Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. Subalansuota ir pakankama mityba yra vaiko sveikatos bei sveikos raidos pagrindas. Tačiau, „Mano vaikas nieko nevalgo“, „Mano vaikas valgo labai mažai“ - tai, ko gero, vieni dažniausių tėvų nusiskundimų kalbant apie vaiko mitybą.

Ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka vitaminų bei mineralinių medžiagų, parodo jo savijauta bei atliekami profilaktiniai tyrimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra KMI vaikams, kaip skaičiuoti KMI, mitybos normas pagal amžių ir kodėl tai svarbu.

Kūno Masės Indeksas (KMI) Vaikams

Šiandien, vis labiau didėjant žmonių susirūpinimu savo sveikata ir norint išlaikyti sveiką gyvenseną, dauguma žmonių nori suprasti, kokia jų kūno sveikata ir kokia yra jų kūno masės būklė. Vienas iš labiausiai naudojamų įrankių, skirtų įvertinti kūno svorio santykį su ūgiu, yra kūno masės indeksas (KMI).

Kūno Masės Indeksas (KMI) vaikams yra rodiklis, kuris padeda įvertinti vaiko kūno svorio santykį su jo amžiumi ir ūgiu. KMI formulė yra dažnai naudojama sveikatos specialistų, konsultantų, įskaitant gydytojus, dietologus ir trenerius, siekiant įvertinti žmonių kūno svorio būklę. KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį.

Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą.

Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. KMI skaičiuoklė padeda tėvams sekti vaikų svorio pokyčius ir įvertinti jų bendrą sveikatą. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.

Žemiau pateikta KMI (kūno masės indekso) lentelė yra naudingas įrankis, padedantis nustatyti, ar žmogaus svoris yra normos ribose. Taip pat svarbu suprasti, kad KMI gali būti naudingas nustatant ligų riziką.

Tyrimai rodo, kad didelis KMI gali didinti riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, sąnarių problemomis ir kt. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI yra tik vienas iš veiksnių, įtakojančių sveikatą, o kiekvienas žmogus yra unikalus. Vis dėlto, KMI lentelė gali būti puiki priemonė, padedanti pradėti savo sveikatos kelionę ir suvokti bendrą svorio ir sveikatos sąryšį.

Žemiau pateiktos KMI normos pagal amžių yra naudingas įrankis, padedantis sužinoti, ar žmogaus svoris yra normos ribose, atsižvelgiant į jo amžių. Ši lentelė taip pat gali būti naudinga nustatant, ar svoris yra normos ribose atsižvelgiant į lytį.

KMI normos pagal amžių ir lytį padeda atskirti sveikus svorio kategorijas nuo persvarstytų ar net pavojingų. Pavyzdžiui, moterims ir vyrams gali būti nustatytos šiek tiek skirtingos normos, nes jų kūno sudėjimas, raumenų masės ir riebalų santykis gali skirtis. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI lentelė yra tik vienas iš daugelio sveikatos vertinimo rodiklių. Individuali kūno sudėtis, aktyvumas, sveikata ir genetiniai faktoriai gali taip pat turėti didelį poveikį.

Mitybos Ypatumai Pagal Amžių

Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją dalį vaiko mitybos sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti. Ką pirmiausia - daržoves ar kruopas ragauti, kurį mėnesį duoti kūdikiui mėsos, geriausia pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Rekomendacijos gali būti skirtingos.

Sulaukus pirmojo gimtadienio mažylis paprastai ragauja tai, ką randa ant bendro šeimos stalo. Tačiau jo maistas turi būti šiek tiek „adaptuotas“, tai reiškia, neturi būti per sūrus, saldus, aštrus. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin spartus vaiko augimas. Antrais gyvenimo metais mažylis valgo 4-5 kartus per dieną, tinka beveik visi maisto produktai. Tiesa, vaikas tampa išrankesnis maistui, nuolat keičiasi jo norai, skonis.

Tokio amžiaus vaikas valgo: netrintas košes, troškintus mėsos ir žuvies kukulius, garuose troškintus kotletus, apkepus, smulkiai pjaustytas daržoves. Apetitui pagerinti prieš pietus galima pasiūlyti truputį salotų mišrainės, pomidorų, kopūstų. Nesugebančiam kramtyti daržovės tarkuojamos ir skaninamos aliejumi.

Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra 30 g/kilogramui kūno svorio. Nesubalansavus mitybos gali atsilikti ir fizinė raida. Apie tai, kad vaiko mityba yra nevisavertė, byloja pakitęs elgesys: tampa dirglus, neramus, greitai keičiasi nuotaikos, pavargsta. Tiriant kraują gali būti aptikta mažakraujystė.

• Pirmąsias šešias gyvenimo mėnesių vaikai maitinami tik motinos pienu arba pritaikytu kūdikių mišinuku, nes šiuo metu jų organizmas nesugeba virškinti kitų maisto produktų.
• Kai vaikui sueina 6 mėnesiai, galima pradėti įvesti papildomus maisto produktus, tačiau pienas vis dar turi būti pagrindinis maisto šaltinis.
• Šiuo amžiaus laikotarpiu vaikai pradeda pereiti prie pilnavertės suaugusiųjų mitybos, tačiau jų poreikiai ir gebėjimas virškinti maistą vis dar yra skirtingi.
• Paauglystė yra laikotarpis, kai vaikai išgyvena didelius fizinius pokyčius - prasideda intensyvus augimas, raumenų vystymasis ir hormonų pokyčiai. Dėl didėjančio kūno masės ir energijos poreikių, paaugliams reikia didesnio maisto kiekio.

Hemoglobino Norma Vaikams

Hemoglobinas - tai geležies turintis kraujo baltymas, organizme prisijungiantis ir pernešantis deguonį. Trūkstant organizme hemoglobino, vystosi anemija, liaudyje vadinama mažakraujyste. Hemoglobino norma vaikams skiriasi priklausomai nuo amžiaus.

Naujagimio hemoglobino kiekis būna didesnis nei suaugusio, kadangi nėštumo metu sukaupto hemoglobino rezervo turi pakakti iki kol kūdikiui sukaks 6 ar daugiau mėnesių ir jis bus primaitinamas tirštu maistu. Mamos piene ir įprastuose pieno mišiniuose ir geležies beveik nėra, todėl nuo gimimo iki 6 mėnesių sukauptas hemoglobino kiekis organizme nuosekliai mažėja.

Dažnai padarę kūdikiui ar vaikui kraujo tyrimą, tėvai tikisi tokios pačios hemoglobino reikšmės kaip ir suaugusiems ir susirūpina gavę mažesnę reikšmę, tačiau tik paauglystėje hemoglobino normos priartėja prie suaugusiųjų. Esant hemoglobino kiekiui žemiau normos, vystosi anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, vaikams dažniausiai pasireiškiančia apetito stoka, greitesniu nuovargiu, blyškia oda ir gleivinėmis, oro trūkumu.

Normalus hemoglobino kiekis:

• Naujagimiui - nuo 140 iki 200 mg/l.
• Kūdikiui nuo 1 mėn iki 6 mėn - nuo 95 iki 130 mg/l.
• Kūdikiui nuo 6 mėn iki 4 metų - nuo 110 mg/ml ir daugiau.
• Vaikui nuo 5 iki 12 metų - 115 mg/l ir daugiau.
• Paaugliams nuo 12 iki 16 metų - 120 mg/l ir daugiau.
• Vyresniems nei 16 metų vaikams normalus hemoglobino kiekis toks pat kaip suaugusiesiems - vyrams - 138 - 172 mg/l, moterims - 121 - 151 g/l.

Naujos Vaikų Mitybos Rekomendacijos Lietuvoje

Ugdymo įstaigose keičiamos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos galiojusios net 17 metų, teisės aktas laukia greito patvirtinimo. Ankstesnės rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos buvo priimtos dar praeitame šimtmetyje, todėl šiandien yra kažkiek moraliai pasenę.

Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis apie 200 kcal/d. kiekvienai amžiaus grupei. Dabar 1-3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma - 1200 kcal, o 4-6 m. - 1500 kcal. Šis teisės aktas svarbus organizuojant vaikų maitinimą ugdymo įstaigose.

Per tą laiką padidėjo gyventojų antsvoris ir nutukimas, sergamumas vėžiu, cukriniu diabetu ir kitomis su mityba susijusiomis ligomis. Bet svarbiausia, stipriai pasikeitė žmonių gyvensena, fizinis aktyvumas, mitybos poreikiai ir produktų pasiūla. Šiuolaikiniai vaikai linkę daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, televizoriaus ar mobilaus telefono, vartoti saldesnius maisto produktus ir gėrimus.

Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių. Tikimės, kad sudarant ir derinant valgiaraščius bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai ugdymo įstaigose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną galime užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos.

Pagal naująjį teisės aktą, vaikai nuo 1 metų amžiaus turėtų gauti 8-12,5 g/ 1000 kcal energijos. Su metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos.

Nustatytas riebalų kiekis atitinka PSO normas. Vaikų maiste jų kiekis bus kontroliuojamas, kad išsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti ligų riziką suaugus. Europos Sąjungoje dabar labai populiarus šūkis „Europa be transriebalų!”. Tai reiškia, kad iš visų produktų siekiama pašalinti kancerogeninius ir aterogeninius transriebalus, kurie yra svarbi vėžio, infarktų ir insultų atsiradimo priežastis.

Valgiaraščiuose bei patiekaluose bus atidžiai stebimas druskos kiekis. Be to, planuojama atlikti druskos kiekio tyrimą vaikų organizmuose, tirdami natrio kiekį išsiskiriantį su šlapimu. Bendrai žvelgiant, Lietuvos gyventojai druskos suvartoja vos ne dvigubai daugiau nei reikia. Tai sąlygoja didelį hipertenzijos, įskaitant visas komplikacijas, paplitimą.

---