad tas pats maistas visiškai skirtingai veikė net ir genetiškai identiškų dvynių sveikatą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pozicija jog, genetika turi labai mažai įtakos tam, kaip mes reaguojame į vieną ar kitą maisto produktą, ko gero, pasitvirtina. O sudarinėti mitybos planus pagal genetinius tyrimus tikriausiai nėra tikslinga.
Genetika neturėjo didelės įtakos tam, kaip dalyviai reagavo į maistą, tad PREDICT mokslininkų grupei kilo klausimas KAS, visgi, turėjo? Kodėl net identiškų dvynių organizmai į tą patį suvartotą maistą reaguoja kardinaliai skirtingai? Siekiant atsakyti į šį klausimą, PREDICT projektas tęsiamas ir toliau, tačiau pirminės įžvalgos leidžia manyti, kad tokius skirtumus nulemia ne kas kitas, o kiti gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip miego kokybė, užtikrinamas adekvatus jaučiamo streso lygis (ar sugebame savo darbo rūpesčius palikti darbe?), alkoholinių gėrimų vartojimas (mėgaujamės retai ir su saiku ar pasilepiname gėrimu kiekvieną dieną?), fizinis aktyvumas, bei mūsų žarnyno bakterijų sveikata (kuriai daugiausiai įtakos turi tas pats miegas ir jaučiamas stresas).
Apibendrinant, galima pasakyti tik tiek, kad kol kas nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų drąsiai tarti „UŽ mitybą pagal genetiką” arba tvirtai laikytis pozicijos „PRIEŠ mitybos genetiką”. Tačiau, šiuo metu daugiau įrodymų tikina, jog genetika mūsų mitybai reikšmės praktiškai neturi.