Dalyko turinyje atskleidžiami svarbiausi sveikos mitybos aspektai, tinkamos mitybos svarba sveikatai, šiuolaikiniai mitybos ypatumai, juos įtakojantys veiksniai, sveikos mitybos principai ir taisyklės, nagrinėjamas maistas - kaip maisto medžiagų ir energijos šaltinis.
Studentai susipažįsta su sveikos mitybos turinį reglamentuojančiais dokumentais, mitybos mokslo raida, maisto produktų saugos ir kokybės gerinimo būdais, žmonių faktiškos mitybos moksliniais tyrimais.
Sveikos Mitybos Aspektai
The study subject reveals main aspects of healthy eating, significance of appropriate nutrition on health, contemporary peculiarities of nutrition and their determining factors, principles and rules of healthy eating and analyzes food as a sources of nutritive materials and energy.
Students are introduced with the documents regulating the content of healthy eating, development of nutrition science, safety and ways of quality assurance of foodstuffs, as well as scientific research of factual nutrition of people.
- Sveikos mitybos samprata, svarbiausi sveikos mitybos aspektai.
- Šiuolaikiniai mitybos ypatumai, juos įtakojantys veiksniai.
Maistas - maisto medžiagų ir energijos šaltinis.
Pagrindinių (energinių) maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) klasifikacija, reikšmė organizmui ir šaltiniai.
Energinių ir neenerginių maisto medžiagų pokyčiai.
Antialimentiniai faktoriai.
Per gausi ar nepakankama mityba.
Nutukimas, jo priežastys ir prevencija.
Vitaminozės, jų priežastys ir prevencija.
Maisto netoleravimas.
Valgymo sutrikimai, jų prevencija.
Sulysimas.
Mitybos mokslo raida, mitybos ir maisto produktų tyrimai.
LR ir ES teisės aktai, reglamentuojantys maisto sritį.
Maisto ir mitybos strategija.
Maisto papildai, jų vartojimas.
Maisto produktų grupės, produktų maistinė ir biologinė vertė, jų reikšmė mitybai.
Valgiaraščio pagrindiniai sudarymo principai ir vertinimo būdai.
Prioritetai ir Sveikos Gyvensenos Įgūdžių Formavimas
Plėtoti sveiką gyvenseną ir stiprinti mokinių sveikatos įgūdžius ugdymo įstaigose:Sveikos mitybos organizavimo tobulinimas ir maisto švaistymo mažinimas, sveikos mitybos skatinimas.
Traumų ir sužalojimų prevencijos skatinimas mokyklose.
Burnos higienos užsiėmimų organizavimas tikslinėse grupėse.
Pagalbos mokinių savirūpai organizavimas ugdymo įstaigose.
Sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra / priemonės „Aktyvi mokykla“ įgyvendinančių mokyklų plėtra.
Psichikos sveikatos stiprinimo ir žalingų įpročių prevencijos užsiėmimų organizavimas tikslinėms grupėms.
Stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius bendruomenėse bei vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną:Gyventojų sveikos mitybos įgūdžių formavimas, daržovių vartojimo skatinimas.
Gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas.
Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimas bei šių ligų prevencija.
Traumų ir sužalojimų prevencijos skatinimas bendruomenėse.
Burnos higienos užsiėmimų organizavimas tikslinėse grupėse.
Sveikos Gyvensenos ir Sveikatos Mokslų Ugdymas Gimnazijoje
Nuo 2017-2018 m. m. Kulių gimnazijoje įgyvendinama sveikos gyvensenos ir sveikatos mokslų ugdymo kryptis.
Įvestos naujos pamokos mokiniams.
Tai - Sveika gyvensena - 1 integruota pamoka per savaitę 5, 6, 7 klasėse, susidedanti iš trijų dalių: sveikos mitybos, judėjimo ir prevencinių programų vykdymo.
Veikla pamokose orientuota į praktiką.
Sveikos mitybos dalį moko technologijų mokytoja I. Simutienė.
Nagrinėjamos temos: sveikos mitybos principai (saikingumas, įvairumas), palankūs ir nepalankūs sveikatai produktai (mažiau cukraus, mažiau druskos, daugiau skaidulinių medžiagų, geriau - natūralūs), tausojanti mityba, ženklai ant etikečių, ekologiški produktai, kokybės ženklai ant pakuočių.
Judėjimo dalį moko kūno kultūros mokytoja D. Ščupokienė.
Pamokose vykdoma veikla: mankštos sudarymo principai, mankšta ne tik prieš sportinę veiklą, bet ir korekcinė, tempimo pratimų reikšmė, asmeninis mankštos pratimų kompleksas, taisyklingo kvėpavimo pratimai gryname ore.
Prevencinių programų pamokas veda biologijos mokytoja J. Narutavičienė.
8, I g, II g klasėse vedama 1 integruota pamoka per savaitę - Biotechnologijų pradmenys, kuriose veikla orientuota į praktiką.
Biotechnologijų pamokose, vedamose biologijos mokytojos J. Narutavičienės, vykdoma praktikė veikla: mielių dauginimasis, pelėsinių grybų tyrimas - jų žala ir nauda, informacija apie genetiškai modifikuotus organizmus, informacija apie nanotechnologijas.
Biotechnologijų pamokose, vedamose chemijos mokytojos V. Mačiulaitienės, nagrinėjama biotechnologinių procesų įtaka produktų cheminėms savybėms, galimybė ,,pačiupinėti”, koks stiprus ryšys tarp biologijos ir fizikos žinių nagrinėjant cheminių medžiagų įtaką gyvųjų organizmų veikloje; maisto produktų rūgštingumo tyrimas - fermentų veikla žmogaus organizme (PH), paprastomis cheminėmis reakcijomis paaiškinta, kodėl sutrinka žmogaus medžiagų apykaita.
Biotechnologijų pamokose, vedamose fizikos mokytojos A. Višinskienės, mokiniai išsiaiškina praktiškai, kad gyvybiniai procesai gyvuosiuose organizmuose pavaldūs tiems patiems fizikos dėsniams, kaip ir negyvuosiuose kūnuose, žmogaus organizme esantys fizikiniai reiškiniai yra mechaniniai (plaka širdis), šiluminiai (kūno temperatūra, jos reguliavimas), elektriniai (prietaisais užrašomos elektrokardiogramos, encefalogramos), optiniai (žmogaus akis turi lęšiuką, kuris laužia spindulius), akustiniai (ausis priima tam tikro dažnio vibracijas).
Fiziko akimis bandyta pažvelgti į žmogaus įvairių organų darbą: kaip žmogaus organizme veikia mechanikos, hidrodinamikos, elektros, šviesos ir kiti dėsniai, išsiaiškinta, kad žmogaus fizika skirta besiruošiantiems studijuoti mediciną, naujų, saugių produktų kūrime ir gamyboje.
Gimnazijoje vykdoma neformalioji veikla, propaguojant sveiką gyvenseną ir sveikatos mokslų ugdymą.
,,Sveikuolių sveikuolių” rajoniniame konkurse 5 klasės mokinių komanda laimėjo I vietą, dalyvavo zoniniame ture (ruošė biologijos mokytoja J. Narutavičienė , klasės vadovė J. Černevičienė, sveikatos priežiūros specialistė I. Lapienė).
Aktyvaus judėjimo pertrauka lauke 1- 4 klasių mokiniams po 4 pamokų, kurią veda kūno kultūros mokytojos D. Ščupokienė ir S. Rimkuvienė.
Pradinukams, laukiantiems pavėžėjimo, organizuojama kryptingesnė, palankesnė sveikatos ugdymui, veikla (pasivaikščiojimai ir žaidimai lauke).
Veiklą vykdo pradinių klasių mokytojos J. Pieškuvienė, V. Simėnienė, D. Šiaudvirtienė, R. Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su buvusiais mokyklos mokiniais, baigusiais sveikatos mokslų studijas.
III g, IV g klasių 3 mokiniai, mąstantys apie mediko ar slaugytojo specialybę, tarpininkaujant gimnazijos karjeros koordinatorei L.
Siekiant modernizuoti ugdymo procesą, biologijos kabinete įrengta mokomųjų 3D objektų klasė biologijos ir chemijos dalykams.
Ikimokyklinio Ugdymo Gairės
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.
Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla.
- visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.
- universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
- vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.
Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti.
Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Pagrindiniai Kontekstai
- žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus.
ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę.
įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.
Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami.
3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.
Sveikatos ir Mitybos Ugdymas
vaikai iki 3 metų su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius.
Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną.
3-6 metų vaikai aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja.
Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti.
Žaisdami „kavinę“, „restoraną“, kuria mėgstamų ir netikėtų patiekalų receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gaminimo procesus.
vaikai iš skaitomų tekstų, paveikslėlių ir mokytojo komentarų sužino, kodėl negalima valgyti neskaniai, įtartinai kvepiančio, kito žmogaus nebaigto valgyti, gyvūno aplaižyto maisto.
Vaikai samprotauja, tariasi ir, esant galimybei, renkasi sveikatai palankius maisto produktus (pavyzdžiui, atsinešdami užkandžius).
Jie nusiteikia ir vienas kitą padrąsina mokykloje valgyti įvairų maistą, ragauti naujus, jiems nežinomus maisto produktus, susipažinti su įvairiais skoniais, dalintis mintimis ir žymėti, kas kam skanu / neskanu.
Vaikai tyrinėja, matuoja, žymisi, kiek vandens išgeria per dieną, ir aiškinasi, kiek jo vartoti sveika.
3-6 metų vaikai mokosi elgesio taisyklių prie stalo: prieš valgį nusiplauti rankas, valgyti neskubant, gerai sukramtant maistą, jį skanaujant, prie stalo ramiai pasikalbant, padėkojant.
Jie mokosi padengti kasdienį ir šventinį stalą, siekdami estetinio įspūdžio.
Režisūrinių ir vaidmenų žaidimų metu vaikai maitina lėles, serviruoja ir puošia stalą, kuria lankymosi kavinėje ar kitoje viešoje vietoje siužetus.
vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.