Mitybos iššūkiai vaikystėje gali būti labai įvairūs ir gali kilti dėl daugelio skirtingų veiksnių. Pika (angl. Pica) sutrikimas: tai sutrikimas, kai vaikas valgo nevalgomus ar nevartotinus daiktus ir dalykus, pvz., smėlį, klijus, plastiką ar kitas nevalgomas medžiagas.

Mitybos sutrikimų rizikos faktoriai

Mitybos sutrikimams vaikystėje atsirasti įtakos gali turėti įvairūs rizikos faktoriai. Šie faktoriai gali padidinti vaiko jautrumą arba palankias sąlygas susidaryti mitybos sutrikimams. Kai kurie iš svarbiausių rizikos faktorių yra:

1. Genetika: paveldimi veiksniai gali ženkliai prisidėti prie mitybos sutrikimų rizikos. Jei šeimoje buvo anksčiau mitybos sutrikimų atvejų (pvz., anoreksija, bulimija), vaikui gali būti didesnė tikimybė susidurti su panašiais sutrikimais, dėl to svarbu žinoti savo šeimos medicininę istoriją.
2. Papildomi sutrikimai: Autizmas, Dauno sindromas, protinės negalios ar kiti sutrikimai gali turėti įtakos vaiko mitybai.
3. Psichologiniai veiksniai: individualūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip didelis nerimas, depresija, nepasitikėjimas savimi arba stresas, gali padidinti mitybos sutrikimo išsivystymo riziką.
4. Socialiniai veiksniai: aplinkos veiksniai, tokie kaip pritapimas prie aplinkos ir kitų vaikų, idealizuojamas kūno tipas, socialinių medijų spaudimas ir nepalankus draugų grupės arba mokyklos klimatas, taip pat gali sukelti stresą ir padidinti mitybos sutrikimo riziką.
5. Išoriniai veiksniai: ekonominiai sunkumai, maisto nepakankamumas arba kitos išorinės sąlygos, galinčios trukdyti tinkamam maisto vartojimui, taip pat gali būti rizikos faktoriai mitybos sutrikimams.
6. Paveldimumo veiksniai: tam tikri fiziniai ir psichologiniai veiksniai, kurie gali būti paveldimi iš šeimos narių, taip pat gali padidinti mitybos sutrikimo riziką.

Kaip padėti vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų?

Vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų, gali prireikti kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, kuria siekiama atkurti sveiką mitybą ir pagerinti jo fizinę bei psichinę gerovę. Štai keletas būdų, kaip galima padėti vaikui turinčiam mitybos sutrikimų:

1. Profesionalus pagalbos ieškojimas: pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į specialistus, tokius kaip gydytojai, mitybos specialistai, psichologai ar terapeutai, kurie turi patirties gydant mitybos sutrikimus.
2. Individualizuotas gydymas: svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas konkretaus vaiko poreikiams ir būtų teikiamas individualizuotai.
3. Šeimos palaikymas: šeimos palaikymas yra labai svarbus vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų. Šeimos nariai turėtų būti supažindinti su vaiko gydymo planu ir būti palaikymo šaltiniu, kad galėtų teikti emocinę ir psichologinę paramą bei taip pat elgtis ir namuose.
4. Sveikos mitybos mokymas: svarbu, kad vaikas būtų supažindintas su sveikos mitybos principais ir įgautų gebėjimus pasirinkti tinkamą maistą.
5. Stabilus ir struktūruotas valgymo tvarkaraštis: reguliarus valgymo tvarkaraštis gali padėti vaikui su mitybos sutrikimais sukurti struktūrą ir saugumą susijusią su valgymo procesu.
6. Streso ir emocijų valdymo įgūdžių mokymas: mokymasis valdyti stresą ir emocines reakcijas gali būti naudingas vaikui, kuris kenčia nuo mitybos sutrikimų, kad jis galėtų geriau tvarkytis su iššūkiais patiriamais valgymo proceso metu.
7. Komunikacija ir atvirumas: svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvai kalbėdamas apie savo jausmus ir sunkumus. Komunikacija su vaiku, supratimas ir atvirumas gali padėti jį palaikyti terapinio proceso metu.
8. Sveikos gyvensenos skatinimas: be sveikos mitybos principų, svarbu skatinti vaiką būti aktyviu ir užsiimti fizinėmis veiklomis, kad būtų palaikoma bendra kūno gerovė.
9. Sensorinė integracija: specialūs pratimai susiję su jutimų integracija, kurie padeda mažinti jautrumą bei nemalonius pojūčius susijusius su maistu.

Kiekvieno vaiko poreikiai yra unikalūs, todėl terapijos ir intervencijos turėtų būti pritaikytos individualiai atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius bei aplinką.

Ergoterapijos nauda

Ergoterapija gali būti naudinga vaikui, patiriančiam mitybos iššūkius, suteikiant įvairiapusę pagalbą ir įgūdžius, kurie padeda jam įveikti šias problemas. Štai keletas būdų, kaip ergoterapija gali padėti vaikui su mitybos iššūkiais:

1. Mitybos įpročių ir įgūdžių lavinimas: ergoterapeutai gali padėti vaikui lavinti sveikos mitybos įgūdžius ir įpročius, pateikiant praktinius patarimus, kaip pasirinkti ir paruošti sveikus maisto produktus ir suteikia mitybos rekomendacijas, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius.
2. Sensorinės integracijos terapija: vaikams, kurie susiduria su sensorinio suvokimo iššūkiais, ergoterapeutai gali teikti sensorinę integracinę terapiją, kuria siekiama padėti jiems geriau suvokti ir toleruoti skonio, kvapo, tekstūros ir kitas maisto savybes, taip pagerinant valgymo patirtį.
3. Psichologinis palaikymas: ergoterapeutai gali teikti psichologinį palaikymą vaikui, padedant jam suprasti ir tvarkytis su emocijomis, susijusiomis su valgymu, ir remiant jį kūrimo sveikų santykių su maistu bei padedant susireguliuoti valgymo proceso metu.
4. Skatinimas kūrybiškumui: ergoterapeutai gali skatinti vaiką kūrybiškai išnaudoti įvairias maisto paruošimo ir valgymo technikas, kad padėtų jam atrasti naujų maisto produktų, skonį ir malonumą valgyti.
5. Fizinė veikla ir judėjimo skatinimas: ergoterapeutai gali padėti vaikui atrasti malonumą ir prasmę judėjime, skatinant fizinį aktyvumą ir suvokdami ryšį tarp fizinės veiklos ir sveikos mitybos.

Kitos priežastys ir rizikos faktoriai

• Didėjantis nutukimo lygis: nutukimas vaikystėje tampa vis didesne problema visame pasaulyje. Tai yra susiję su vis daugiau perdirbamu maistu, konservantais ir papildomomis medžiagomis, dideliu cukraus vartojimu ir sumažėjusiu maisto gaminimu namuose.
• Reklamos įtaka: vaikai yra lengvai įtakojami maisto ir gėrimų reklamomis, ypač tų produktų, kurie yra skirti vaikams. Dažnai šios reklamos skatina vartoti maisto produktus, kurie yra smarkiai perdirbti, turintys didelį cukraus kiekį arba yra nekokybiški.
• Švietimo svarba: sveikos mitybos ir maisto švietimas vaikystėje yra svarbus veiksnys skatinant sveiką valgymą ir gyvenseną.

Jei pastebite ar patiriate sunkumų valgymo metu ir tai kelia kasdienius iššūkius, verta kreiptis į specialistus konsultacijai.

Valgymo sutrikimai: persivalgymas

Tarp valgymo sutrikimų persivalgymas yra dažniausias. Pasak psichologės-psichoterapeutės Elžbietos Malūnavičienės, jei nervinės anoreksijos paplitimas pasaulyje skaičiuojamas iki 1 proc., nervinės bulimijos apie 1 proc., tai persivalgymo sutrikimą turi maždaug 2,8 proc. žmonių.

E.Malūnavičienė įvardijo, kad persivalgymo sutrikimui būdingi kompulsyvūs ir nekontroliuojami persivalgymo epizodai, kai žmogus pats supranta, kad to kontroliuoti nebegali, o praradęs saiko ir kontrolės jausmą, gali suvartoti labai didelį maisto kiekį.

„Dažniausiai persivalgymo epizodų metu fizinis alkis nėra jaučiamas. Valgoma iš inercijos, iš emocijų. Stingant brandos ir socialinės patirties, tai iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą bei vengimą kreiptis pagalbos“, - vardijo J.Baltrėnė.

E.Malūnavičienė pabrėžė, kad gali būti, jog žmogus yra išmokęs savo emocijas reguliuoti būtent valgydamas.

„Kol yra slopinamos vienos emocijos valgant, ant viršaus gali susisluoksniuoti kitos - kaltės, gėdos, pykčio jausmas.

Tikriausiai tai yra įsisenėjusios problemos ir sunkumai, dėl kurių žmogus nori pabėgti. Kai yra dirbama su valgymo sutrikimais, visada atsižvelgiama į tai, kas po juo slypi. Reikia suprasti, kas tai išprovokuoja. Dažnai tai ne fizinis alkis, o emocinė būsena“, - sakė psichoterapeutė.

E.Malūnavičienė teigė, kad persivalgymo sutrikimas gali būti ir nereguliaraus valgymo pasekmė, kai organizmas nori atsigriebti. Užsisuka karuselė: žmogus badauja, o tada persivalgo.

„Nemažai daliai žmonių persivalgymo sutrikimai išsivysto po to, kai bandoma reguliuoti mitybą dietų, badavimo priemonėmis“, - pabrėžė gydytoja.

Persivalgymo žala

J.Baltrėnė aiškino, kad esant persivalgymo sutrikimui žmonės dideliais kiekiais valgo „greitą maistą“, miltinius produktus, saldumynus. Toks maistas gali sukelti ūmų refliuksą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

„Ilgainiui šis įprotis skatina svorio prieaugį ir metabolinių sutrikimų atsiradimą: didėja atsparumas insulinui, palaipsniui vystosi smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas, širdies ir kraujagyslių ligos bei intensyvėja uždegiminiai procesai organizme.

Persivalgymo sutrikimai gali lemti inkstų veiklos sutrikimus, reprodukcinės funkcijos pokyčius ir daugybę kitų sutrikimų“, - pabrėžė gydytoja.

Didelė žala daroma ir emocinei sveikatai. Pasak J.Baltrėnės, persivalgymo sutrikimų poveikis emocinei sveikatai susijęs su savęs nuvertinimu, savikalta.

„Bandymas save kontroliuoti, gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką. O vėl persivalgius, patiriamas beviltiškumas, bejėgystė ir nemalonių, nepriimtinų jausmų ratas tik dar labiau įsisuka - sunku tai sustabdyti.

Valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Pasitaiko atvejų, kai žmogus persivalgymą naudoją ir kaip savęs žalojimo metodą“, - sakė Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja.

Kaip sau padėti?

E.Malūnavičienė pastebėjo, kad dažniausiai į specialistus kreipiamasi išbandžius kitus būdus kovoti su sutrikimu, o jei žmogus jau kreipiasi su pagalbos prašymu, svarbu išsiaiškinti, ką yra bandęs daryti, kas pavyko ir kas ne.

„Persivalgymo analizė gali būti renkama dienoraščio principu. Žmogus fiksuoja kiekviena valgį. Tačiau šis principas skiriasi nuo to, kai žmonės fiksuoja maistą ir užsirašo jį gramais, norėdami svorio atsikratyti. Šiuo atveju svarbu užsirašyti, kas buvo suvartota ir kokia emocija bei nuotaika tuo metu lydėjo žmogų.

Už persivalgymo sutrikimo gali slėptis streso netoleravimo problemos, sunkus didelių ar mažų gyvenimo iššūkių toleravimas. Taip pat, sutrikimas gali būti susijęs su žema saviverte, perfekcionizmu, sau keliamais labai aukštais reikalavimais arba įsitikinimu, kad žmogus defektyvus, nepakankamai geras. Dienoraščio principas gali padėti atpažinti, kas slypi už persivalgymo“, - sakė psichoterapeutė.

Gydymas

J.Baltrėnė teigė, kad atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, viena svarbiausių gydymo dalių yra psichoterapija.

„Kartais šalia psichoterapijos skiriamas ir medikamentinis gydymas, ypač, jei valgymo sutrikimą lydi kiti psichikos sutrikimai. Valgymo sutrikimų gydymas dažniausiai ilgalaikis, prognozė - labai individuali, kartais gydymas gali užtrukti labai ilgai, o kartais pacientas, suvokęs sutrikimo priežastis bei pasiryžęs priimti pagalbą, keisti ankstesnius įpročius, mokytis naujų santykių modelių ir paleisti valgymo sutrikimo teikiamas naudas, gali pasveikti gana greitai.

Tam, kad pokytis įvyktų, greta gyd. psichiatro ar gyd. vaikų ir paauglių psichiatro komandiškai dirba dietologas, kineziterapeutas ir kt. specialistai“, - sakė gydytoja.

E.Malūnavičienė pabrėžė, kad susiduriantiems su persivalgymo sutrikimu yra svarbus šeimos palaikymas ir atvirumas, gebėjimas žmogų priimti su jo elgesiu ir jo sunkumais.

„Priėmus tai kaip ligą ar sutrikimą gali tapti lengviau. Jei man skauda dantį, yra ėduonis ir aš apie tai nekalbėsiu ir ignoruosiu šią problemą ji niekur nedings, bet jei įsivardinsiu - kreipiuosi pagalbos. Lygiai tas pats yra ir čia. Valgymo sutrikimas yra sutrikimas. Jis turi ir savo diagnozę ir gydymo priemones“, - teigė psichoterapeutė.

Pagalba

Trečius metus veikianti Valgymo sutrikimo linija pagalbą teikia visiems dėl valgymo sutrikimų besikreipiantiems žmonėms.

Valgymo sutrikimų linijos savanorė, sveikatos psichologė Daiva Venskutė pabrėžė, kad besikreipiančiųjų dėl persivalgymo sutrikimo skaičius didžiausias.

„Jei žmonių, besikreipiančių dėl anoreksijos ir persivalgymo sutrikimų, skaičių matuotume santykinai, tuomet jei 100 žmonių kreipiasi dėl anoreksijos, tai 150 besikreipiančiųjų patiria persivalgymo ar emocinio valgymo sunkumus.

Taip pat, dažniau į liniją kreipiasi moterys - jos sudaro net 94 proc. visų besikeipiančiųjų. Šis sutrikimas pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms, todėl pagal amžių skambinančiųjų grupės yra panašios - 27 proc. 18-25 metų, 22 proc. 26-35 metų, 25 proc. 36-45 metų asmenys“. Vyrai taip pat serga valgymo sutrikimais, bet kreipiasi rečiau“, - aiškino D.Venskutė.

Linijos savanorė dalijosi, kad dažniausiai į liniją žmonės skambina norėdami sulaukti emocinio palaikymo, suvokimo, kas su jais vyksta, siekdami atpažinti, tai valgymo sutrikimas, ar kiti sunkumai. Jų klausimai būna apie patiriamą nerimą, noras paklausti, kur galima kreiptis pagalbos.

Linijoje savanoriauja specialius mokymus praėję psichologai arba psichoterapeutai. Specialistai turi būti pasiruošę dirbti būtent su valgymo sutrikimais.

„Jei dėl mitybos yra sutrikusi žmogaus gyvenimo kokybė, kinta svoris, prastėja emocinė ir fizinė sveikata, mažėja domėjimasis anksčiau mėgta veikla, socialinių situacijų vengimas, taip pat, jei vietoj tam tiktų emocijų išgyvenimo, išbuvimo su jomis, žmogus renkasi šalutinį nusiraminimo būdą - persivalgymą, reikėtų kreiptis į specialistus“, - sakė D.Venskutė.

Pagalba artimiesiems

Į Valgymo sutrikimų liniją dažnai kreipiasi ir valgymo sutrikimą turinčių artimieji. Pirmą kartą susidūrusiems, su turinčiu valgymo sutrikimą, neretai trūksta informacijos, kaip padėti, todėl psichoedukacija yra labai svarbi.

„Paskambinę artimieji gauna informacijos ir žinių, kaip palaikyti bei kaip padėti sveikti.

Vilniaus psichoterapijos namuose, valgymo sutrikimus turinčių žmonių artimiesiems yra organizuojamos, nemokamos, psichoedukacinės, tarpusavio palaikymo grupės, bei individualios konsultacijos valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems.

Kilus įtarimui, kad susiduriama su valgymo sutrikimu, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Kadangi sveikimo kelias nėra lengvas ir dažnai gydymas užtrunka reikalinga kompleksinė pagalba - psichiatro, dietologo ir ilgalaikės psichoterapijos“, - supažindino valgymo linijos savanorė.

Valgymo sutrikimų linijos savanoriai pagalbą teikia nuotoliniu būdu, todėl kreiptis gali žmonės iš visos Lietuvos, ar net užsienyje gyvenantys lietuviai.

Prevencija

Nuo 2020 Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo „Savęs ir savo kūno pažinimo grupę“, kuri yra skirta 13-16 metų merginoms. Pasak Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Liepos Šalūgaitės, ši grupė yra pasirinkta neatsitiktinai. Esą, pagal naujausią Diagnostinį ir statistinį psichikos sutrikimų vadovą (DSM-V), paauglės merginos, pagal amžių ir biologinę lytį, yra aukščiausią riziką turinti grupė įvairių valgymo sutrikimų išsivystymui.

„Skaitmeninės medijos, ypač kur naudojamos nuotraukos (pvz. Žmogaus potraukis valgyti nevalgomus dalykus - smėlį, purvą, popierių, muilą ir kt. - gali signalizuoti apie rimtus sveikatos sutrikimus. Nieko tokio, jei smėlio paragauja vaikas, šis keistas troškimas gali pasireikšti ir nėščioms moterims. Visgi jei valgyti nevalgomus dalykus sunku sustoti net tada, kai tai kelia rimtus šalutinius poveikius, tai gali įspėti apie tam tikrų mineralų trūkumą ar psichikos ligas.

Pika sindromas

Potraukis valgyti popierių, molį, smėlį, muilą ir kt. nevalgomus dalykus vadinamas pika (angl. Pika sindromas dažniau pasireiškia vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Kalbant apie suaugusiuosius, yra žinoma, kad nėščioms moterims neretai pasireiškia vienokia ar kitokia pika forma, kurią gali sukelti tam tikrų maisto medžiagų trūkumas (pavyzdžiui, purve esančių mineralų).

Pika sindromo simptomai

Pika sindromo simptomai gali būti pakankamai plataus spektro, tačiau jie visi susiję su nuryjamų ne maisto produktų poveikiu:

• pykinimas;
• pilvo skausmai (kurie gali signalizuoti apie žarnų nepraeinamumą);
• vidurių užkietėjimas;
• viduriavimas;
• skrandžio opos (dėl kurių išmatose gali atsirasti kraujo);
• apsinuodijimo švinu simptomai (jei valgomos dažų nuograndos, kuriose gali būti švino);
• dantų pažeidimai (pavyzdžiui, nuo kietų ne maisto produktų kramtymo nuskilę ar pažeisti dantys);
• žarnų nepraeinamumas (dėl nevirškinamų ne maisto produktų, kurie užkemša žarnyną, valgymo).

Tiesa, kol kas nėra specialių laboratorinių tyrimų pika sutrikimui diagnozuoti.

Pika sindromo priežastys

Nors tikslios pika sindromo priežastys nėra žinomos, ekspertų manymu, yra tam tikrų sąlygų, dėl kurių žmogui kyla didesnė šio sutrikimo pasireiškimo rizika, rašo „Verywell Health“:

• raidos sutrikimai ar protinė negalia;
• psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, šizofrenija arba obsesinis kompulsinis sutrikimas;
• netinkama ar nepakankama mityba, dėl kurios trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, kaip antai geležies ar cinko;
• stresas, pasireiškiantis, pavyzdžiui, skriaudžiamiems, apleistiems ar didžiuliame skurde gyvenantiems vaikams;
• nėštumo metu retais atvejais moterys užsimano purvo ar žemių - tai gali būti siejama su geležies trūkumu.

Pika sindromą turintiems vaikams ši būklė paprastai gerėja augant. Nustatyta, kad pika gydymas yra veiksmingesnis tiems vaikams, kuriems buvo atliktas psichikos sveikatos ir elgesio įvertinimas. Elgesio vertinimas padeda identifikuoti ir gydyti susijusį probleminį elgesį (pavyzdžiui, agresiją).

Gydymo būdai

• blokavimas - tai strategija, kuomet ant vaiko rankos uždedama ranka, neleidžiant jam įsidėti nevalgomo daikto į burną.
• apdovanojimas (pavyzdžiui, lipdukais) - pažadėkite vaikui apdovanojimą, jei jis tam tikrą laiko tarpą nevalgys ne maisto produktų.

Kiti valgymo sutrikimai

Siame poskyryje yra aprašyti du svarbūs ir aiškūs sindromai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Taip pat ir mažiau specifiški buliminiai sutrikimai - kaip persivalgymas, susijęs su psichologiniais veiksniais.

Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija yra sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Dažniausiai sutrikimas pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims, tačiau (nors ir rečiau) pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų, taip pat vaikams prieš lytinį brendimą bei moterims, iki pat menopauzės.

Nors pagrindinės nervinės anoreksijos priežastys toliau lieka neaiškios, tačiau vis daugiau duomenų rodo apie sociokultūrinų ir biologinių priežastinių faktorių sąveiką, taip pat mažiau specifišką psichologinių mechanizmų bei asmenybinio pažeidžiamumo įtaką. Sutrikimas susijęs su įvairaus sunkumo nepakankama mityba, dėl kurios atsiranda antrinių endokrininių ir metabolinių sutrikimų bei organizmo funkcijų sutrikimų.

Pacientas sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto”. potencijos sumažėjimu (išimtis - vaginalinis kraujavimas moterims gaunančioms pakaitinį hormonų gydymą, kai hormonai vartojami daugiausia kontraceptikos tikslais). sulėtėti ar iš viso sustoti (žmogus neauga; mergaitėms nesivysto krūtys ir būna pirminė amenorėja; berniukams genitalijos lieka juvenilinės). Šią kategoriją reikia vartoti aprašant tokias būkles, kurių klinikoje nėra vieno ar kelių esminių nervinės anoreksijos (F 50.0) požymių, pavyzdžiui, amenorėjos ar didelio svorio netekimo, tačiau visais kitais požymiais sutrikimas atitinka tipišką šio sutrikimo vaizdą.

Nervinė bulimija

Nervinė bulimija yra sindromas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio, dėl to pacientai imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto “storinančiam” efektui panaikinti. Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį yra toks pat kaip anoreksijos, tačiau sutrikimo pradžia yra truputį vėlesnė.

Nervinė bulimija gali būti suvokiama kaip lėtinės nervinės anoreksijos pasekmė (tačiau gali pasitaikyti ir atvirkštinis variantas). Iš pradžių pacientė su anoreksija gali priaugti svorio, jai atsiranda menstruacijos, susidaro pagerėjimo įspūdis, tačiau vėliau susiformuoja žalingas persivalgymo ir vėmimo stereotipas.

Šį terminą reikia vartoti aprašant tokias būkles, kurių klinikoje trūksta vieno ar kelių esminių nervinės bulimijos (F 50.2) požymių , tačiau apskritai sutrikimas atitinka tipišką klinikinį vaizdą. Šį kodą vartojame aprašyti tokiam persivalgymui, kuris yra reakcija į distresą ir sukelia nutukimą.

Valgymo sutrikimų gydymas

Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Ženklai, rodantys galimus valgymo sutrikimus

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

---