Šiuo straipsniu siekiama ištirti ryšį tarp jaunų moterų perfekcionizmo, savęs sudaiktinimo ir rizikos susirgti valgymo sutrikimais Lietuvoje.
Tyrimo Aktualumas
Pasaulyje valgymo sutrikimais serga bent 9 % visos žmonijos populiacijos (Arcelus, Jon ir kt., 2011). Pagrindinės valgymo sutrikimų rūšys - anoreksija, bulimija ir persivalgymas, kartu paveikia iki 5% Vakarų šalių populiacijos (Mayhew, Pigeyre, Couturier, Meyre, 2018, p. 292). Valgymo sutrikimai yra būdingiausi industrializuotoms, urbanizuotoms ir globalizuotoms valstybėms (Wijbrand Hoek, 2016).
Manoma, kad “lieknumo kultas”, propaguojamas per masines informavimo priemones (spaudą, televiziją) ir mados industriją (kuri turi įtikti lieknai figūrai) skatina valgymo sutrikimus. Lieknas kūnas siejamas ne tik su patrauklumu, bet ir su profesine sėkme. Įvairios lieknėjimo dietos siūlomas mums nuolatos - visa tai lemia, kaip teigia Vikram (2005), valgymo sutrikimų atvejų padidėjimą, ir lemia tai, kad šiais sutrikimais dažniau serga moterys nei vyrai (Vikram, 2005). Todėl per mados industriją ir masines informavimo priemones brukamas liekno kūno kultas lemia valgymo sutrikimų atsiradimą.
Dar visai neseniai buvo manoma, kad valgymo sutrikimai, ypač nervinė anoreksija ir nervinė bulimija yra vien tik itin industrializuotų šalių problema. Tačiau tyrimų rezultatai paremia teoriją, kad moters lieknumo pabrėžimas žiniaskaidoje ir mados industrijose, kurios tampa vis labiau vienodesnės dėl globalizacijos, lemia sutrikusio valgymo elgesio paplitimą ir mažiau išsivysčiusiose šalyse (Vikram, 2005, p. 17-20).
Lietuvoje žmonės taip pat serga valgymo sutrikimais (Higienos institutas, 2018), todėl yra svarbu tyrinėti šį reiškinį ir šioje šalyje. Yra žinoma, kad Lietuvoje valgymo sutrikimais dažniausiai serga jaunos moterys (Higienos institutas, 2018). Šie duomenys yra panašūs į egzistuojančius Vakaruose ir Europoje (Wijbrand Hoek, 2016).
Užsienio tyrėjams yra gerai žinomas ryšys tarp valgymo sutrikimų, perfekcionizmo bei savęs sudaiktinimo. Nors Lietuvoje yra atlikta keletas tyrimų valgymo sutrikimų ir jų rizikos temomis (Dovydaitienė, Maslauskienė, 2011; Miškinytė, Perminas, Šinkariova, 2006; Pajaujienė, Jankauskienė, Visagurskienė, Vizbaraitė, Griciūtė, 2011), sąsaja tarp valgymo sutrikimų ir perfekcionizmo bei savęs sudaiktinimo yra neištyrinėta. Taip pat Lietuvoje dar nebuvo atliktas tyrimas, ieškojęs ryšio tarp valgymo sutrikimų rizikos ir perfekcionizmo bei savęs sudaiktinimo jaunų moterų imtyje.
Tokie įvairūs tyrimai valgymo sutrikimų ir jų rizikos bei sutrikusio valgymo temomis yra galimai atliekami siekiant geriau suprasti valgymo sutrikimus, sutrikusio valgymo elgesį ir jais sergančius asmenis. Šias sąsajas svarbu tyrinėti ir dėl to, kad tai gali ateityje padėti sumažinti sergamumo atvejų skaičių - tiek valgymo sutrikimų, tiek sutrikusio valgymo elgesio. Tokie tyrimai gali būti naudingi tiek psichologams, tiek mokslininkams.
Tyrimo rezultatai galėtų padėti efektyvesnės pagalbos teikimui, pavyzdžiui, kuriant sergančiųjų gydymo programas, planus, ar konsultacijų metu, ar kada žmonės patys nori sau padėti. Minėtina, kad valgymo sutrikimai ir sutrikusio valgymo elgesys yra opi problema, sukelianti nemažai neigiamų pasekmių, paveikianti nemažą skaičių žmonių, ir kuriai reikia ieškoti sprendimo būdų. Tam yra svarbu suprasti šiuos reiškinius - kaip jie vystosi, jų priežastis, pasekmes, jų dimensijas, ryšius su kitomis psichologinėmis charakteristikomis, tokiomis kaip perfekcionizmas, savęs sudaiktinimas.
Tyrimo Problema, Tikslas Ir Klausimai
Kaip ir buvo minėta anksčiau, sąsaja tarp jaunų moterų perfekcionizmo, savęs sudaiktinimo ir valgymo sutrikimų rizikos nebuvo ištyrinėta Lietuvoje. Todėl buvo suformuluota tokia tyrimo problema: Kokia sąsaja tarp jaunų moterų perfekcionizmo, savęs sudaiktinimo ir rizikos susirgti valgymo sutrikimais Lietuvoje?
Taigi šiame tyrime buvo formuluojamas toks tikslas: išnagrinėti jaunų moterų perfekcionizmo, savęs sudaiktinimo ir rizikos susirgti valgymo sutrikimais ryšį Lietuvoje. Taip pat išskirtas šis tyrimo objektas: jaunų moterų perfekcionizmo, savęs sudaiktinimo bei rizikos susirgti valgymo sutrikimais sąsaja.
Šis tyrimas turėjo keletą klausimų. Pirmasis jų: ar egzistuoja ryšys tarp jaunų moterų valgymo sutrikimų rizikos ir perfekcionizmo. Antrasis tyrimo klausimas siekė sužinoti, ar yra ryšys tarp jaunų moterų valgymo sutrikimų rizikos ir savęs sudaiktinimo. Trečiasis tyrimo klausimas siekė išsiaiškinti, ar yra skirtumų tarp jaunų moterų, turinčių valgymo sutrikimų riziką, ryšio su perfekcionizmu bei savęs sudaiktinimu ir jaunų moterų, neturinčių rizikos susirgti valgymo sutrikimais, sąsajos su perfekcionizmu, savęs sudaiktinimu. Ketvirtu tyrimo klausimu buvo siekiama sužinoti, ar egzistuoja sąsaja tarp perfekcionizmo ir savęs sudaiktinimo tirtų jaunų moterų imtyje.
Minėtina, kad šiame tyrime taip pat buvo išskiriami šie kintamieji: lytis, amžius, perfekcionizmas, savęs sudaiktinimas, rizika susirgti valgymo sutrikimais ir jos nebuvimas.
Tyrimo Hipotezės
Remiantis praeityje atliktais tyrimais ir teorijomis, buvo iškeltos keturios hipotezės. Pirmoji jų sakė, kad egzistuoja ryšys tarp jaunų moterų rizikos susirgti valgymo sutrikimais ir perfekcionizmo. Antroji hipotezė teigė, kad esti ryšys tarp jaunų moterų rizikos susirgti valgymo sutrikimais ir savęs sudaiktinimo. Trečioji hipotezė tvirtino, kad yra skirtumų tarp jaunų moterų, turinčių valgymo sutrikimų riziką, sąsajos su perfekcionizmu bei savęs sudaiktinimu ir tų jaunų moterų, kurios tos rizikos neturi.
Kaip teigia Miller ir Pumariega (2001), valgymo sutrikimai ir sutrikusio valgymo elgesys egzistavo daugelyje kultūrų per visą žmonijos istoriją ir egzistuoja įvairiose šiuolaikinėse visuomenėse. Senovėje egzistavusiose kultūrose buvo užfiksuoti įvairūs į valgymo sutrikimus ir sutrikusį valgymo elgesį primenantys elgesiai.
Sutrikusio valgymo elgesiai, panašūs į nervinę anoreksiją, buvo žinomi Senovės Graikijos, Senovės Egipto kultūrose, taip pat vėlyvaisiais Viduramžiais bei ankstyvojo Renesanso laikais Europoje. Skirtingai nei estetikos motyvuotas badavimas, būdingas dabar suprantamai nervinei anoreksijai, tada pasireiškęs badavimas buvo motyvuojamas dvasiniais dalykais. Pavyzdžiui, „ankstyvojo Renesanso metu buvo moterų, kurios badaudavo tam, kad gautų šventųjų vardą Romos Katalikų Bažnyčioje“ (Miller ir Pumariega, 2001, p. 94-95, p. 104).
Be to, Miller ir Pumariega (2001, p. 96), apibendrindami kitų autorių darbus (Crichton, 1996; Nasser, 1993; Russell, 1997), tyrusių senovės civilizacijas, teigia, kad persivalgymas, priverstinis vėmimas ir kiti simptomai panašūs į nervinę bulimiją, buvo žinomi jau senovės Egipto, Graikijos, Romos ir Arabijos visuomenėse.
Šiais laikais susiduriama su valgymo sutrikimais, kurie yra laikomi rimta psichiatrine liga, sukeliančia nemažai neigiamų pasekmių (Swanson, Crow, Le Grange, Swendsen, Merikangas, 2011, cit. iš Hail ir Le Grange, 2018). Neabejojama, kad valgymo sutrikimai yra rimtos sveikatos problemos, darančios poveikį kūnui ir protui, mąstymui bei psichikai. Šiais laikais dažniausi valgymo sutrikimai - anoreksija, bulimija ir persivalgymas. Jų klinikinės prezentacijos skiriasi (Keski-Rahkonen, Mustelin, 2016, p. 340; Miller ir Pumariega, 2001).
Sutrikusio valgymo elgesys tai pat yra sutrikimas, kuris neretai pasitaiko, ir kuris yra artimas valgymo sutrikimams, tuo, kad yra panašus į juos, tačiau skiriasi keletų svarbių aspektų (Pereira, Alvarenga, 2007). Svarbu paminėti, kad didžioji dauguma tyrimų apie valgymo sutrikimus ir sutrikusį valgymo elgesį tiria moteris, o ne vyrus.
Didžioji dalis visų tyrimų, atliktų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, valgymo sutrikimų ir sutrikusio valgymo elgesio temomis tyrė jaunas moteris, neretai universitetų, koledžų, ar kolegijų (jei Lietuvoje) studentes ar mokyklinio amžiaus merginas.
Valgymo sutrikimai (angl. eating disorders) yra apibrėžiami kaip psichiatrinės ligos, kurioms yra būdingas sutrikusio valgymo elgesys, ydingas maisto vartojimas, sutrikusi valgymo elgesio mąstysena, taip pat dažnai neadekvatūs svorio metimo metodai (Pereira, Alvarenga, 2007). Valgymo sutrikimams taip pat yra būdingas perdėtas susirūpinimas kūno svoriu ir forma (Gordon, Flett, Newby, Hewitt, Persaud, Rat-Emo, 2011, p. 193), nepasitenkinimas kūnu, dietų laikymasis bei susirūpinimas valgymo procesu (Forsén Mantilla ir Birgegård, 2015, p. 2).
Pagal TLK-10 klasifikaciją yra išskiriami šie valgymo sutrikimai: nervinė anoreksija (NA), nervinė bulimija (NB), jų abiejų netipiniai variantai, kiti netipiniai valgymo sutrikimai bei nepatikslintas valgymo sutrikimas. Valgymo sutrikimai taip pat yra dažnai klasifikuojami pagal DSM-IV klasifikaciją (Dembinskas, 2003, p. 438). Iš nepatikslintų valgymo sutrikimų šalyse, kurios remiasi DSM-IV klasifikacija, daug dėmesio yra skiriama persivalgymo priepuolių sutrikimui. Tai yra tokie persivalgymo priepuoliai, kurie yra nelydimi jokių kompensacinių priemonių (Dembinskas, 2003, p.
Pagal Lietuvoje taikomą TLK-10 yra nustatyti tokie nervinės anoreksijos kriterijai: 1) kūno svorio kritimas iki kūno masės indekso 17,5 ar mažiau; 2) baimė priaugti svorio ar sustorėti; 3) kūno svorio ir formos suvokimo sutrikimas; 4) amenorėja (t. y. menstruacijų nebuvimas 3 mėnesius ar ilgiau) (Dembinskas, 2003, p. 439).
Dembinskas (2003) nurodo šiuos nervinės bulimijos diagnostikos kriterijus: 1) pasikartojantys priepuolinio valgymo epizodai (labai didelio maisto kiekio suvalgymas per palyginti trumpą laiką ir kontrolės jausmo praradimas priepuolio metu); 2) kompensacinės priemonės svorio augimui išvengti (dirbtinai sukeltas vėmimas; vidurius paleidžiančių vaistų, diuretikų ar kitų preparatų vartojimas; klizmos; badavimas; 3) labai intensyvus mankštinimasis); 4) baimė sustorėti, nuolatinis susirūpinimas savo svoriu bei kūno forma.
Persivalgymo priepuolio metu gali būti suvalgoma 30 kartų didesnė už įprastą porcija, tačiau tokie atvejai yra reti. Nervinei bulimijai taip pat yra nebūdingas joks persivalgymas, kuris yra nelydimas kompensacinių mechanizmų. Kiti valgymo sutrikimai pasitaiko rečiau ir yra mažiau ištirti (Dembinskas, 2003, p.
Valgymo sutrikimai paprastai atsiranda paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje (Hail ir Le Grange, 2018). Minėtina, kad Vakarų šalyse valgymo sutrikimais dažniausiai serga jaunos merginos (Wijbrand Hoek, 2016). Išsivysčiusiose šalyse valgymo sutrikimais labiausiai serga 14 - 25-erių metų moterys (Dembinskas, 2003). Svarbu ir tai, kad Europoje studentės ir studentai yra aukštos rizikos grupėje susirgti valgymo sutrikimais.
Taip pat yra žinoma, kad Europoje valgymo sutrikimais serga 4.3-9.7 % visos populiacijos ir daugiau moterų nei vyrų. Yra žinoma, kad Europoje nervine anoreksija serga 1-4%, nervine bulimija - 1-2%, persivalgymu - 1-4% visų moterų. Europoje valgymo sutrikimais serga 0.3-0.7% visų vyrų. Svarbu paminėti, kad Europoje daug žmonių, sergančių valgymo sutrikimais, nesigydo tam skirtose įstaigose, tačiau šis skaičius mažėja (Keski-Rahkonen, Mustelin, 2016, p. 340-342).
Pasak Higienos instituto duomenų (2018), per pastaruosius trejus metus Lietuvoje kasmet keliems šimtams žmonių buvo diagnozuojami valgymo sutrikimai. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2017-aisiais metais valgymo sutrikimai ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 572-iems asmenims, 2016-aisiais metais - 569-iems asmenims, 2015-aisiais metais - 534-iems asmenims. Šie skaičiai gali būti ir didesni, nes daugelis žmonių, sergančių šiais sutrikimais, juos yra linkę slėpti ir nesikreipia į gydytojus (Dembinskas, 2003; Keel, Klump, 2003, cit. iš Mayhew, Pigeyre, Couturier, Meyre, 2018, p. 292).
Valgymo sutrikimais Lietuvoje, kaip ir Europoje ir Vakaruose, dažniau serga moteriškos lyties asmenys nei vyriškos (Wijbrand Hoek, 2016; Keski-Rahkonen, Mustelin, 2016, p. 340; Higienos institutas, 2018). Lietuvoje apie 7 kartus daugiau moterų nei vyrų gydosi nuo valgymo sutrikimų.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimui atlikti buvo naudojamas Nuostatų į valgymą klausimynas (EAT-26) (Garner ir kt., 1982), Beveik tobulumo skalė, pataisyta (APS-R) (Slaney, Mobley, Trippi, Ashby ir Johnson, 2001) bei Sudaiktinto kūno sąmoningumo skalė (OBC) (McKinley ir Hyde, 1996). Tyrime dalyvavo 217 moterų, kurių amžiaus vidurkis - 20 metų. Dalyvės taip pat buvo klausiamos apie jų lytį, amžių ir gyvenamąją vietą.
Rezultatai parodė, kad rizika susirgti valgymo sutrikimais koreliuoja su didesne jaučiama kūno gėda. Paaiškėjo, kad kuo aukštesnius asmeninius standartus sau kelia merginos, tuo mažiau jos yra linkusios patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę. Merginos, labiau linkusios į distresą, kurį sukelia aukštų asmeninių standartų išsikėlimas ir jų atlikties neatitiktis, taip pat labiau yra linkusios patekti į valgymo sutrikimų riziką turinčią grupę.
Be to, kuo tirtos merginos pasižymi aukštesniu distreso lygiu, kurį sukelia išsikeltų asmeninių standartų ir atlikties neatitiktis, tuo joms yra labiau būdinga jausti kūno gėdą. Šie rezultatai galėtų būti reikšmingi jaunų moterų, turinčių valgymo sutrikimų, gydyme, ir galėtų padėti jaunoms moterims, turinčioms sutrikusio valgymo elgesį.