Jonas Mekas (1922-2019) - lietuvių kilmės amerikiečių avangardinio kino kūrėjas, poetas, rašytojas ir kritikas, palikęs gilų pėdsaką pasaulio kultūroje. Nors dažnai siejamas su Niujorku, kur praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, Mekas nuolat pabrėžė savo ryšį su Lietuva ir joje praleista vaikyste. Jo kūryba, persmelkta nostalgijos, laiko tėkmės ir kasdienybės grožio pajautos, tapo savotišku "laimės receptu", kurį verta išnarplioti.
Jono Meko Biografija: Trumpas Žvilgsnis
Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime, Biržų apskrityje, Povilo Meko ir Elzbietos Jašinskaitės-Mekienės šeimoje. Mokėsi Biržų gimnazijoje, kurioje susidomėjo literatūra ir menu. Antrojo pasaulinio karo metais, 1944 m., pasitraukė iš Lietuvos ir po karo praleido pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. 1949 m. Mekas atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įsitraukė į Niujorko avangardinio meno sceną. Čia jis tapo vienu iš "New American Cinema" judėjimo lyderių, įkūrė "Film-Makers' Cooperative" ir "Anthology Film Archives", svarbius avangardinio kino centrus.
Jono Meko Kūryba: Kasdienybės Poetika
Meko kūryba pasižymi unikaliu stiliumi - tai dienoraščio forma, kuri fiksuoja kasdienius įvykius, emocijas ir apmąstymus. Jo filmai, tokie kaip "Guns of the Trees" (1962), "Walden" (1969), "Reminiscences of a Journey to Lithuania" (1972), "Lost Lost Lost" (1976) ir daugelis kitų, yra intymūs, asmeniški ir kartu universalūs pasakojimai apie gyvenimą, atmintį ir laiką. Mekas nebijojo eksperimentuoti su forma ir turiniu, atsisakė tradicinių kino pasakojimo būdų ir sukūrė savo autentišką kalbą.
Laimės Receptas pagal Joną Meką: Pagrindiniai Elementai
Nors Mekas niekada tiesiogiai neformulavo "laimės recepto", jo kūryba ir gyvenimo filosofija atskleidžia keletą svarbių elementų, kurie gali padėti mums atrasti pilnatvę ir džiaugsmą kasdienybėje:
1. Meilė ir Atvirumas
Meko kūryboje meilė ir atvirumas yra pagrindinės vertybės. Jis mylėjo žmones, gamtą, meną ir gyvenimą apskritai. Jo filmai yra kupini šilumos, empatijos ir noro suprasti kitą žmogų. Atvirumas naujoms patirtims, idėjoms ir perspektyvoms taip pat yra svarbus Meko filosofijos aspektas.
2. Patirtis ir Smulkmenos
Mekas tikėjo, kad laimė slypi kasdienėse smulkmenose - saulės spindulyje, paukščio giesmėje, draugo šypsenyje. Jis mokė mus atkreipti dėmesį į šiuos mažus dalykus ir juos vertinti. Kiekviena patirtis, net ir pati paprasčiausia, gali tapti džiaugsmo šaltiniu, jei tik išmoksime ją pastebėti ir išgyventi.
3. Neskubėjimas ir Grožis
Mekas kritikavo šiuolaikinį skubėjimo ir vartojimo kultą. Jis ragino mus sulėtinti tempą, atsiriboti nuo triukšmo ir atrasti grožį aplink mus. Jo filmai yra tarsi lėtas šokis su laiku, kviečiantis mus mėgautis kiekviena akimirka.
4. Atmintis ir Nostalgija
Atmintis Meko kūryboje vaidina ypatingą vaidmenį. Jis nuolat grįždavo prie savo vaikystės prisiminimų, Lietuvą, šeimą ir draugus. Nostalgija jam nebuvo tik liūdesys dėl praeities, bet ir būdas suprasti save ir savo vietą pasaulyje. Atmintis yra tai, kas mus jungia su praeitimi ir padeda kurti ateitį.
5. Laisvė ir Nepriklausomybė
Mekas buvo laisvas žmogus - laisvas nuo konvencijų, stereotipų ir išankstinių nuostatų. Jis kūrė savo taisykles ir niekada nesileido įtakojamas kitų. Laisvė jam buvo būtina sąlyga kūrybai ir laimei. Jis ragino mus būti savimi, sekti savo širdimi ir nebijoti būti kitokiais.
Jono Meko Šeima: Svarbus Gyvenimo Aspektas
Jono Meko šeima jam buvo labai svarbi. Jis buvo artimas su savo broliu Adolfu Meku, kuris taip pat buvo kino kūrėjas. Jo žmona Hollis Melton buvo menininkė ir jo kūrybos bendražygė. Mekas turėjo du vaikus - sūnų Sebastianą ir dukrą Ooną. Šeimos ryšiai ir meilė artimiesiems buvo svarbi Meko gyvenimo dalis ir atsispindi jo kūryboje.
Susitinkame sostinės Gedimino prospekte, buvusiame Sveikatos apsaugos ministerijos pastate šį pavasarį įsikūrusioje „Fluxus ministerijoje“. Fotografų apsuptyje sėdintys Oona ir Sebastijonas - lyg du elfai. Jų prigimties subtilumą dar labiau pabrėžia tamsi, niūri ketvirtojo dešimtmečio architektūros ir sovietinio ministerinio stiliaus fojė, kurioje kaip tik montuojamos fliuksiškos instaliacijos, kažkas groja sintezatoriumi. Oona iš rankų nepaleidžia fotoaparato ir fiksuoja kiekvieną sudominusį objektą. Tėvo - garsiojo videografo, kaip save vadina - didžiojo filmuotų dienoraščių autoriaus, įtaka.
Su Oona ir Sebastijonu pradedame nuo kalbos: Oona drovėdamaisi prisipažįsta lietuviškai nemokanti, tačiau kai ką jau suprantanti. Sebastijonas geriau „įvaldęs“ gimtąją tėvo kalbą. Paklaustas, kaip rašyti jo vardą, lietuviškai paaiškina: „Kai esu Lietuvoje, reikia rašyti „Sebastijonas“ - su „j“ raide, bet Niujorke esu tiesiog Sebastian.“ Ir toliau vaikinas įterps vieną kitą gražiai ištartą lietuvišką žodį.
„Kiekvieną kartą atvykęs į Lietuvą jaučiuosi vis komfortiškiau: turiu daugiau draugų, pažįstamų vietų, gatvių, kuriomis mėgstu vaikščioti. Pastebiu pasikeitimų, kurie suteikia laimės - kad ir šis pastatas: buvo apleistas, pradėjęs irti. O dabar jame verda kūryba, generuojamos idėjos. Arba atsidariusios ekologinės, ūkininkų krautuvėlės. Biržuose pas giminaičius gėrėme sula, valgėme lašiniai. Tas grįžimas prie tradicinių dalykų daro mane laimingą.“
„Man buvo labai svarbu apsilankyti Biržuose... - pradeda Oona ir akyse sublizga ašaros. - Atleiskite, patyriau tiek gerų emocijų! Tėvo gimtinėje lankiausi, kai man buvo treji. Štai pažiūrėkite nuotrauką, kur mes su Jonu Biržuose...“ - mobiliajame suranda ir parodo prieš daugiau kaip tris dešimtmečius darytą nespalvotą fotografiją.
Kokie Oonos - Niujorko didmiesčio vaiko - įspūdžiai apie Vilnių? „Mažas miestas, bet tiek jame visko daug! Nuostabus, vibruojantis! Žavi Senamiestis.“
Jono Meko vaikai augo tokioje aplinkoje, kur avangardinis menas buvo gyvenimo būdas. Beliko apsispręsti, ar to reikia jiems. Įtakos neišvengė.
Sebastijonas, siekdamas pajusti savarankiškumą, tam priešinosi ir studijuoti pradėjo... matematiką ir astrofiziką! „Tai - visų tolesnių mokslų pagrindas. Tėvas neprieštaravo, palaikė. Vėliau pasukau į lingvistiką. Manau, tai tėvo, nepaprastai besidominčio kalbomis, literatūra, pasaulio poezija, poveikis man nuo mažų dienų. Gyvenau Neapolyje, Paryžiuje, kur dirbau vertėju. O paskui dvejus metus Kinijoje mokiausi kalbos, vertėjavau. Kodėl kinų? Aukštojoje studijavau mirusias kalbas - senąją graikų, lotynų. Norėjau išmokti kalbos, kuria galėčiau gyvai šnekėti. Ir kartu man reikėjo visiškai atsiplėšti nuo vaikystės ir Niujorko. Kinija buvo geriausia vieta. Ir ten, ir čia, Lietuvoje, - gilus tradicijų tęstinumas. Man reikėjo susibalansuoti, apžiūrėti senoviniuos miestus, susipažinti su senosiomis civilizacijomis.“
Pernai, pasakoja, grįžo į Niujorką: „Visiškai nusisukau nuo lingvistikos - dirbu grynai techninį darbą: daug padedu tėvui kurti naują, nepaprastai didelį „Anthology Film Archives“ (Jono Meko įkurtas filmų archyvas), arba „Antologijos“, tinklalapį. Pastaruosius penkerius metus fotokamera yra mano dienoraštis. Nuotraukos padeda prisiminti patirtus išgyvenimus, garsus, kvapus. Kaip ir tėvas, nelaikau savęs menininku, kino žmogumi ar fotožmogumi. Esu metraštininkas. Kada nors į rankas paimsiu ir kino kamerą.“
Oona - aktorė: vaidina teatre, filmuojasi reklamose, televizijos ir kino filmuose. Kad būtų arčiau kino pramonės pulso, persikėlė į Los Andželą. „Į aktorystę pasukau vėlai. Daug metų dirbau tėvo „Antologijoje“. Tuomet užsiėmiau grafiniu dizainu. Buvau išties neprasta, bet... nejutau aistros šiai kūrybai. Tai ir yra didžiausia Jono įtaka: privalau gyventi ir dirbti su milžiniška aistra ir meile... - tęsia. - Netrukus mano, kaip kino režisierės, debiutas. Filmas kitoks nei tėvo, bet jo poveikis jaučiamas: kuriu taip, kaip išmokau iš jo, nes vaikystėje visi namai tapdavo filmavimo aikštele.“
Abu grįžta į vaikystės prisiminimus, vienas per kitą emocingai pasakoja: „Mūsų vaikystė buvo nuostabi ir laiminga!“
„Su pasivaikščiojimais parke, hotdogais, žaidimais su tėvais, draugais!“ Tėvų namuose lankydavosi ne tik artimiausias bičiulis Jurgis Mačiūnas, bet ir pats Salvadoras Dali, Johnas Lennonas su Yoko Ono, poparto tėvas Andy Warholas, jo mūza, kompozitorė ir dainininkė bei modelis Nico, garsus poetas Allenas Ginsbergas.
Ką reiškia vaikams gyventi su žmogumi, kuriam menas - visas gyvenimas, o visas aplinkinis pasaulis - menas? „Mums - normalu! - sušunka Oona. - Nes nepažinome kitokio gyvenimo!..“
„Lengviausiai atsakymą į šį klausimą rastumėte tėvo filmuose, kuriuose uždokumentuoti mūsų vaikystės momentai“, - šypsosi Sebastijonas.
„Mes su tėvu labai artimi“, - sutartinai ištaria. O mama Hollis Melton? „Tėvai labai panašūs, tuo metu mama pati domėjosi fotografija...“ - pradeda Sebastijonas, o Oona „pasigriebia“: „...tokį gyvenimą tėvai susikūrė kartu. Dabar jie išsiskyrė... Mama nuveikė milžinišką darbą publikuodama ir leisdama knygas, daug dirbo „Antologijoje“. Bet jei pažiūrėsite filmus - mes visi juose!“
Ar patys šeimas jau sukūrė? „Buvau, bet išsiskyriau, - prisipažįsta Oona. - Gyvenu su draugu muzikantu. Noriu vaikų, bet, manau, kiek vėliau - po kelerių metų. Moteriai sunku suderinti motinystę su karjera. Ypač aktorei. Ir mums, dviem menininkams, materialiai nebūtų lengva... Abu mūsų tėvai - menininkai, bet aštuntajame dešimtmetyje menininkui turėti vaikų buvo kiek lengviau. Civilizacija taip išsivystė, kad tau reikia tiek visokių dalykų... o gal visuomenė perša nuomonę, kad jų reikia?... “
„O aš nevedęs, - nusijuokia Sebastijonas. - Pabrėžiu: kol kas!“
Jono Meko Įvertinimas: Palikimas Kultūrai
Jono Meko kūryba sulaukė pripažinimo visame pasaulyje. Jis buvo apdovanotas daugybe prestižinių apdovanojimų, įskaitant Guggenheim Fellowship, National Endowment for the Arts, ir Prancūzijos Ordre des Arts et des Lettres. Jo filmai rodomi svarbiausiuose pasaulio muziejuose ir festivaliuose. Mekas ne tik sukūrė didelį kiekį filmų, bet ir parašė knygų, straipsnių ir poezijos. Jis buvo įtakingas kino kritikas ir teoretikas, padėjęs formuoti avangardinio kino sampratą.
Jono Meko Asmenybė: Žmogus be Pozos
Jonas Mekas buvo žinomas dėl savo paprastumo, nuoširdumo ir humoro jausmo. Jis nemėgo pozavimo ir stengėsi būti savimi bet kokioje situacijoje. Jis buvo atviras pokalbiams, mielai dalijosi savo mintimis ir patirtimi. Jo asmenybė spinduliavo šilumą ir optimizmą, įkvėpdama kitus žmones būti geresniais.
Jono Meko Laimės Receptas: Ingredientai
| Ingredientas | Aprašymas |
|---|---|
| Meilė | Meilė žmonėms, gamtai, menui ir gyvenimui apskritai. |
| Atvirumas | Atvirumas naujoms patirtims, idėjoms ir perspektyvoms. |
| Patirtis | Kasdienės patirtys, net ir pačios paprasčiausios. |
| Smulkmenos | Dėmesys kasdienėms smulkmenoms - saulės spinduliui, paukščio giesmei, draugo šypsenyje. |
| Neskubėjimas | Sulėtinimas tempo, atsiribojimas nuo triukšmo. |
| Grožis | Grožio atradimas aplink mus. |
| Atmintis | Prisiminimai apie vaikystę, Lietuvą, šeimą ir draugus. |
| Laisvė | Laisvė nuo konvencijų, stereotipų ir išankstinių nuostatų. |
2022-ieji paskelbti Jono Meko metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Po Lietuvą keliaujanti Jono Meko nuotraukų paroda „Semeniškių idilės“ atkeliavo ir į Zarasų rajono savivaldybės viešąją biblioteką. Dar būdamas Vokietijoje, 1948 m. J. Mekas parašo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Semeniškių idilės“, į kurį sudeda visą gimtojo krašto ilgesį ir meilę.
„Šioje parodoje, kurią ir pavadinome eilėraščių rinktinės vardu, turite unikalią galimybę išgirsti visus 26, paties J. Meko skaitomus eilėraščius“, - kalbėjo T. Ivanauskas. Parodos sumanytojas ir autorius zarasiškiams parodė du trumpametražinius dokumentinius filmus. Vienas jų - paties J. Meko „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“, kitas - R. Verbos „J. Mekas“.
Maloniai kviečiame ateiti į jaukią bibliotekos skaityklą, pasimėgauti Jono Meko balsu ir skaitomomis eilėmis, apžiūrėti parodą, pavartyti išleistus kūrybos lobynus, pažiūrėti Vytauto V. Lansbergio sukurtą filmą „Jono Meko antologija”. Tai filmas, kuriame naujojo Amerikos kino pradininkas pasakoja savo biografiją, išdėsto kūrybinius kredo, požiūrį į avangardinį ir holivudinį kino meną, betarpiškose eseistinėse išpažintyse „kamerai” mąsto apie amžinąsias žmogiškąsias vertybes. Filme susitiksime ir su Jono Meko avangardinių eksperimentų bendražygiais - Salvadore Dali, John’u Lenon’u, Yoko Ono bei antiakademinio-antimeninio judėjimo FLUXUS pradininku Jurgiu Mačiūnu.
Jono Meko gyvenimas ir kūryba yra įkvepiantis pavyzdys, kaip galima atrasti laimę kasdienybėje. Jo filosofija, pagrįsta meile, atvirumu, dėmesiu smulkmenoms, neskubėjimu, atmintimi ir laisve, gali padėti mums gyventi pilnavertį ir prasmingą gyvenimą. Mekas mokė mus vertinti kiekvieną akimirką, būti savimi ir nebijoti sekti savo svajonėmis. Jo palikimas - tai ne tik jo filmai ir knygos, bet ir jo gyvenimo būdas, kuris įkvepia mus būti geresniais žmonėmis.