Visuomenės sveikatai svarbūs veiksniai yra šalies demografiniai rodikliai, socialiniai ir sveikatos netolygumai, fizinė darbo ir gyvenamoji aplinka, asmens gyvensenos ypatumai, sveikatos priežiūros sistema. Sveiki žmonės turi geresnes galimybes dirbti ir tobulėti, siekti aukštos gyvenimo kokybės, o susirgę rizikuoja prarasti darbą, patirti socialinę atskirtį, nes dėl prastos sveikatos mažėja darbingumas, atsiranda gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidų.
Visuomenės sveikatos rodiklių dinamika
Nors atskirais metais ar laiko periodais pasitaikė nesėkmių vienoje ar kitoje visuomenės sveikatos gerinimo srityje, apskritai šalies visuomenės sveikatos lygio rodiklių dinamika kito teigiama linkme. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirčių priežastys ir demografiniai pokyčiai yra būdingi ir naujosioms ES valstybėms narėms, tapusioms ES valstybėmis narėmis nuo 2004 m. iki 2013 m.
Įvertinus Lietuvos sveikatos programą, pasiekti šie teigiami rezultatai:
- Pasiektas pagrindinis tikslas - Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė pailgėjo.
- Žymiai pagerėjo nėščiųjų ir naujagimių priežiūra, dėl to kūdikių mirtingumas sumažėjo.
- Sumažėjo sergamumas tuberkulioze.
- Sumažėjo išvengiamų mirčių skaičius.
Vienas iš sėkmingų sveikatinimo programų pavyzdžių - Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais programos įgyvendinimas. Reikšminga tai, kad įgyvendinant šią programą iniciatyvos ėmėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri įrodė tarpžinybinio bendradarbiavimo gyventojų sveikatos labui svarbą.
Pagrindinės mirčių priežastys
Trys pagrindinės mirčių priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys - sudarė didžiąją dalį visų mirties priežasčių (1 lentelė).
| Eil. Nr. | Mirties priežastis | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| 1 | Kraujotakos sistemos ligos | 56,6% |
| 2 | Piktybiniai navikai | 19,5% |
| 3 | Išorinės mirties priežastys | 8,9% |
Demografiniai pokyčiai ir netolygumai
Lietuvoje dėl mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, o šalies gyventojų struktūra kito senėjimo link. Lietuvos savivaldybėse standartizuoti mirtingumo rodikliai 100 tūkst. gyventojų buvo netolygūs.
Tyrimų duomenimis, šalyje nemažėja sveikatos būklės skirtumai tarp vyrų ir moterų, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų, skirtingą išsilavinimą turinčių žmonių. Pavyzdžiui, Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra beveik 11 metų trumpesnė negu moterų, o mažesnes pajamas gaunančios moterys turi vidutiniškai daugiau sveikatos problemų negu moterys, gaunančios didesnes pajamas.
Lietuvos gyventojų vidutinę būsimo gyvenimo trukmę labiausiai trumpina išorinės mirties priežastys, kurioms, kaip ir daugumai kitų mirties priežasčių, įveikti nepakanka sveikatos sektoriaus pastangų ir veiksmų.
Investicijos į sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą
Vyriausybė, ministerijos turi siekti, kad bendrosios namų ūkių, verslo ir valstybės investicijos, skiriamos sveikatos priežiūrai, padidėtų. Papildomų investicijų rezultatas - ilgesnis ir sveikesnis Lietuvos žmonių gyvenimas. Savo ruožtu sveikesnis žmonių gyvenimas reiškia produktyvesnį darbą, konkurencingesnį verslą ir stipresnį žmogiškąjį kapitalą.
Valstybės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms ir medicinos prekėms yra reikšmingos visose sveikatinimo proceso stadijose: sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo, reabilitacijos. Santykinai spartesnis negu BVP sveikatos išlaidų augimo tempas yra paaiškinamas gyventojų senėjimu ir jų poreikių struktūros pokyčiais.
Šalies socialinės apsaugos sistema užtikrina socialinę rimtį, bet ne visiems Lietuvos gyventojams suteikia pasitikėjimą ateitimi. Didėjant asmeninėms pajamoms ir keičiantis socialiniam statusui socialinės hierarchijos sistemoje, paprastai gerėja ir asmens sveikata. Vieni iš didžiausių gyventojų sveikatos gerinimo išteklių išlieka skurdo ir kitų socialinės atskirties aspektų mažinimas.
Savižudybių prevencija
Socialinės apsaugos sistemos tvarumas, skurdas ir nedarbas, stresas darbe ir buityje turi įtakos tiek lėtinių neinfekcinių ligų, tiek traumų, ypač savižudybių skaičiaus dinamikai. Tarp ES valstybių narių Lietuvoje yra didžiausias savižudybių skaičius. Kaip minėta, Lietuvoje jau daugelį metų dėl savižudybių miršta daugiausia žmonių ES. Būtina visuomenei sutelktai spręsti savižudybių problemą.
Saugios vaikystės, pilnametystės ir senatvės klausimus Lietuvoje koordinuoja kelios ministerijos. Šios ministerijos pastaraisiais metais užtikrino teigiamus pokyčius atskirose savižudybių profilaktikos srityse:
- Užtikrinti saugią vaikystę.
- Užtikrinti saugią paauglystę.
- Užtikrinti saugią pilnametystę.
- Užtikrinti saugią senatvę.
- Užtikrinti įvairių sektorių ir švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, socialinės apsaugos įstaigų bendradarbiavimą.
Bendruomenės solidarumas ir aplinkosauga
Šeimos, draugų, bendruomenės parama turi teigiamos įtakos sveikatai. Būtina sumažinti gyventojų socialinę ir ekonominę (pajamų) nelygybę, benamių skaičių, stiprinti solidarumą bendruomenėse. Bendruomenių solidarumo lygis turi įtakos tiek lėtinių neinfekcinių ligų, tiek traumų dinamikai.
Taip pat svarbu mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą bei kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį.
Tarptautinė mitybos nepakankamumo savaitė
Su liga susijusį MN turi apie 30 milijonų žmonių vien Europoje, o remiantis tarptautinio Mitybos dienos (nutrition Day) audito rezultatais, vienas iš keturių pacientų patekęs į ligoninę jau turi mitybos nepakankamumą arba jo riziką. Tai didina komplikacijų riziką ir apsunkina atsistatymą. Pabrėždama šį faktą, gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė teigia: „Klinikinė mityba - tai įrodymais pagrįstas, efektyvus ir saugus mitybos nepakankamumo gydymo būdas, kuris gerina išeitis, pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.
Maistas yra fundamentali kiekvieno žmogaus teisė, todėl klinikinė mityba ir mitybos planas - kiekvieno paciento, kuris negali efektyviai pasimaitinti pats, teisė. Norint atkreipti dėmesį į pacientų mitybos nepakankamumą vyko tarptautinis klinikinės mitybos auditas. Jo metu buvo renkama informacija apie pacientų mitybos būklę, taikomas mitybos rūšis, jų įvairovę skirtingoms ligomis sergantiems pacientams.