Bulimija nervosa yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia virškinimo sistemą ir gali turėti rimtų pasekmių organizmui. Bulimija yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingi pakaitiniai persivalgymo ir valymo epizodai. Asmenys, kenčiantys nuo bulimijos, dažnai jaučia nevaldoma potraukį maistui, po kurio seka kaltės jausmas, verčiantis juos imtis ekstremalių priemonių, kad išvengtų svorio prieaugio, pavyzdžiui, vėmimo, vidurių laisvinamųjų vaistų vartojimo ar fizinio krūvio.
Bulimijos priežastys ir diagnozė
Bulimijos priežastys yra sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Genetiniai veiksniai gali padidinti riziką, o psichologiniai aspektai, tokie kaip žemas savęs vertinimas, depresija ir nerimas, gali skatinti ligos vystymąsi. Bulimijos diagnozė remiasi klinikiniais vertinimais ir pacientų savarankiškais pranešimais apie mitybos įpročius. Gydytojai gali atlikti fizinę apžiūrą, kad įvertintų kūno svorį ir galimus fizinius simptomus. Taip pat gali būti naudojami psichologiniai testai, siekiant įvertinti emocinę ir psichologinę būklę.
Bulimijos gydymas
Bulimijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, yra viena iš efektyviausių gydymo formų, padedanti pacientams keisti mąstymo ir elgesio modelius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, taip pat gali būti skiriami, siekiant palengvinti simptomus. Be to, gydymas gali apimti mitybos konsultacijas ir paramą grupėse, kad būtų galima atkurti sveiką požiūrį į maistą.
Valgymo sutrikimų pasekmės
Dažniausiai pasitaikančiais valgymo sutrikimais tampa nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, taip pat įvairios netipinės formos persivalgymai. Sergantys nervine bulimija kenčia nuo noro „išsivalyti“ organizmą, pavartojus maisto. Tokie pacientai sukelia vėmimo priepuolius, naudoja laisvinamuosius ar šlapimą varančius preparatus. Bulimija, kaip ir anoreksija, sukelia visą eilę medicininių komplikacijų. Esant valgymo sutrikimams, pažeidžiamos visos organizmo sistemos. Grėsmingiausios komplikacijomis tampa širdies ritmo sutrikimai, inkstų funkcijos nepakankamumas, virškinimo sistemos pažeidimas. Dėl valgymo sutrikimų merginoms ir moterims dingsta mėnesinės, sutrinka vaisingumas. Moksliškai įrodyta, jog valgymo sutrikimų sukeltos komplikacijos gali tapti mirties arba invalidumo priežastimi.
Valgymo sutrikimų diagnozavimas
Valgymo sutrikimų diagnozavimas remiasi aprašomaisiais kriterijais. Klasifikacija nėra ideali, nes dažnai anoreksijos ir bulimijos požymiai persidengia, dauguma bulimikių anksčiau buvo anorektikės. Klasifikacijose svarbiausiu anoreksijos požymiu laikomas mažas kūno svoris, bulimijos - persivalgymo ir išsivalymo („purging“) epizodai. Abejom ligom būdingas perdėtas susirūpinimas kūno svoriu ir formomis bei baimė sustorėti.
Komandos vaidmuo gydant valgymo sutrikimus
Didelė reikšmė tenka slaugytojoms, jos turi būti apmokytos dirbti su valgymo sutrikimais. Būtina, kad slaugytojos suprastų psichologines pacientų problemas, susijusias su valgymu, turi mokėti sukurti ir išlaikyti terapinį ryšį su pacientais, mokėti būti ir griežtos, ir jautrios. Psichiatras vadovauja komandai, jo uždaviniai yra diagnozuoti valgymo sutrikimus ir gretutines ligas, gydyti medicinines komplikacijas ir skirti vaistus. Pacientus dažniausiai mato kartą per savaitę (jei ambulatoriniai). Gydant valgymo sutrikimus didžiausias darbas tenka psichologams, nes pagrindinis valgymo sutrikimų gydymo metodas yra psichoterapija. Kai kuriuose skyriuose dirba šeimos terapeutai. Pacientų refydingą turi prižiūrėti dietologas, taip pat jis teikia pacientams informaciją apie mitybą. Svarbu, kad komanda reguliariai susitiktų aptarti pacientų gydymą.
Virškinimo sistemos sutrikimai sergant anoreksija ir bulimija
Dauguma virškinimo sistemos sutrikimų anoreksijos ir bulimijos atveju yra panašūs. Bulimijai dažnesnė disfagija ir odinofagija, o skrandžio tūris būna didesnis. Anoreksijos atveju gali būti hepatomegalija, padidėti kepenų fermentų koncentracija, histologiškai nustatoma kepenų steatozė.
Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos
Daugiausia širdies-kraujagyslių sistemos komplikacijų patiria tie pacientai, kurie vemia ir piktnaudžiauja laisvinamaisiais ar diuretikais, nes jiems sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Daugiau nei 80 proc. anorektikių būna širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų, t.y. žymiai dažniau nei bulimikėms. Dažniausiai būna sinusinė bradikardija (miegant - iki 30 k/min.), skilvelinės aritmijos, mažiau nei normaliai pakinta ŠSD atsistojus iš gulimos padėties, hipotenzija, širdies nepakankamumo reiškiniai (sumažėjęs kontraktiliškumas).
Ginekologijos, endokrinologijos ir osteoporozės problemos
Osteoporozė (mineralinis kaulų tankis <2 SD) nustatomas beveik pusei anorektikių. Vidutiniškai 6 metus anoreksija sergančių pacienčių grupėje kaulų lūžių rizika yra 7 kartus didesnė nei kontrolinėje grupėje. Bulimijai osteoporozė mažiau būdinga. Amenorėja yra svarbus diagnostinis anoreksijos kriterijus. Pacientėms nustatomi maži luteinizuojančio hormono, folikulus stimuliuojančio hormono ir estrogenų kiekiai. Oligomenorėja ar amenorėja pasireiškia maždaug pusei segančiųjų bulimija, ypač turinčioms nerimo ir depresijos sutrikimų požymių.
Farmakoterapija
Farmakoterapija toli gražu nėra pirmo pasirinkimo metodas valgymo sutrikimams gydyti, veiksmingiausia yra psichoterapija. Jei atstatant svorį pasireiškia atkaklūs įkyrumai, mąstymo formos sutrikimai, sunkumai susikaupti, įtampa, rekomenduojamos mažos antipsichotikų dozės, geriau atipinių. Rekomenduojamas olanzapinas, nes sumažina nerimą, gerina apetitą.
Sergamumas ir prognozės
Anoreksijos paplitimas (bendras atvejų skaičius populiacijoje) tarp jaunų moterų yra 0,3 proc., bulimijos - 1 proc. Sergamumas anoreksija yra 8 nauji atvejai 100 000 pacientų metų, bulimija - 12 naujų atvejų 100 000 pacientų metų. Pasveikimo prognozės: 60 proc. atvejų normalizuojasi svoris ir menstruacijos, 50 proc. -su valgymu susijęs elgesys. 40 proc. pasveiksta, 30 proc. būsena pagerėja, 20 proc. atvejų lieka lėtiniai. Bulimijos prognozė geresnė, 75 proc. atvejų po 1 m.
Komorbidiškumas
Beveik pusei sergančiųjų nervine anoreksija nustatoma depresija. Sunkios depresijos epizodą bent vieną kartą gyvenime patiria 68 proc. anorektikių. Depresija dažnesnė binge tipo anoreksijai. Apie 10 proc. sergančiųjų bulimija sirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu. Daugiau nei 60 proc. valgymo sutrikimais sergančių asmenų nustatyti nerimo sutrikimai. Dažniausiai tai buvo socialinė fobija ir obsesinis kompulsinis sutrikimas. Bulimijos atveju žymiai dažniau nei anorektikėms pasireiškia impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai.
Kada kreiptis pagalbos?
Į specialistus pagalbos reikėtų kreiptis, jei žmogus jaučia, kad didžioji dalis jo gyvenimo sukasi aplink kūną ir svorį, jei labai bijoma priaugti svorio, bandoma atsikratyti suvalgyto maisto. Tuo metu artimieji gali pastebėti, kad žmogus po valgio iškart bėga į tualetą, labai griežtai kontroliuoja savo maistą. Svarbu žinoti, kad pagalbos ieškojimas yra žingsnis į sveikimą ir kad yra įvairių šaltinių, kurie gali suteikti reikiamą paramą ir gydymą. Ankstyvas kreipimasis dėl pagalbos ir tinkamo gydymo pradžia yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys palankesnes gydymo perspektyvas ir gerą sveikatą.
| Valgymo sutrikimas | Paplitimas tarp jaunų moterų | Sergamumas (nauji atvejai per metus) |
| Anoreksija | 0,3% | 8 atvejai 100 000 pacientų |
| Bulimija | 1% | 12 atvejų 100 000 pacientų |
