Vaikų maitinimo klausimas buvo aptartas konferencijoje su gausiu dalyvių būriu: nuo moksleivių ir jų tėvų iki maitinimo organizavimo specialistų, dietologų ir dietistų, visuomenės sveikatos specialistų, maisto technologų ir kitų, susijusių su vaikų mitybos klausimais ugdymo įstaigose. Registruotų dalyvių buvo per 500, tokio dalyvių anšlago Seimo konferencijų salė dar nebuvo mačiusi.
Situacija Darželiuose ir Mokyklose
Vaikų maitinime darželiuose turime realiai apčiuopiamą progresą: vaikai valgo ne mažiau 80 proc. tausojančio maisto, su mažiau druskos, cukraus, daugiau daržovių. Patiekalai gaminami šviežiai, išlaikomas reguliarumas ir įvairumas - patiekalai nesikartoja, netiekiami sveikatai nepalankūs maisto produktai (rūkyti mėsos gaminiai, gruzdintas, skrudintas maistas, produktai su iš dalies hidrintais riebalais ir kitais produktais), nėra saldintų gėrimų, vaikams nuolat prieinamas geriamais vanduo.
Mokyklų valgyklose vis dar sutinkami ne šviežiai ruošti, subalansuoti užkandžiai. Mokyklose situacija nėra tokia sveikintina, nes laisvai prieinami užkandžiai šalia mokyklų toli gražu neatitinka vaikų mitybos rekomendacijų. Dažnu atveju maistas nešamas iš namų ne visada vertingas, dažniausiai tai yra užkandžiai, nes nėra sudarytos sąlygos pasišildyti iš namų atsineštą maistą ir jį suvalgyti.
Moksleivių Maitinimosi Įpročiai
Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentės Klėjos Merčaitytės, net 1945 apklaustų 5 - 12 klasių moksleivių pasisakė, kad tik 42,5% maitinasi mokyklos valgyklose.
Pirmokų Mitybos Problemos
Pasak prof. dr. Aušros Petrauskienės, normalaus svorio pirmokų Lietuvoje kiekvienais stebėsenos metais mažėja. Jei tėvai per didelio svorio, tai ir vaikai turi antsvorį. Vis mažiau vaikų valgo pusryčius (Lietuvoje apie 64 proc.). Tik apie 28 proc. kasdien valgo šviežių daržovių. Net 17 proc. pirmokų niekada nėra valgę žuvies ir net 22 proc. niekada nėra valgę ankštinių. Tyrimų rezultatai ir moksleivių tyrimas rodo, kad žuvis ir ankštiniai labiausiai nemėgstami maisto produktai.
Jeigu tėvai nereguliuotų vaiko mitybos, tai net 41 proc. suvalgytų daugiau savo mėgstamų produktų nei rekomenduojama.
Dietologų Susirūpinimas
Lietuvos dietologų draugija reiškia didelį susirūpinimą, kad mokyklose vaikų maitinimuisi skiriama per mažai dėmesio. Dažnu atveju pietums skirtos pertraukos yra per trumpos, ilgosios pertraukos skirtos daugumai švietimo įstaigos mokinių, kurių metu į valgykla suguža dideli srautai, mažesnieji ne visada pakankamai stiprūs būti eilės priekyje.
Tai lemia, jog vaikai nespėja pavalgyti valgykloje paruošto maisto, todėl ilgainiui, atgrasyti tokios sistemos, vietoj to renkasi menkaverčius užkandžius arba iš vis nevalgo. Kai kurie vaikai, užsiėmę pirmąsias vietas valgyklos eilėje, dar bando suspėti pavalgyti skubėdami, per kelias minutes, kas formuoja netinkamus mitybos įgūdžius. Paskui stebimės, kad daugėja jauno amžiaus pacientų, sergančių gastroezofaginiu refliuksu, dirgliosios žarnos sindromu ir kitais funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais.
Viena pagrindinių to priežasčių - žinių apie sveikatai palankų maitinimąsi stoka, nuo vaikystės įgytas įprotis labai greitai, nekramtant suvalgyti maistą. Matome, kad tai yra pasekmė mažo sveikatos raštingumo pirmiausia tėvų, vaikų, o vėliau ir pačios mokyklos aplinkos.
Būtinos Pastangos ir Sprendimai
Todėl norime, kad būtų įtvirtinta, o kur reikia, sukurta sistema, kuri skatintų vaikų sveikatai palankų maitinimąsi. Pradėkim nuo to, kad visi vaikai turėtų galimybę pavalgyti neskubėdami, tam skirtoje vietoje, o jei vaikas atsineša maistą iš namų turi būti sudarytos sąlygos jį pasišildyti. Būtinos bendros pastangos sveikatos raštingumui didinti: aktyviai rodyti sveikatai palankius produktus, ženklų ir komunikacijos pagalba, o ypač, siekti kad apie sveikatai palankų maitinimąsi kalbėtų kompetentingi asmenys.
„Tik dirbdami visi kartu galime pasiekti, kad vaikai valgytų skanų ir vertingą maistą. „Mokykloje tik pietūs sudaro ne mažiau 30 proc. dienos raciono, o buvimo laikas mokykloje gali svyruoti nuo 5 iki 8 val. per dieną su po pamokine veikla, tai reiškia, kad dar apie 30-40 proc. maisto raciono gaunama buvimo mokykloje laikotarpiu. Todėl siekiame, kad kiekvienam moksleiviui būtų sudaryta galimybė bent 30 proc.
Kaip Visa Tai Spręsti?
Apibendrinant pasak Ramintos Bogušienės, moksleiviams maistą turi gaminti motyvuoti ir kvalifikuoti virėjai, turintys tinkamą tausojančių patiekalų gamybos įrangą, bei iš kokybe paženklintų maisto produktų. Patiekalus ir valgiaraščius turi kurti kvalifikuoti specialistai ir bent dalis patiekalų turėtų būti viešai prieinami ir standartizuoti, kad maltinukas vienoje mokykloje kardinaliai nesiskirtų nuo kitos mokyklos gaminto. Moksleiviai turi turėti laiko pavalgyti ir pietūs turi būti pietų metu. Valgyklos turi būti jaukios ir populiarios tarp jaunimo.
Moksleiviai turi turėti pasirinkimą tarp sveikatai palankių maisto produktų, organizuojant maitinimą švediško stalo principu. Turime pasirūpinti ir vertingais užkandžiais tarpinių valgymų metu. O kur dar tėvelių, moksleivių, specialistų mitybos raštingumo didinimas. Kompleksinis švietimas ir bendradarbiavimas.
- Sudaryti mokyklos maitinimo komitetą (vertinimas, analizė, sprendimai, įsivesti grįžtamojo ryšio sistemą) - vaikai, tėvai, pedagogai, maitinimo organizatoriai, visuomenės sveikatos specialistai ir/ar dietistai.
- Gaminti per technologijų pamokas tuos patiekalus, kurie gaminami valgykloje ir iš tų maisto produktų, kurie atitinka Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
- Mitybos edukacijos turi vykti atsižvelgiant į vaikų maitinimo rekomendacijas ir jas galėtų vesti tik reikiamas kompetencijas turintys asmenys (visuomenės sveikatos specialistai, dietistai, maisto technologai).
- Moksleivius įtraukti į maitinimo organizavimą, maisto pateikimą bei išmetamo maisto kiekio svėrimą/ matavimą.
- Vykdyti moksleivių pažintinius vizitus į mokyklos virtuvę.
- Vykdyti projektus tarp mokyklų, dalinantis gerąja patirtimi.
- Valgykloje eksponuoti moksleivių maitinimo patirčių darbų parodas ir rengti pristatymus tėvams.
Vykdyti tėvams maitinimo pristatymus, suteikti galimybę tėvams praktiškai susipažinti su maitinimu, pavalgyti mokyklos valgykloje. Apmokyti tėvus vaikų maitinimo rekomendacijų ir dalintis patiekalų receptūromis gaminimui namuose.
Valgymo Laikas ir Užkandžiai
Moksleiviai turi turėti pakankamai laiko pavalgyti, ne mažiau 30 min. ir 15 min. prieš ir po valgymo. Pietų pertrauka 45-60 min. Tinkamas laikas valgyti pietus ne anksčiau 2,5 ir ne vėliau 4 val. Reglamentuoti, kad vaikai pertraukų metų turi būti tik mokyklos teritorijoje (tai ir jų saugumo užtikrinimas) ir/arba nustatyti, jog maisto produktai, parduodami 500 m spinduliu nuo mokyklos, turi atitikti Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
Nustatyti reikalavimą ir kontrolės mechanizmą, kad vaikai į mokyklą gali neštis tik Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančius maisto produktus.
Valgyklos Įranga ir Aplinka
Mokyklos valgyklos turi būti peržiūrėtos iš techninės pusės: visose mokyklose turi būti tausojančių patiekalų gaminimo įranga, įrankiai ir indai turi būti tinkami, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių vaikų amžių, kokybiški, neįskilę ir pan. Valgykla turi būti jauki, šviesi, maloniai nuteikianti valgymo aplinka. Turi būti sukurtos valgymo kultūros rekomendacijos valgykloje (lauko rūbai, kepurės prie stalo, švediško stalo aptarnavimas ir pan.).
Maisto Produktai ir Technologinės Kortelės
Technologinės kortelės turi būti sukurtos standartizuotos ir bent 80 proc. naudojamų mokinių maitinime turi būti iš viešai prieinamo standartizuoto technologinių kortelių sąrašo. Siekiant įvertinti gaminamų patiekalų atitikimą Vaikų maitinimo tvarkos aprašo reikalavimams, technologinės kortelės turi būti laisvai prieinamos. Technologinės kortelės negali būti konfidenciali informacija. Jos turi būti su visa būtina informacija: maistine ir energine vertėmis, gamybos aprašymu, konkrečia žaliava, pažymėtais alergenais, pirminiais ir antriniais nuostoliais ir pan.
Valgiaraščiai
Sudaryti pasirenkamo, pritaikyto ir švediško stalo principu maitinimo valgiaraščių arba maitinimo proceso rekomendacijas (dažnumai, pasirinkimo galimybės ir t.t.), tuo papildant Vaikų maitinimo tvarkos organizavimo aprašą. Nustatyti gaires pritaikyto maitinimo organizavimo procesui (kaip vykdoma, atsakomybių ribos, teisininkų paruoštos dokumentų formos). Nustatyti pritaikyto maitinimo valgiaraščių kontrolės mechanizmą, (kas kontroliuos ir tikrins tokių valgiaraščių kokybę) ir jį reglamentuoti.
- Augalinis patiekalas pasirinkimui turi būti keičiamas į vegetarišką.
- Vaikų amžiaus grupės, sudarant valgiaraščius, turi būti patikslintos Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše, nes jos persidengia.
- Turi būti išaiškintas pieno produktų dažnumas, (koks kiekis produkto ar patiekalo jį atitinka).
- Blynų ir kitų miltinių patiekalų dažnumai valgiaraščiuose turi būti reglamentuojami.
- Teisiškai reglamentuoti, jog pasirenkamuose valgiaraščiuose tarp pasirinkimų būtų standartizuoti subalansuoti patiekalai - be laktozės, be glitimo, veganiški ir pan., kas atitiktų individualią mitybą propaguojančių vaikų poreikius.
- Valgiaraščiai turi būti prieinami moksleiviams skaitmeniniu būdu.
Kontroliuoti, kad maitinimo paslaugos teikėjai maitintų pagal valgiaraščius, su kuriais buvo laimėti viešieji pirkimai, ir kad tokie valgiaraščiai būtų keičiami, jei tik tai buvo numatyta viešųjų pirkimų konkurso sąlygose. Jei maitinimo organizavimo pirkimuose buvo numatytas ekologiškų maisto produktų įtraukimas į pirkimą, turi būti numatyta ir kontrolė praktiniame įgyvendinime, ar tie produktai iš tiesų yra tiekiami. Užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę rinktis iš kelių patiekalų (arba iš laisvo pasirinkimo valgiaraščio arba taikyti švediško stalo principą). Turi būti vieninga nacionalinė valgiaraščių rengimo programa.
Analizė ir Kontrolė
Turi būti vykdomas tiesioginis Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas ir tyrimai (maisto švaistymas, ekologiškų ir vietinių produktų naudojimas, ar visi numatyti teisės akto punktai praktiniam įgyvendinime pasiteisina). Atlikti tyrimą, kokia yra nemokamo maitinimo reali, dalyvaujant ir stebint įstaigose, situacija (kiek išmetama maisto atliekų ir pan.). Taip pat koks įsisavinamos paramos efektyvumas.
Atsiskaitymas Už Maitinimą
Buvo pateikti savivaldybių pavyzdžiai, kuriose jau yra įdiegtas maitinimas „švediško stalo“ principu. Buvo pateikti gerieji pavyzdžiai kuomet realiai, o ne popieriuje diegiamos trumposios grandinės, perkami ekologiški produktai. Tai rodo, kad šie darbai yra padaromi ir realūs jau Lietuvoje, o ne kur nors Suomijoje ar Japonijoje. Gerosios praktikos turi būti diegiamos visose savivaldybėse, nes vaikai visur nusipelno valgyti sveikatai palankų maistą.
Labai svarbu, kad konferencijoje pranešimus skaitė ir moksleivių, bei tėvų organizacijų atstovai. Cukraus ir druskos kiekio mažinimas, siekis pasiūlyti vaikams įvairesnio maisto, didinti tausojančių patiekalų skaičių, kiek įmanoma mažinti gruzdinto bei riebaluose kepto maisto, gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą, įtraukti daugiau viso grūdo gaminių - visa tai labai svarbu siekiant visavertės ir kokybiškos vaikų mitybos.
Vis tik, pasak specialistės, nustatyti tam tikrus kiekybinius kriterijus valgiaraščiams yra tik viena iš užduočių. Ne mažiau svarbu yra pasistengti, kad sveikatai palankesnis maistas būtų vaikams skanus ir estetiškai pateiktas. „Reikia galvoti ne tik apie tai, kad vaikų gaunamas maistas būtų palankus sveikatai, bet ir apie patrauklų, estetišką jo pateikimą, žiūrėti, kas vaikams iš sveikesnių pasirinkimų patinka labiau, kas mažiau ir prie to derintis. Savo kūrybiškumą čia turėtų pasitelkti tiek mokyklų valgyklų virėjai, tiek produktų tiekėjai, tiek kulinarai.
Sveikiems Mitybos Įpročiams Formuoti - Specialios Užkandžių Dėžutės
Teigiamai mitybos poveikio sveikatai tyrėja vertina ir naujųjų taisyklių nuostatą, jog ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir valgyti namuose paruoštą maistą. „Net ir geriausia maitinimo sistema mokyklose niekuomet nepakeis to, kokį suvokimą, mitybos įpročius vaikas įgyja namuose. Visuomet yra svarbu pasistengti, kad sveikesnis valgymas, maisto ruošimas vaikui taptų įpročiu, o kartu ir mokymosi procesu.
Jos teigimu, net ir gražiai apipavidalinta, tam tikra istorija apipinta vaiko užkandžių dėžutė gali padėti mažajam susidraugauti su vaisiais ir daržovėmis. „Jau trečius metus vykdydami socialinę akciją „Sodinčius“ siekiame padėti ne tik tėveliams, bet ir pedagogams supažindinti vaikus su skirtingais vaisiais, daržovėmis, žalumynais bei uogomis ir taip paskatinti juos tokio maisto valgyti daugiau. Šiemet šiam tikslui sukūrėme specialias užkandžių dėžutes - „Sveikatronus“, kurios yra papuoštos skirtingų daržovių-herojų atvaizdais. Personifikuotos daržo ir sodo gėrybės - pomidoras, brokolis, obuolys, morka ir avietė - leidžia kurti artimesnį ir vaikui patrauklesnį santykį su maistu, kurį jis nešasi į darželį ar mokyklą“, - sako B.Čaikauskaitė.
Ir naujosiose vaikų maitinimo nuostatose bulvė yra išimta iš rekomenduotinų produktų sąrašo, o šios daržovės kiekis numatomame vaikų mitybos racione sumažintas. Vis tik, mano manymu, bulvė yra naudinga daržovė, tik itin svarbu, kaip ji yra paruošiama.
Mitybos poveikio sveikatai tyrėja nesutinka ir su tuo, kad vaikams per dieną būtina suvartoti ne mažiau 200 mililitrų pieno ar atitinkamą kiekį kalcio turinčių pieno produktų. Jos teigimu, įvairūs tyrimai rodo, kad kalcio kiekis organizme su pieno produktų vartojimu yra mažai tesusijęs - tai yra tik populiarus įsitikinimas.
„Baiminamasi, kad mokyklų virėjams bus sudėtinga gaminti maistą nenaudojant jokių gyvūninės kilmės produktų. Vis tik, tai tikrai nėra tokia jau sudėtinga užduotis - daržoves konvekcinėje krosnyje, makaronus su daržovėmis, salotas ir net desertus galima tikrai nesunkai paruošti be jokių gyvūninės kilmės produktų.