Sveikos mitybos piramidė yra vienas iš pagrindinių įrankių, padedančių suprasti, kaip subalansuoti savo mitybą ir užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį. Šis modelis, dažnai naudojamas sveikatos specialistų, aiškiai parodo, kokie maisto produktai turėtų sudaryti didžiąją dalį mūsų raciono, o kuriuos reikėtų vartoti saikingai. Lietuvoje vis daugiau žmonių pradeda domėtis sveikesne gyvensena, todėl supratimas apie sveikos mitybos piramidę tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.

Sveikos mitybos piramidė yra grafinis mitybos modelis, kurio tikslas yra padėti žmonėms pasirinkti tinkamus maisto produktus ir išlaikyti balansą tarp skirtingų maistinių medžiagų. Ši piramidė yra suskirstyta į kelis lygius, pradedant nuo pagrindo, kurį sudaro pagrindiniai maisto produktai, ir kylant į viršų, kur yra rečiau vartojami produktai. Kiekvienas lygis atspindi tam tikrą maisto grupę ir jos svarbą kasdienėje mityboje. Sveikos mitybos piramidė pabrėžia įvairių maisto produktų vartojimo svarbą, tačiau taip pat skatina rinktis kuo natūralesnius ir mažiau perdirbtus produktus.

Tai leidžia ne tik išlaikyti gerą sveikatą, bet ir sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ar nutukimas, riziką. Sveikos mitybos piramidė yra suskirstyta į kelis pagrindinius lygius, kurių kiekvienas apima tam tikrą maisto grupę. Pagrindą sudaro grūdiniai produktai, tokie kaip duona, makaronai, ryžiai ir kruopos. Šie produktai yra pagrindinis energijos šaltinis, todėl jie turėtų sudaryti didžiąją dalį mūsų raciono. Antroje piramidės dalyje yra daržovės ir vaisiai, kurie yra svarbūs dėl juose esančių vitaminų, mineralų ir skaidulų. Trečiame lygyje yra baltymai, kuriuos sudaro mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai ir ankštiniai. Ši maisto grupė yra būtina raumenų augimui, audinių atstatymui ir imuninės sistemos palaikymui. Rekomenduojama rinktis liesesnius baltymų šaltinius, pavyzdžiui, vištieną ar žuvį, bei vengti perdirbtų mėsos gaminių.

Viršutinėje piramidės dalyje yra riebalai ir saldumynai, kurie turėtų būti vartojami labai saikingai. Sveikos mitybos piramidė yra svarbi, nes ji padeda suprasti, kaip subalansuoti savo mitybą ir užtikrinti, kad organizmas gautų visus reikalingus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas. Šis modelis taip pat padeda išvengti per didelio tam tikrų produktų vartojimo, kuris gali sukelti sveikatos problemų. Pavyzdžiui, per didelis cukraus ar sočiųjų riebalų vartojimas yra susijęs su padidėjusia širdies ligų, diabeto ir nutukimo rizika. Be to, sveikos mitybos piramidė yra puikus edukacinis įrankis vaikams ir jaunimui. Ji padeda suprasti, kodėl svarbu valgyti daugiau daržovių, vaisių ir grūdų, o saldumynus ar greitą maistą vartoti saikingai. Tai ypač aktualu šuolaikiniame pasaulyje, kur nesveiko maisto pasirinkimas yra itin platus ir lengvai prieinamas. Pritaikyti sveikos mitybos piramidę kasdienėje mityboje yra paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pirma, svarbu planuoti savo valgymą ir įsitikinti, kad kiekvieno valgio metu būtų bent po vieną produktą iš kiekvienos pagrindinės maisto grupės. Taip pat rekomenduojama sumažinti perdirbtų maisto produktų vartojimą ir rinktis natūralius, neperdirbtus produktus. Tai reiškia, kad vietoj balto batono reikėtų rinktis pilno grūdo duoną, o vietoj saldumynų - šviežius vaisius ar riešutus. Be to, svarbu stebėti porcijų dydį, kad nebūtų persivalgyta. Sveikos mitybos piramidė yra glaudžiai susijusi su fiziniu aktyvumu. Kad organizmas tinkamai funkcionuotų, būtina ne tik subalansuota mityba, bet ir pakankamas fizinis krūvis. Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti normalų kūno svorį, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą bei stiprina raumenis ir kaulus. Be to, fizinis aktyvumas padeda reguliuoti apetitą ir mažina potraukį nesveikiems užkandžiams. Sportuojant organizmas natūraliai pradeda reikalauti daugiau maistingų produktų, kurie suteikia energijos ir padeda atsigauti po fizinio krūvio. Nors sveikos mitybos piramidė yra puikus orientyras, daugelis žmonių susiduria su įvairiais iššūkiais ją taikydami. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra laiko trūkumas. Šuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių yra užsiėmę darbais, todėl jie dažnai renkasi greitą maistą, kuris nėra sveikas. Sveikos mitybos piramidė padės Jums pasirinkti maisto produktus, kad jūsų mityba būtų sveika. Daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės pagrinde. Piramidės vidurinėje dalyje pavaizduoti mėsos ir pieno produktai vartotini saikingai. Mažiausiai reikėtų vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. Reikėtų suprasti, kad nė vienas maisto produktas nesuteikia visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, tik atitinkamomis proporcijomis, kaip maždaug atvaizduota piramidėje.

Teoriškai tik paskutinis punktas apie fizinį aktyvumą neatsispindi sveiko maitinimosi piramidėje. Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. Visgi tarp naudingų patarimų neretai pasitaiko ir klaidingų įsitikinimų, galinčių pridaryti daugiau žalos nei naudos. Išsklaidyti įvairius mitus apie sveiką gyvenseną siekia mitybos ekspertė, biochemijos mokslų daktarė Indrė Aleknavičienė. Kaip LRT RADIJUI pasakoja mitybos ekspertė, darbo praktikoje jai tenka susidurti su visokiausiais mitais įtikėjusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, vieni jų, prisiklausę neva ekspertų patarimų, iš savo mitybos braukia kone visus riebalus. Tačiau juk jie - mums gyvybiškai reikalingi, pažymi I. „Dar prieš ne tiek daug metų dėl visų mūsų ligų buvo kaltinami maiste esantys riebalai ir mes tuos riebalus netikėtai ėmėme keisti cukrumi, krakmolu ir kitomis medžiagomis. Yra tų žmonių, kurie vis dar renkasi mažo riebumo jogurtą ir panašiai. Bet ar dažnas paskaito sudėtį, kad ten nebėra vien pienas ir kažkokios biologinės kultūros? Kita tendencija, kuri šiuo metu „ant bangos“, anot pašnekovės, yra skatinimai keisti produktus į alternatyvas, neturinčias glitimo. „Yra žmonių pasaulyje, kurie yra jautrūs būtent kviečių baltymui, tie žmonės kenčia nuo celiakijos. (...) Tačiau tai tikrai nėra pritaikoma bendrai populiacijai - maždaug tik nuo 1 iki 4 proc. Netgi buvo daryti tokie tyrimai, (...) ar glitimo atsisakymas mažina uždegimą organizme. (...) Iš esmės buvo nustatyta, kad visų grūdinių kultūrų produktų atsisakymas (...) ne tik kad nesumažino organizmo uždegimo, bet dar ir padidino riziką, kadangi išbraukę iš raciono grūdus, žmonės neteko vitaminų, mineralų, skaidulų, kurie yra gyvybiškai mums svarbūs“, - tvirtina I.

Paklausta, o ką mano apie mūsų šalyje net mokyklose mokomą mitybos piramidę, ekspertė sako, kad būtų pats laikas ją „trinti iš mūsų galvų“. „Būkime atviri - mitybos piramidė yra pasenęs reikalas. Mūsų raciono pagrindo tikrai neturėtų sudaryti miltai, makaronai. Mes esame žemės ūkio kraštas, auginame labai daug grūdų, ir tai yra turbūt toks naudingas ekonomikai dalykas. Ji pataria, jog daug protingiau būtų laikytis Harvardo medicinos mokyklos patvirtinto sveiko valgymo lėkštės modelio. Kalbant apie pirmąjį ketvirtį, anot I. „Raudonos mėsos vartojimą derėtų apriboti iki vieno karto per savaitę, idealiu atveju visiškai atsisakant perdirbtos raudonos mėsos. Likusią pusę lėkštės pagal Harvardo mokslininkų patvirtintą modelį turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės. „Iš tos pusės du trečdaliai turėtų būti skirta daržovėms. Daržovės tinka visokios: kuo įvairesnių spalvų, tuo geriau. Mano praktinis patarimas: (...) jeigu parduotuvėje perkate papriką, tai paimkite ir geltoną, ir oranžinę, ir raudoną, ir žalią. Iš tos pusės lėkštės vienas trečdalis lieka šviežiems vaisiams, uogoms. Uogos - idealu, nes [jose] yra mažesnis cukraus kiekis, (...) uogos turi apvalkalą. Tarkime, mangą mes nulupame ir gauname daug cukraus, o uogas mes suvalgome su visa žievele, kurioje yra daugiausiai tų aktyvių cheminių junginių“, - aiškina I. Mitybos ekspertė pabrėžia, jog svarbu į savo mitybą „labai protingais kiekiais“ įtraukti ir kokybiškus riebalus. Kaip sveiką jų šaltinį pašnekovė įvardija alyvuogių aliejų.

Pagrindinės Sveikos Mitybos Taisyklės

1. Pirma taisyklė: maistas turi būti įvairus. Rinkdamiesi produktus, neapsiribokite vienu ar dviem tam tikros grupės produktais. Pavyzdžiui, kruopos - tai ne tik grikiai ir ryžiai, kuriuos dažniausiai vartojame kaip garnyrą prie pagrindinių patiekalų. Išbandykite kuskusą, bolivines balandas ar soras. Kiekviena rūšis - savitos sudėties, tad norėdami aprūpinti organizmą visomis maistinėmis medžiagomis, turime praplėsti racioną, valgyti kuo įvairesnį sveikatai palankų maistą. Pomidorai, agurkai ir paprikos - puikios daržovės, tačiau vien jų nepakanka. Kasdieniame mitybos racione turėtų būti daug skaidulų turinčių daržovių. Pavyzdžiui, bet kokios rūšies kopūstų: baltųjų, Pekino, Briuselio. Nuostabi daržovė yra žaliosios pupelės - jas galime vartoti ir šaldytas visus metus. Morkos, burokėliai, baklažanai - daržovių pasirinkimas tikrai platus, tačiau nepamirškite ir salotų, kuriose gausu naudingų maistinių medžiagų. Vaisiai taip pat turėtų būti įtraukti į kasdienės mitybos racioną, tačiau nepersistenkite: kai kurie iš jų turi didelį kiekį fruktozės. Pirmenybę teikite nesaldiems ir vidutinio saldumo vaisiams, pavyzdžiui, persikams, obuoliams ar kriaušėms. Saldesnius vaisius, tokius, kaip arbūzas, valgykite saikingai. Taip pat nepamirškite ir uogų, ypač vasaros sezono metu, kuomet jos šviežios ir sukaupusios didžiausią vitaminų kiekį. Bruknių, mėlynių, aviečių ar žemuogių galima prisirinkti tiesiog miške - ir vitaminų gausite, ir gryname ore pabūsite. Ypatingą dėmesį mitybos specialistai rekomenduoja skirti žuvies ir jūros gėrybių produktams. Rekomenduojama valgyti tiek riebesnės, tiek liesesnės žuvies - per savaitę bent 300 - 450 gramų. Vienų mums reikia kaip omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinio, kitose daug lengvai virškinamų baltymų.
2. Antra taisyklė: rinkitės „švarius“ produktus. Žuvis, paukštiena, daržovės - rinkitės neapdorotus produktus. Jei tai yra koks nors padažas ar kitas jau pagamintas produktas, atidžiai skaitykite etiketę: kuo ilgesnis sudedamųjų dalių sąrašas, tuo didesnė tikimybė, kad produkte bus sveikatai nepalankių ingredientų. Pavyzdžiui, pomidorų padažas: jame gali būti net penkiolika ingredientų, o pomidorų beveik nerasta. Neapsigaukite klaidinančiais užrašais: užrašai ant produktų pakuočių „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų produkcija“, „natūralus“ nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas.
3. Trečia taisyklė: didinkite skaidulinių medžiagų kiekį. Jei maitinsitės tik mėsa, kiaušiniais ar pieno produktais ir vengsite grūdų, vaisių ankštinių bei kitokių daržovių, susidursite su skaidulų trūkumu. O skaidulos ypač svarbios žarnyno mikrobiotai - žarnyne gyvenantiems mikroorganizmams, kurie gerina maisto virškinimą ir įsisavinimą, palaiko imuninę sistemą ir pH lygį žarnyne, skaido kancerogenines medžiagas, sintetina B grupės vitaminus ir atlieka daugybę kitų mūsų organizmui svarbių funkcijų. Šiems naudingiesiems mikroorganizmas skaidulos reikalingos kaip maistas: kai skaidulų trūksta, žarnyno mikrobiotos veikla sutrinka. Taigi valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turinčius produktus, jų tarpe ir fermentuotus produktus - raugintus kopūstus ar agurkus. Fermentuotos daržovės turtingos mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, o svarbiausia - probiotinėmis bakterijomis, kurios prisideda prie žarnyno imuninės sistemos veiklos stiprinimo.
4. Ketvirta taisyklė: mėsą ir paukštieną dažniau pakeiskite žuvimi ir jūros gėrybėmis. Mityboje svarbu protingi pasirinkimai ir saikas, tad net ir kontraversiškai vertinama raudona mėsa kai kuriais atvejais gali būti naudinga, pavyzdžiui, palaikant hemoglobino kiekį kraujyje. Ir vis dėlto lietuvių mitybos įpročiuose dominuojančius mėsos produktus reikėtų dažniau pakeisti žuvimi bei jūros gėrybėmis. Rekomenduojama per savaitę suvalgyti bent 2-3 porcijas žuvies - tiek riebesnės, tiek liesesnės. Žuvis ir jūros gėrybės naudingos ne tik dėl jose esančių baltymų bei polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, bet ir dėl vitaminų - ypatingai vitamino D. Jūrinės žuvys įprastai turi rekomenduojamą paros vitamino D normą, kituose produktuose šio vitamino kiekis yra mažesnis. Todėl norint užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą su maistu, patartina reguliariai vartoti jūrinę žuvį - pavyzdžiui, lašišą, skumbrę, silkę ar tuną.
5. Penkta taisyklė: išlaikykite balansą tarp baltymų, angliavandenių ir riebalų. Nors baltymai vadinami statybine organizmo medžiaga, organizmui būtini ir angliavandeniai bei riebalai. Žuvis, mėsa, pienas ir jų produktai yra gyvūninių baltymų tiekėjai, o baltymai, ypač gyvūniniai yra pagrindinis nepakeičiamų amino rūgščių šaltinis, todėl labai svarbūs organizmo augimui ir vystymuisi. Riebalų nevenkite, tačiau vietoje maisto produktų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, rinkitės maisto produktus, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų - žuvis ir jūros gėrybės yra puikus pasirinkimas. Daugiausiai polinesočiųjų riebalų rūgščių turi riebesnės žuvys - lašiša, tunas, karpis ar skumbrė. Angliavandenių gaukite su grūdinės kultūros produktais, vaisiais bei daržovėmis. Vietoje rafinuotų grūdų produktų rinkitės sveikatai palankesnius visagrūdžius produktus, kuriuose yra daugiau skaidulinių medžiagų. Per dieną suvartokite ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių ir vaisių. Patartina vartoti daugiau daržovių, negu vaisių - ne mažiau kaip pusė iš penkių valgymų turi būti daržovės.
6. Šešta taisyklė: nepamirškite gerti vandens. Atkreipkite dėmesį į rekomenduojamą mitybos piramidę - anksčiau mitybos piramidės pagrindu buvo grūdinės kultūros produktai - kruopos, duona, makaronai. Dabar minėtieji produktai rikiuojasi kartu su vaisiais ir daržovėmis, tačiau prieš juos - organizmui gyvybiškai svarbus vanduo. Per dieną rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens - maždaug 2 litrus, tačiau tikslesnį reikiamo vandens kiekį reikėtų pasiskaičiuoti atsižvelgiant į savo svorį: paros norma - 30 ml/1 kg kūno svorio. Taigi jei sveriate 70 kilogramų, 2 litrų vandens per parą jums turėtų užtekti, jei svoris didesnis - vandens reikės daugiau. Be to, daugiau vandens reikėtų gerti aktyviai sportuojantiems žmonėms. Vandenį patartina gerti ne vienu ypu, o po truputėlį, visos dienos eigoje. Nakties metu skysčių vartojimo geriau atsisakyti, bet jei labai troškina - galima. Nepamirškite, kad kai kurie produktai, pavyzdžiui, kava, skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Jei per dieną išgeriate bent kelis puodelius kavos, vandens reikėtų išgerti daugiau - taip atkursite skysčių balansą organizme. Taip pat atsižvelkite ir į suvartojamos druskos kiekį: valgant sūresnius produktus organizmas reikalauja daugiau skysčių. Idealiausiu atveju kavos, o taip pat sūrių ir aštrių produktų, saldžių, gazuotų gėrimų reikėtų visai atsisakyti, nes jie stabdo skysčių pasišalinimą iš organizmo.
7. Septinta taisyklė: rinkitės sveikatai palankesnius produktus. Atidžiai perskaitę produkto etiketėje nurodytą produkto sudedamųjų dalių sąrašą bei maistingumą, gausite nemažai informacijos apie maisto produktą, pavyzdžiui, kiek riebalų rūgščių, druskos, cukraus ar skaidulinių medžiagų produkte yra. Siekiant padėti lengviau pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir užtikrinti sveiką mitybą, rekomenduojama rinktis „rakto simboliu“ pažymėtus maisto produktus, kurie turi kelis kartus mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kiti panašūs tos pačios grupės maisto produktai. Juose taip pat neturi būti saldiklių. Simboliu „Rakto skylutė“ pažymėti maisto produktai - įprasti produktai, tačiau juose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose daugiau skaidulinių medžiagų. Jei turite galimybę, pirkite šviežius, o ne šaldytus produktus. Produktus pirkite iš patikimų gamintojų bei tiekėjų. Stenkitės maksimaliai išnaudoti sezoniškumą - šiltuoju sezonu mėgaukitės uogomis ir daržo gėrybėmis, rudens ir žiemos metu į mitybos racioną įtraukite raugintų daržovių.
8. Aštunta taisyklė: neįsprauskite savęs į griežtus rėmus. Kuo labiau save ribosite, tuo daugiau pagundų turėsite. Todėl rūpindamiesi sveiku gyvenimo būdu bei mitybos racionu stenkitės išlaikyti režimą, bet leiskite sau kartais atsipalaiduoti ir pasmaližiauti, suvalgyti tai, ko labai norisi. Nieko baisaus nenutiks, jei retkarčiais praleisite treniruotę ir paskanausite šokolado. Geriau juodojo, bet jei mėgstate baltajį - gabaliukas didelės žalos nepadarys.

Ketogeninė Mityba

Įprasta mitybos piramidės pagrindu paremta mityba nurodo, kad daugiau nei pusę, o aktyviems ir sportuojantiems žmonėms net 60-70 proc. visų dienos kalorijų sudarytų angliavandeniai. Apie trečdalį kalorijų - riebalai, o likusi dalis paliekama baltymams.

Ketogeninė mityba viską apverčia aukštyn kojomis. Ši mitybos kryptis paremta tuo, kad apie 70 proc. dienos kalorijų turi sudaryti riebalai, 20-25 proc. - baltymai ir vos penki procentai paliekami angliavandeniams. Maždaug po 1-2 savaičių tokios mitybos organizme pradeda gamintis ketonai.

Keto reiškia ketogenezę, kuri įvyksta, kai organizmas energijai gaminti pradeda deginti minėtus ketonus (iš riebalų), o ne gliukozę (iš angliavandenių). Reikalingas kiekis gliukozės šiuo atveju pagaminamas iš gaunamų baltymų.

Kaip jau supratote, ketoninę dietą sudaro didelė dalis riebalų (avokadai, alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, sviestas, riebi žuvis ir kt.), baltymai (mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kt.), o angliavandeniai gaunami tik iš daržovių. Vaisiai ir krakmolingos daržovės griežtai ribojami, grūdai ir jų produktai taip pat draudžiami.

Keto dieta pradėta taikyti 1921 metais, gydant vaikų epilepsiją. Pastebėta, kad ši mityba padeda pasiekti daug geresnių rezultatų nei vaistai. Pirmiausia vaikus gydyta 18-25 dienų badavimu geriant tik vandenį, siekiant iš organizmo išvalyti toksinus. 1921 m. endokrinologas R. Woodaytt pastebėjo, kad badavimo metu išskiriami tokie patys ketonai, kaip ir laikantis aukšto riebalų bei žemo angliavandenių kiekio dietos. R. Wilder pavadino šią mitybą ketogenine. Vėliau ketogeninė mityba pradėta taikyti nutukimui gydyti. Šiandien šią mitybos kryptį rekomenduojama išbandyti net vėžiu sergantiems žmonės.

2004 m. Kuveito universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 83 nutukę žmonės. Tyrimo tikslas - ištirti, kaip keto dieta paveikia organizmą jos laikantis ilgą laiką. Tiriamieji 24 savaites laikėsi ketogeninės dietos (angliavandenių kiekis ribotas iki 30 g). Tiriamieji turėjo aukštus cukraus ir cholesterolio rodiklius. Įdomu tai, kad po 24 savaičių tiriamųjų kūno masės indeksas sėkmingai mažėjo, sumažėjo ir cholesterolio bei cukraus lygio rodikliai, o kenksmingų pakitimų šlapime nebuvo nustatyta. Kaip bebūtų, garsi Niujorko dietologė K. Mancinelli nurodo, kad kiekvienas, kuris laikosi keto dietos, gali tikėtis skirtingų rezultatų. Tai priklauso nuo organizmo ir jo gebėjimo prisitaikyti deginti riebalus kaip pagrindinį kurą energijai gaminti. Keto mityba nerekomenduojama tiems, kurie turi širdies, kepenų, inkstų veiklos sutrikimų ar serga antrojo tipo diabetu. K. Mancinelli įspėja, kad pirmoji savaitė tokios mitybos kai kuriems būna itin sunki. Net yra sukurtas terminas „Keto gripas“. Kamuoja silpnumas, galvos skausmas, pykinimas ir pan. Šie simptomai pasireiškia ne visiems. Tai labai individualu. Taip pat svarbu paminėti tai, kad gydytoja nerekomenduoja laikytis šios mitybos visą laiką. Optimalu yra 4-6 savaitės. Ilgesnis laikas gali pakenkti sveikatai, kadangi atsisakoma reikalingų maisto grupių, svarbių maistinių medžiagų.

Jei šios dietos laikosi liekni, sveiki ir viršsvorio nekamuojami asmenys ir laikomasi ilgą laiką, gali pradėti reikštis sveikatos sutrikimai: susilpnėjęs imunutetas, sutrikęs virškinimas, sutrikusi hormonų sistemos veikla, odos problemos, antro tipo diabetas, inkstų akmenligė, stipriai slenkantys plaukai ir t.t. Kitaip sakant, galima teigti, kad Keto mityba rekomenduojama esant tam tikriems susirgimams ar nutukimui. Jos galima laikytis tik trumpą laiką.

Maisto Produktų Porcijos Per Dieną

Žemiau yra lentelė, kurioje maisto produktai suskirstyti pagal maisto grupes ir kiek porcijų tam tikrų maisto produktų reikėtų suvalgyti per dieną.

Maisto grupė	Produktai	Nauda
Grūdiniai produktai	Duona, makaronai, ryžiai, kruopos	Energija, skaidulos, kalis, kiti mikroelementai, vit.
Daržovės ir vaisiai	Pomidorai, agurkai, obuoliai, apelsinai	Energija, skaidulos, vit.
Baltymai	Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, ankštiniai	Energija, baltymai, kalcis, magnis, fosforas, vit.
Riebalai	Avokadai, alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, sviestas, riebi žuvis	Energija, baltymai, geležis, cinkas, varis, vit.

Ir dar kartą primename, kad kuo žmogus yra fiziškai aktyvesnis darbe ar laisvalaikio metu, tuo daugiau maisto produktų porcijų jis gali ir reikia suvalgyti, kad patenkintų energijos poreikius.

---