Pasaulį krečiant masiniam liesumo kultui, sergančiųjų nervine anoreksija, nervine bulimija ir nuolatiniu persivalgymu vis daugėja. Šie valgymo sutrikimai labiausiai paplitę paauglių, jaunų moterų tarpe, kurie aklai seka televizijos, reklamos, žurnalų, mados pasaulio taisyklėmis, anot kurių, gražus kūnas - liesas kūnas.

Valgymo Sutrikimų Tipai

Valgymo sutrikimai yra psichologinė problema. Tačiau iš galvos jie greitai persikelia į kūną, todėl kenčia mūsų fizinė sveikata. Dėl to problema yra ypač pavojinga. Valgymo sutrikimus neretai taip pat lydi depresija ir nerimas. Valgymo sutrikimai toli gražu neapsiriboja vien maisto atsisakymu. Iš pirmo žvilgsnio žmogus gali nieko nepastebėti, nes ši kančia turi daugybę formų. Šios yra labiausiai paplitusios:

• Anoreksija - maisto ribojimas iki minimumo arba visiškas badavimas. Sergant anoreksija labai iškreiptai suvokiame savo kūną. Nors visi mums sako, kad esame labai liekni, mes patys savęs taip nematome.
• Bulimija - pasikartojantys nekontroliuojamo persivalgymo epizodai, kuriuos lydi kaltės jausmas, badavimas, vėmimo skatinimas arba piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais.
• Priepuolinis (psichogeninis) persivalgymas - čia taip pat pasitaiko nekontroliuojamo persivalgymo epizodų, kuriuos lydi kaltės ir nesėkmės jausmai. Tačiau vėmimas ar piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais nebepasireiškia.
• Ortoreksija - nors ir neatitinka oficialių valgymo sutrikimų kriterijų, tai yra psichikos liga. Ji pasireiškia sveikos mitybos manija, kai iš valgiaraščio išbraukiame ištisas maisto produktų grupes. Dėl to vėliau ima trūkti tam tikrų svarbių maistinių medžiagų.
• Bigoreksija - kaip ir ortoreksija, tai nėra oficialus valgymo sutrikimas, tačiau, remiantis skaičiavimais, nuo jo kenčia iki 50 % vyrų kultūristų. Jis pasireiškia iškreiptu savo kūno suvokimu, kai vyrai jaučiasi per silpni ir nelabai raumeningi. Todėl jie vartoja anabolinius steroidus, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Nervinė Anoreksija

Nervinė anoreksija - tai nepaprastai pavojingas sveikatai ir žmogaus gyvybei valgymo sutrikimas, kuris kyla dėl neurotinio noro suliesėti. Žmogus sąmoningai pradeda valgyti labai mažus kiekius maisto arba visiškai jo atsisako, mažindamas arba palaikydamas mažą kūno svorį. Sergantis anoreksija mano, kad turi viršsvorio netgi tada, kai yra ekstremaliai liesas, sunkiai sirgdamas ar netgi būdamas visai arti mirties. Sergančio anoreksija asmens iškraipytas kūno atvaizdas įtikina juos, kad jie yra stori. Savigarba asmenų su šiuo sutrikimu tiesiogiai priklauso nuo jų kūno formos ir svorio. Svorio netekimas jiems yra kaip įspūdingas pasiekimas ir nepaprastos savidisciplinos požymis, o tuo tarpu svorio padidėjimas yra kaip nepriimtina savitvardos nesėkmė.

Nervinės Anoreksijos Simptomai:

• Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m²) yra 17,5 arba mažesnis.
• Sąmoningas “storinančio maisto” vengimas, badavimas, vidurius laisvinančių ir apetitą slopinančių preparatų vartojimas, vėmimo sukėlimas, alkio neigimas, pernelyg intensyvus sportavimas.
• Asmuo iškreiptai vertina savo kūną, nuolat nerimauja, bijodamas sustorėti.
• Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.

Sergant anoreksija - netinkamai maitinantis arba badaujant, žmogaus organizmas negauna net pagrindinių maisto medžiagų, kurių reikia normaliam kūno funkcionavimui. Tuomet taupant energija sulėtėja organizmo funkcionavimas, o tai gali turėti rimtas medicinines pasekmes: nuolatinis nuovargis, silpnumas, susilpnėjęs imunitetas, kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė), dantų netekimas, dehidratacija, kuri gali sukelti inkstu darbo sutrikimus. Sausa oda ir plaukai, plaukų slinkimas. Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose - pvz., ant veido), vadinamas lanugo, taip organizmas palaiko šilumą kūne. Kraujotakos sutrikimai, žema kūno temperatūra, žemas kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas ir t.t. Net apie 20 procentų sergančiųjų anoreksija miršta. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo sunkiau yra išgyti, tuo didesne mirties tikimybė.

Nervinė Bulimija

Nervinė bulimija - valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais, kurių metu juntamas palengvėjimas, nes maistas savotiškai ramina ir po kurių ima persekioti kaltės jausmas, mintys apie gresiantį antsvorį. Tada bandoma „atitaisyti“ padėtį: geriami vidurius laisvinantys, stengiamasi dirbtinai sukelti vėmimą kišant pirštus i gerklę, badaujama, intensyviai sportuojama ir t.t.

Nervinės Bulimijos Simptomai:

• Besaikis valgymas.
• Griežtos dietos laikymasis.
• Diuretikų, vidurius laisvinančiųjų vartojimas.
• Dažnas vaikščiojimas i vonia/tualetą po valgio.
• Nuolatinis rūpinimas savo svoriu.
• Sekinantis sportavimo rėžimas.
• Depresija ar dažni nuotaikos svyravimai.
• Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.
• Dėl dažno vėmimo būna nudilęs dantų emalis.

Negydoma bulimija gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Gali sutrikti širdies raumens veikla. Kartai išsivysto rimtos virškinamojo trakto ligos. Ypač pavojinga komplikacija - skrandžio turinio išsiliejimas į pilvo ertmę, ji gali būti mirtina. Dėl dažno vėmimo būna nudilęs dantų emalis. Be to, ligonės veidas neretai būna patinęs (panašiai kaip sergant kiaulyte). Ligonei sunku sukoncentruoti dėmesį. Pasitaiko menstruacijų ciklo sutrikimų.

Pastovus Persivalgymas

Pastovus persivalgymas - tai valgymo sutrikimas pasireiškiantis nuolatiniais ir nereguliarias persivalgymo priepuoliais. Dauguma mūsų retkarčiais persivalgo, ir kai kurie iš mūsų dažnai jaučia, kad maitinosi daugiau negu turėtų, tačiau tai dar nereiškia, kad turite persivalgymo sutrikimą. Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis - kontrolės praradimo jausmas. Nuolat persivalgantys žmonės suvalgo didelį kiekį maisto, bandydami numalšinti stresą, pyktį arba nuobodulį. Dar vienas tipiško persivalgymo požymis - valgymas slapčiomis. Dauguma žmonių gėdijasi šio žalingo įpročio ir kaip įmanydami jį slepia.

Žmonės turintys ši valgymo sutrikimą dažnai turi viršsvorio, kuris gali privesti prie nutukimo, o to pasekmės - daug kitu sveikatos problemų:

• Aukštas kraujospūdis
• Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje
• Tulžies pūslės ligos
• Širdies veiklos sutrikimai
• Diabetas
• Virškinimo sutrikimus, pvz.

Priešingai nei sergantys bulimija, jie nevemia ir nenaudoja vidurius laisvinančių, tam kad pašalintu maistą iš savo kūno, tačiau jie išgyvena panašius neapykantos sau ir pykčio jausmus.

Persivalgymo Sutrikimo Simptomai

Kokiais simptomais pasireiškia šis labai dažnas sutrikimas?

• Didelio maisto kiekio suvalgymas vieno valgymo metu lydimas kontrolės praradimo jausmo.
• Valgoma greičiau nei įprasta, net pajautus sotumą.
• Valgoma iki būsenos, kai tai tampa diskomfortu.
• Valgoma nesijaučiant fiziškai alkaniems. Žmogus nejaučia fizinio alkio, bet valgo impulsyviai.
• Po persivalgymo priepuolio jaučiamas kaltės jausmas, gailėjimasis arba nusivylimas.

Daugiau nei pusė persivalgymo sutrikimą turinčių žmonių yra nutukę. Bet nutukimas ne visada yra lydinti sąlyga ir priešingai: nutukę asmenys gali šito sutrikimo visiškai neturėti. Tai nekoreliuoja su kūno svoriu, kūno svoris gali būti visiškai normalus.

Svarbiausia yra tai, kad priepuoliai yra panašūs į pasireiškiančius bulimijos metu, bet nėra valymosi. Priepuolio metu gali vykti tai, ką mes medicinoje, psichiatrijoje, psichoterapijoje vadiname disociacija. Tai reiškia, kad asmuo nepakankamai jaučia ir įsisąmonina, kas tiksliai vyksta. O vyksta kontrolės praradimas, bet jis gali būti neabsoliutus. Pavyzdžiui, žmogui kažkas paskambina ir jis tęsia valgymą kalbėdamas, pokalbio metu: priepuolis tęsiasi, žmogus valgo toliau… Arba, tarkime, tas pats kartojasi jam žiūrint kažkokią laidą YouTube tinkle.

Tačiau tas persivalgymo priepuolis gali nutrūkti, kai kažkas įeina į kambarį. Taip pat žmogus gali planuoti persivalgymo priepuolius. Priepuolius provokuoja stresas. Priepuolius provokuoja buvęs maisto apribojimas. Priepuolius gali provokuoti nuobodulys. Dėl to, kad tokie žmonės turi visą laiką būti įsitraukę į kažką, užsiėmę. Priepuolis dažniausiai trumpam sumažina tą diskomfortą ir padeda apgaulingai pasijausti geriau, tačiau labai greitai apima dar didesnė disforija, nepasitenkinimas, pyktis, blogumas ir neigiamas savęs vertinimas.

Persivalgimo priepuoliai turi labai daug neigiamų pasekmių. Ir tokios pasekmės gali būti fiziologinės, psichologinės ir socialinės. Tarp fiziologinių pasekmių gali būti stemplės ir skrandžio problemos, skrandžio disfunkcija. Jos atsiranda labai dažnai. Gali vystytis cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, osteoartritas, sąnarių problemos. Labai būdinga miego apnėja, ypatingai esant trumpesniam kaklui atsiranda šioje zonoje bereikalingas ir kenkiantis riebalų sluoksnis. Miego apnėja yra labai pavojinga liga, ženkliai padidinanti žmogaus mirtingumą. Gali būti aukštas cholesterolio lygis, sąlygojantis įvairias širdies ligas.

Statistika

Manoma, kad valgymo sutrikimus patiria mažiausiai 9% populiacijos, tai yra kas 11 žmogus. Valgymo sutrikimų vystymuisi didelę reikšmę (nuo 28 iki 74%) turi genetiniai faktoriai. Tai, ką mes gauname genetiškai išties yra labai svarbu. Valgymo sutrikimai yra pati pavojingiausia psichikos lyga kartu su priklausomybe nuo opijatų ir narkotikų. Tuo tarpu mirtingumas nuo valgymos sutrikimų yra antroje vietoje po narkotikų perdozavimo. Apie 26% žmonių, sergančių valgymo sutrikimais, bando nusižudyti. Apie 13% jaunuolių iki 20 metų yra patyrę bent vieną valgymo sutrikimą. Taigi kas aštuntas jaunuolis iki 20 metų yra patyręs bent vieną tokį grėsmingą valgymo sutrikimą.

62% pradinių klasių mergaičių nori būti plonesnės. 81% dešimties metų amžiaus vaikų bijo būti stori (įsivaizduokite: net 81%! bijo būti stori), apie tai nuolat galvoja ir dėl to jaudinasi. 46% vaikų nuo 9 iki 11 metų kada nors arba dažnai laikosi dietų - beveik pusė. Nuo 35 iki 57% paauglių mergaičių naudoja labai griežtas dietas, vėmimą, badavimą ar vaistus tam, kad nesustorėtų.

Kai mes kalbame apie valgymo sutrikimus, kalbame mažiau apie maistą, apie valgymą, o daugiau apie žmogaus psichologiją. Apie rimtai pažeistą ir sutrikusią žmogaus psichologiją. Gera žinia, kad sergantiems valgymų strikimais galima padėti. Ir šiuo metu yra visai eilė medicininių ir psichologinių, psichoterapinių metodikų, galinčių padėti sergantiems valgymų strikimais žmonėms sveikti.

Psichologiniai veiksniai, lemiantys valgymo sutrikimus

Psichologiniai veiksniai, lemiantys valgymo sutrikimus, dažnai yra glaudžiai susiję su emocijų valdymu ir asmenine savivertės samprata. Dažnai valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija ar persivalgymas, iškyla dėl poreikio kontroliuoti savo gyvenimą arba pabėgti nuo neigiamų jausmų, tokių kaip nerimas, liūdesys ar depresija. Žmonės, kenčiantys nuo šių sutrikimų, dažnai turi žemą savivertę ir nesijaučia patenkinti savo kūno įvaizdžiu. Dėl šių priežasčių maistas tampa būdu kontroliuoti jausmus ir pasiekti norimą kūno formą. Taip pat, perfekcionizmas, didelės savikritikos jausmas ir baimė nepasiekti idealų gali dar labiau skatinti valgymo sutrikimus, nes asmenys siekia išlaikyti „puikų“ kūno įvaizdį, nepaisydami sveikatos. Tai sukuria užburtą ratą, kuriame valgymas tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu bei psichologiniu procesu.

Patarimai, ką daryti, jei tavo aplinkoje yra žmonių su valgymo sutrikimais

Štai keletas patarimų, kaip galite padėti artimam žmogui, turinčiam valgymo sutrikimų:

• Būkite kantrūs ir supratingi. Supraskite, kad valgymo sutrikimai yra rimtas psichikos sutrikimas, ir tai gali užtrukti, kol žmogus pradės jaustis geriau. Svarbu nespausti ir neskelbti skubotų sprendimų.
• Suteikite emocinę paramą. Stenkitės būti šalia ir išklausyti be vertinimo. Palaikykite, kad asmuo jaustųsi mylimas ir priimtas, nepaisant valgymo sutrikimo.
• Skatinkite kreiptis į specialistus. Svarbu paskatinti artimąjį kreiptis į psichoterapeutą, dietologą arba psichiatrą, kad jis gautų profesionalią pagalbą. Pateikite šią informaciją švelniai ir nenuspręskite už jį.
• Venkite komentarų apie kūną. Neskirkite dėmesio žmogaus išvaizdai ar kūno dydžiui. Vengti pastabų apie svorį ir išvaizdą gali padėti sumažinti spaudimą ir sukurti saugią aplinką.
• Palaikykite sveikus valgymo įpročius. Stenkitės sukurti sveiką mitybos aplinką ir skatinti asmenį dalyvauti kasdienėse veiklose, nesusijusiose su maistu, kad jis jaustųsi vertinamas už tai, kas jis yra, o ne tik už savo valgymo įpročius.
• Neleiskite užsisklęsti. Stenkitės užmegzti ryšį ir įtraukti asmenį į bendrus šeimos ar draugų susitikimus, net jei tai gali būti sunku. Socialinis palaikymas labai svarbus atsigavimo procese.
• Išvengti kritikos ir kaltinimų. Jei pastebite neigiamus valgymo įpročius, venkite kritikos. Svarbu, kad artimasis jaustų, jog jis nėra vertinamas už savo elgesį ir kad galite padėti jam rasti pagalbos.
• Būkite pasirengę išklausyti. Kartais tiesiog suteikimas erdvės ir klausymasis gali padėti žmogui atverti savo jausmus ir išgyvenimus, susijusius su valgymo sutrikimu.
• Palaikykite gydymo metu. Gydymas nuo valgymo sutrikimų gali būti ilgas ir sudėtingas procesas. Būkite nuoseklūs ir pasiruošę padėti visą atsigavimo laikotarpį.
• Pasidomėkite apie valgymo sutrikimus. Sužinokite daugiau apie valgymo sutrikimus ir jų simptomus. Tai padės geriau suprasti, ką išgyvena jūsų artimasis, ir kaip galite jam padėti efektyviau.

Valgymo sutrikimų gydymas

Efektyviausias valgymo sutrikimų gydymo metodas yra kombinuotas gydymas. Persivalgymo sutrikimas - tai daugiaveiksnė būklė, kurią gydant svarbu pašalinti visus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų mechanizmus. Mitybos koregavimas, fizinė veikla ar chirurginis nutukimo gydymas svarbus siekiant pagerinti paciento fizinę būklę ir organizmo funkcionavimą, užkirsti kelią II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, širdies ligų vystymuisi, didelio nutukimo sukeltiems sąnarių, stuburo pakitimams. Skiriant medikamentinį gydymą psichikos sutrikimų sukeltų reiškinių mažinimui bei taikant gydymą psichoterapija, grąžinamas sveikas santykis su maistu ir formuojamas normalus kūno įvaizdžio suvokimas. Taip sumažinama psichologinė frustracija ir negatyvus emocinis fonas, formuojami nauji elgesio modeliai, todėl persivalgymo priepuoliai kartojasi rečiau.

Kaip sužinoti, ar man pasireiškia valgymo sutrikimų simptomai?

Galbūt nesate tikri, ar apskritai turite problemą. Juk tiesiog norite gerai atrodyti. Tačiau taip pat jaučiate, kad jūsų santykiai su maistu nėra idealūs. Todėl pabandykite patikrinti, ar šie teiginiai jums tinka:

• Apie savo figūrą ir svorį galvoju beveik kasdien, kartais net kelis kartus per dieną.
• Jaučiuosi taip, tarsi maistas būtų mano priešas.
• Mintys apie maistą man sukelia kai kurias iš šių emocijų: baimę, gėdą, nerimą, pasibjaurėjimą, gailestį.
• Iš valgiaraščio visiškai išbraukiau ištisas maisto produktų grupes, pavyzdžiui, visus riebalus, cukrų ir kt.
• Dažnai abejoju savimi ir nepasitikiu savimi.
• Nemėgstu savęs ir savo kūno.
• Apsilankymai restoranuose man sukelia stresą ir nerimą. Jei įmanoma, jų vengiu.
• Riboju bendravimą su draugais ir aplinkiniais žmonėmis, nes jaučiu, kad jie manęs nesupranta.
• Beveik visą laiką turiu mažai energijos ir mano nuotaika prasta.

Jei kelis kartus linktelėjote galva, tuomet tikrai gali būti, kad turite valgymo sutrikimų.

---