Šiandien, kai yra sukurtas sveikatinančios mitybos mokslas, nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, kiekvienas, norintis būti sveikas, turi domėtis ir žinoti valgomo produkto sudėtį bei jo biologinę ir fiziologinę vertę. Yra nustatyta, kad mūsų kūnas sudarytas iš 64 proc. vandens, 20 proc. baltymų, 10 proc. riebalų, 1 proc. angliavandenių, 5 proc.
Maisto pramonė siūlo įvairių maisto produktų: virtų, rūkytų, vytintų, pasterizuotų, modifikuotų bei apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote. Labai populiarūs tapo greitas maistas, pusfabrikačiai, šaldyti produktai, prekybos centruose įsigyti jau pagaminti patiekalai. Ar taip maitindamiesi gauname visas būtinas mūsų organizmui medžiagas?
Pasak mokslininkų, greitas maistas nėra sveikas, nes jame yra daug riebalų. O juk žinome, kad tai, kas sveika, ne visada būna skanu, ir atvirkščiai - tai, kas skanu, ne visada naudinga mūsų organizmui. Tad, kaip nepasiklysti maisto produktų „jūroje“, kaip juos pasirinkti, kaip saugoti, į ką atkreipti dėmesį, kad maistas netaptų nesaugus vartoti?
Maisto Pasirinkimas Prekybos Centre
Prekybos centruose nuo maisto produktų pasiūlos raibsta akys. Maisto produktą pirmiausiai renkamės akimis. Mus patraukia spalvinga ar įmantri pakuotė, ypatinga paties produkto išvaizda. Kitas pasirinkimo kriterijus - kvapas. Tačiau produkto pasirinkimą dažnai lemia įpročiai, tradicijos ir kaina.
Sveikatos Apsaugos Ministerijos Maisto Pasirinkimo Piramidė
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi maisto pasirinkimo piramidę. Trys piramidės aukštai pažymėti skirtingomis spalvomis - apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas. Tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmes.
Maisto piramidės apačioje yra 8 stiklinės vandens (tai vidutinis privalomas skysčių per parą suvartojimo kiekis). Svarbiausią pagrindinę piramidės dalį užima duona, grūdai, bulvės, vaisiai ir daržovės, kurių rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Antrame piramidės aukšte yra mėsa ir pieno produktai, mažesnę šio aukšto dalį sudaro aliejus bei riešutai. Šiuos produktus reikia vartoti kasdien, bet saikingai. Piramidės viršūnę užima tie produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažais kiekiais (saldainiai, sviestas, pyragaičiai, cukrus, druska).
Vadovaudamiesi šiais nurodymais, pabandykite padalinti lėkštę į tris dalis ir įsivaizduoti, kiek vietos joje turėtų užimti anksčiau išvardyti produktai. Pamatysite, kad jūsų lėkštėje turėtų būti daug daržovių, duonos arba kruopų ir nedidelis gabalėlis mėsos ar žuvies. Viena porcija yra santykinis produkto kiekis - duonos riekė, obuolys, stiklinė pieno, 100 g mėsos ar žuvies.
Mitybos Režimas ir Rekomendacijos
Būtina laikytis mitybos režimo. Racionalus yra toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikia prieš dvi valandas iki nakties miego.
- Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste neturi būti didesnis kaip 5 g.
- Nepamirškite vartoti joduotos druskos. Laikykite ją uždarytame inde, o produktus sūdykite tik baigdami kepti, virti ar troškinti.
- Vartoti joduotą druską ir valgyti jūros kopūstus visiems lietuviams yra būtina, nes Lietuvoje trūksta jodo. Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, o jo trūkumas pasireiškia struma, „gūžiu“.
Vandens Svarba
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 80 proc. atvejų infekcinėmis ligomis užsikrečiama per vandenį - net 500 mln. žmonių kasmet suserga dėl blogos jo kokybės arba stygiaus. Rinktis vandenį reikėtų atidžiai. Natūralus mineralinis vanduo geriau nei vanduo iš čiaupo. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl gerti natūralų vandenį sveikiau nei vandenį iš čiaupo, - cheminė sudėtis. Vandenyje iš čiaupo mineralinių medžiagų yra nedaug.
Paaugliai, nėščios moterys lentynose turėtų ieškoti tokio mineralinio vandens, kuriame yra daugiau jodo, kalcio, geležies. Daugiau mineralinio vandens rekomenduojama gerti sergant lėtiniu skrandžio uždegimu, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, nepaūmėjusia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu storosios žarnos uždegimu, lėtiniu vidurių užkietėjimu, lėtiniu tulžies pūslės ir latakų uždegimu, pradinėse lėtinio hepatito stadijose, tulžies pūslės akmenlige, kai kuriomis šlapimtakių ligomis ir inkstų akmenlige (pooperaciniu periodu), medžiagų apykaitos sutrikimais, cukriniu diabetu (lengvomis formomis).
Sergantiesiems arterine hipertenzija nepatartina vartoti mineralinio vandens, kuriame natrio yra daugiau kaip 20 mg/l. Kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo siūloma rinktis mineralinį vandenį, kuriame yra daugiau kaip 600 mg/l sulfatų. Šaltas vanduo didina skrandžio sekrecinę ir motorinę funkciją, skatina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Šiltas vanduo veikia atvirkščiai - slopina žarnyno veiklą, mažina viduriavimą.
Būtina atsižvelgti ir į vartojimo laiką: vanduo, išgertas 1-1,5 val. Stipriai mineralizuotas gydomasis mineralinis vanduo negali būti geriamas kaip gėrimas. Nors vien gerdami mineralinį vandenį nuo ligų neišgysite, tačiau jie gali būti efektyvi pagalbinė priemonė. Sveikiausia gerti natūralų negazuotą stalo vandenį.
Mėgstantiems mineralinį vandenį patartinta retkarčiais keisti mineralinio vandens rūšį, kad organizmas gautų įvairių mineralinių medžiagų. Būtina atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų koncentraciją, mat perdozuoti jų nereikėtų. Dėl per didelio kiekio mineralų gali sutrikti kepenų, širdies ir kitų organų veikla, padidėti kraujospūdis. Atsargiai reikia gerti šulinių vandenį, nes jame gali būti nitratų. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Toks vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Suaugusiųjų organizmui nitratai pavojingi tuo, kad atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį, net 64 procentus. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja, nes tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda, trūkstant vos 1 procento vandens.
Duonos Nauda
Duona sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą, nes joje gausu angliavandenių - pagrindinio energijos šaltinio. Duonos valgome kelis kartus per dieną, todėl svarbu, kad ji būtų ne tik skani, bet ir sveikatinanti bei maistinga. Kaip iš gausybės rūšių išsirinkti vertingiausią? Reikėtų žinoti, kad duonos suvalgome per mažai, todėl per mažai gauname ir skaidulinių maisto medžiagų. Tai gali būti virškinamojo trakto, ypač žarnyno negalavimų, pavyzdžiui, lėtinio vidurių užkietėjimo, priežastis. Be to, daug skaidulų turintis maistas taip pat ir duonos gaminiai, dažnai minimas kaip priešnuodis virškinamojo trakto organų vėžiui.
Pagal tai, iš kokių grūdų miltų iškepta, duona skirstoma į kvietinę ir ruginę. Nustatyta, kad vertingiausiomis maistinėmis ir biologinėmis savybėmis pasižymi juoda ruginė duona. Ją valgant cukraus koncentracija kraujyje didėja lėtai, kas svarbu sergantiems cukriniu diabetu. Tiesa, juodos duonos iš rupių miltų nerekomenduojama valgyti žmonėms, turintiems padidėjusį rūgštingumą, sergantiems kepenų ir virškinimo trakto ligomis. Jiems geriau valgyti duoną be mielių. Sergant inkstų nepakankamumu, geriau valgyti specialiai kepamą baltyminę duoną.
Mėsos ir Pieno Produktų Pasirinkimas
Svarbiausi kriterijai renkantis mėsą yra jos šviežumas, rūšis, išvaizda, t. y. Rinkoje atsirado daug pieno produktų, kuriuose dalis pieno riebalų keičiama augaliniais riebalais - aliejais. Didžiausia tokių mišrių gaminių įvairovė sutinkama sviesto, grietinės ir fermentinių sūrių gaminiuose. Produkto etiketėje pateikiama visa informacija. Tradiciniai pavadinimai - sviestas, grietinė, fermentinis sūris yra taikomi tik pagamintiems iš pieno žaliavos.
Gamintojas augaliniais riebalais gali pakeisti net iki 90 proc. pieno riebalų, tačiau didinant augalinių riebalų dalį, vis labiau tolstama nuo mums įprasto sviesto juslinių savybių. Panašiai reikėtų vertinti ir fermentinį sūrį. Jei etiketėje rašoma, kad tai fermentinio sūrio gaminys, vertėtų išsiaiškinti pieno bei augalinių riebalų santykį. Anksčiau fermentiniai sūriai būdavo nokinami apie 6 mėnesius, dabar dauguma sūrių sunokinami per labai trumpą laiką, nes naudojami didesnio aktyvumo fermentai. Dėl to nukenčia produkto kokybė. O per trumpesnį nokinimo laiką nespėja susidaryti įvairūs sūrių sudedamųjų dalių skilimo produktai, kurie suformuoja sūrio skonį ir kvapą.
Žuvies Pasirinkimas
Pirkdami žuvų gaminius, perskaitykite informaciją ženklinimo etiketėje apie produkto sudėtį, kurioje privaloma nurodyti: parduodamo produkto pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą, grynąją masę (jei produktai fasuoti), tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas. Taip pat turi būti pateikta informacija apie žuvininkystės produktų gamybos metodą, kilmę.
Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Žiaunos - raudonos, žvynai tvirtai laikosi, prigludę, ryškūs ir žvilgantys, pelekai neapdžiūvę, raumenys standūs, paspaudus pirštu duobutė išsilygina. Sušaldytų žuvų produktai turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos ir blizgėti. Nepirkite produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, nes tokiu atveju bus šaldoma nepakankamai ir žuvis gali būti sugedusi. Geriausios yra lašišinės žuvys, karpis, upėtakis, kadangi jos turi polinesočiųjų omega - 3 riebiųjų rūgščių. Iš jūrinių žuvų stenkitės rinktis smulkesnes, nes jos mažiau užterštos sunkiaisiais metalais.
Bendros Rekomendacijos
- Ieškokite tik šviežių, natūralių, mažai perdirbtų maisto produktų.
- Skaitykite maisto produktų etiketes ir analizuokite informaciją apie jų sudėtį. Pasidomėkite, ar nėra nepageidaujamų maisto priedų.
- Pasirinkite tik aukščiausios rūšies maisto produktus.
- Rekomenduojame įsigyti padidinamą stiklą (lupą) tam, kad nesunkiai galėtumėte perskaityti visą jums reikalingą informaciją, kuri yra nurodyta ant maisto produktų ženklinimo etikečių.
„Viena iš svarbiausių medicinos mokslų sričių per paskutiniuosius 50 metų buvo tyrimai, rodantys, kaip smarkiai mūsų sveikatą veikia tai, ką valgome. Žinojimas kokį maistą ir kokiomis porcijomis valgyti, yra būtinas mūsų sveikatai. Su maistu turėtume gauti ne tik baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir biologiškai aktyvių medžiagų - maistinių skaidulų, mikroelementų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo. Svarbu laikytis sveikos mitybos principų (nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas) bei žinoti, kad nei vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų maisto medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą. Organizmo poreikius patenkinsime, jei vartosime augalinius ir gyvūninius maisto produktus. Neužmirškite, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.