Jungtinių tautų skaičiavimais, 2050 m. pasaulyje gyvens dvigubai daugiau vyresnių nei 65 m. žmonių negu vaikų iki 5 metų. Po ketvirčio amžiaus senjorų taip pat bus daugiau negu 15-24 m. amžiaus pasaulio gyventojų. Žmonės virš 65 metų yra sparčiausiai auganti žmonijos populiacijos grupė.

Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau tokiose šalyse kaip Pietų Korėja, kurioje, prognozuojama, 2026 m.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Mitybos nepakankamumas, nepatikslintas, apibūdina būseną, kai organizmas negauna pakankamai maistingųjų medžiagų, kad palaikytų sveiką funkcionavimą. Tai gali būti dėl netinkamos mitybos, ligų ar kitų veiksnių, kurie trukdo maisto medžiagų įsisavinimui.

Žmogui senstant, organizmo funkcijos palaipsniui ima veikti lėčiau arba visai sustoja. „Nėra apetito, pykina“ - frazė, kurią su vyresnio amžiaus žmonių globa susidūrę žmonės tikriausiai yra girdėję ne kartą. Senėjant, virškinimo sistemoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali sumažėti organizme gaminamų seilių kiekis. Mažesnį seilių kiekį burnoje gali nulemti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Mažėjant seilių, sunkiau kramtyti ir nuryti maistą, jis nėra tinkamai sudrėkinamas, o virškinimo proceso pradžia apsunkinama. Dar viena sunkesnio maisto nurijimo priežasčių - senatvinis dantų praradimas ir bendrai prastėjanti burnos būklė. Dėl ligų ar amžiaus nusilpus raumenims, gali būti sunkiau palaikyti burnos higieną, dantys greičiau genda.

Nenoras valgyti gali būti susijęs su kamuojančiomis vidurių užkietėjimo problemomis, pykinimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir pan. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga ūminėmis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas. Dėl šių ligų ir joms gydyti skirtų vaistų šalutinio poveikio organizme kyla uždegiminiai procesai, darantys įtaką geram virškinimui. Be to, su amžiumi organizmas ima gaminti mažiau alkio ir virškinimą skatinančių hormonų.

Apetito stoka gali būti nulemta ir infekcinių susirgimų, lydimų aukštos temperatūros, kuomet net ir jaunas žmogus sunkiai prisiverčia suvalgyti pilną porciją. Tačiau kalbant apie bakterijas ir virusus bei vyresnio amžiaus žmonių valgymo sutrikimus, dažnesnė situacija, kurią galima apibūdinti „višta ar kiaušinis?“ principu. Netinkama mityba lemia imuniteto silpnėjimą, o tai didina infekcijų riziką ir lemia ilgesnį atsigavimą po ligos.

Tarp vyresnio amžiaus žmonių apetito stokos priežasčių mokslininkai vis dažniau įvardija psichikos ligų poveikį. Senatvinė demencija ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichinės sveikatos sutrikimai. Demencija, kuri yra ne viena konkreti liga, bet sindromas su daug įvairių simptomų, paveikia vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Jiems gali taptu sunkiau išreikšti mintis, priimti sprendimus, orientuotis laike, padėti daiktus į jiems tinkamas vietas ar tiesiog prisiminti pavalgyti.

Kaip teigia medikai, žmonėms su demencija kelionė į parduotuvę ir maisto ruošimas dažnai tampa toks sudėtingas, kad jie paprasčiausiai ima to vengti. Gyvenant po vieną ir neturint artimojo, kuris maisto ruošimo našta pasidalintų ar pilnai ją perimtų, tinkamai maitintis tampa beveik neįmanoma. Vieniši senjorai taip pat dažnai kenčia nuo depresijos.

Kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai vartoja daugiau vaistų, apetito stoka gali būti nulemta šių vaistų tiesioginio ar šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai gali paveikti skonį ir uoslę, todėl anksčiau mėgiami patiekalai ar produktai gali tapti nebeskanūs. Kitas pavyzdys - antibiotikai. Gerai žinoma, kad jie daro neigiamą poveikį virškinimo sistemai.

Visgi, kovojant su bakterijomis ir gydant kitas ligas, vaistų, kurie sukelia burnos džiūvimą, pakitusį skonį ar apsunkina virškinimo procesą, greičiausiai neišvengsime. Dar viena apetito stokos priežastis gali būti nediagnozuotos ligos. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga, vėžys, inkstų nepakankamumas, Parkinsono liga, skydliaukės problemos ar periodonto ligos. Mažėjantis apetitas gali būti vienas pirmųjų signalų, skatinančių kreiptis į gydytojus.

Tačiau net ir jokiomis ligomis nesergantis vyresnio amžiaus žmogus patiria lėtėjančią medžiagų apykaitą ir besikeičiančius jutimus. Ryškesnių spalvų, kvapų ir skonių maistas, keliantis apetitą vien į jį pažvelgus, gali padėti „apeiti“ pasikeitusią uoslę, skonio pojūtį ir seilių trūkumą. Taip pat vertėtų mažai maistinės vertės turinčius produktus keisti į tokius, kurie savyje talpina ne tik daugiau mikroelementų, bet ir kalorijų. Pavyzdžiui, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir pan. Didelė porcija lėkštėje gali numušti apetitą dar net nepradėjus valgyti.

Anglakalbėse šalyse naudojamas terminas „finger foods“ apibūdina užkandžius ar patiekalus, kurie yra patiekiami mažomis vieno kąsnio porcijomis ir gali būti valgomi rankomis. Galiausiai, labai svarbu į vyresnio amžiaus žmonių mitybą įtraukti pakankamai skysčių. Daugelis žmonių bent kartą yra valgę stovėdami ar paskubomis. Tokiais atvejais maisto skonis ir mėgavimasis juo nukeliauja į paskutinę vietą.

Apetito stoka besiskundžiantiems vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažnai praverčia valgymo grafikas. Kaip minėjome, senjorai, kurie daugelį dešimtmečių prie pietų stalo sėdosi su gausia šeima arba su sutuoktiniu, likę vieni, dažnai praranda valgymo džiaugsmą. Žinoma, ne visais atvejais įmanoma kiekvieną dieną valgyti kompanijoje.

Reikia nepamiršti, kad vyresnio amžiaus žmonės gali ir turėtų megzti naujus socialinius ryšius, įskaitant ir su kitų amžiaus grupių žmonėmis. Galbūt kaimynystėje gyvena dar vienas vienišas vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo pakaitomis galima gaminti pietus. Tiesa, užmegzti naujas pažintis ne visiems yra lengva, nepaisant amžiaus. Todėl pirmus žingsnius gali reikėti padaryti jums, kurie rūpinatės vyresnio amžiaus artimuoju.

Mitybos Nepakankamumo Patofiziologija

Mitybos nepakankamumas dažniausiai atsiranda dėl neadekvataus suvartojamų maisto medžiagų ir energijos kiekio bei organizmo poreikio - organizme mažėja baltymų, riebalų, glikogeno, mikroelementų ir vitaminų, o tai sutrikdo įvairių organų funkcijas:

• Širdies ir kraujagyslių sistema: Mitybos nepakankamumas skatina miokardo baltymų sunaudojimą, tai trikdo širdies metabolizmą ir funkciją, mažėja širdies raumens masė, minutinis širdies tūris, vystosi hipotenzija, blogėja kitų organų kraujotaka, jų aprūpinimas deguonimi. Elektrolitų ir mikroelementų stoka gali sukelti ritmo sutrikimus.
• Kvėpavimo sistema: Didesnis kaip 20 proc. organizmo baltymų išeikvojimas sukelia kvėpavimo raumenų struktūros ir funkcijos sutrikimus, todėl blogėja plaučių ventiliacinė funkcija, didėja infekcijų rizika. Dėl mitybos nepakankamumo sukelto kvėpavimo raumenų silpnumo sunkiau nutraukti dirbtinę plaučių ventiliaciją.
• Kaulų ir raumenų sistema: Raumenys yra žmogaus organizmo baltymų kaupimosi vieta. Tiesioginės raumenų stimuliacijos būdu nustatyta, kad po kelių dienų badavimo raumenų jėga sumažėja 20 proc.
• Centrinė nervų sistema: Mitybos nepakankamumo lemiama vitaminų stoka (B1, B12) gali paskatinti kalcio, magnio, fosforo apykaitos sutrikimus ir smegenų disfunkciją: depresiją, nerimą, suvokimo ir mąstymo sutrikimus.
• Virškinimo sistema: Dėl nepakankamos mitybos sutrinka skrandžio, tulžies, kasos sulčių sekrecija. Dėl sumažėjusio maisto medžiagų kiekio žarnyno spindyje blogėja enterocitų veikla, sutrinka žarnyno barjerinė funkcija, blogėja maisto medžiagų absorbcija, gali prasidėti viduriavimas.
• Imuninė sistema: Mitybos nepakankamumas sutrikdo imuninių ląstelių proliferaciją bei komplemento sistemos komponentų sintezę, taip sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.
• Termoreguliacijos sutrikimai būdingi didelio laipsnio mitybos nepakankamumui, jų atsiranda dėl sutrikusios vazokonstrikcijos.

Pagrindinės pasėkmės

• Pablogėja paciento klinikinė būklė.
• Keičiasi įpročiai, atsiranda apatija, depresija.
• Nykstant raumenims:
  • silpnėja jų jėga - silpnėja funkcija.
  • silpnėja gilus kvėpavimas (pneumonijos rizika).
  • silpnėja širdies susitraukimai (įgyto širdies nepakankamumo rizika).
• Silpnėja imuninė sistema (didėja infekcijos ar sepsio rizika), mažėja atsparumas infekcijai.

Galimi simptomai

Maistinių medžiagų trūkumas ir netinkama mityba gali išlikti ilgą laiką, kol pasireiškia fiziniai požymiai ar simptomai. Vis dėlto yra keletas požymių, į kuriuos galite atkreipti dėmesį jūs ir jūsų gydytojas:

• NEPAAIŠKINAMAS NUOVARGIS: Jei jaučiatės neįprastai silpni ar pavargę, pravartu apie tai įspėti gydytoją. Jei sergate anemija, gydytojas gali paskirti papildų.
• LŪŽINĖJANTYS IR SAUSI PLAUKAI: Trapūs plaukai gali reikšti, kad trūksta nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, baltymų, geležies ir kitų maistinių medžiagų.
• NAGŲ BŪKLĖ: Šaukštelio formos nagai gali būti geležies stokos anemijos požymis.
• BURNOS PROBLEMOS: Burnos kampučių įtrūkimai ar uždegimas gali būti įspėjamasis riboflavino (B2) arba geležies trūkumo požymis. Neįprastai blyškus ar patinęs liežuvis yra įspėjamasis geležies arba B grupės vitaminų trūkumo požymis.
• VIDURIAVIMAS: Svarbu pasitarti su gydytoju, jei viduriuojate nuolat.
• APATIJA ARBA DIRGLUMAS: Jei jus nuolat kamuoja prasta nuotaika ar užmaršumas, svarbu, kad jus patikrintų gydytojas.
• APETITO STOKA: Jei pastebėjote, kad praleidžiate valgymus, nes nesate alkani, pasitarkite su gydytoju.

Mitybos nepakankamumo įvertinimo skalės

Mitybos nepakankamumui nustatyti ir įvertinti naudojamos standartizuotos skalės ir klausimynai. Pagal Europos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos rekomendacijas, mitybos nepakankamumo vertinimo skalės turi būti paprastos, nereikalingos papildomų procedūrų ir tyrimų. 2003 m. draugija patvirtino ir rekomendavo patikrai naudoti NRS 2002 skalę (angl. The Nutritional Risk Screening). Pasaulyje plačiai naudojamos ir MUST (angl. Malnutrition Universal Screening Tool), SNAQ (angl. Short Nutritional Assessment Questionnaire), MNA (angl. mini-nutritional assessment) mitybos nepakankamumo įvertinimo skalės. Skalių klausimynai turėtų būti pildomi hospitalizuojant pacientą ligoninės priėmimo skyriuje. Pacientą, kuriam nustatomas mitybos nepakankamumas, turi konsultuoti mitybos specialistas ir būklę vertinti kitomis, specifinėmis, skalėmis.

MNA skalė gali būti taikoma vyresnio amžiaus žmonių mitybos patikrai. Ją sudaro 6 klausimai (A-F), apimantys 3 pastarųjų mėnesių periodą. Pacientų klausiama apie per šį laiką atsiradusius kramtymo, rijimo, valgymo ir virškinimo sutrikimus; kūno svorio pokyčius (mažėjimą); paciento judrumą; persirgtas ūmines ligas arba patirtą stresą; neuropsichologines problemas; kūno masės indekso kitimą. Normalią mitybą rodo 12 arba daugiau balų (maksimalus skaičius - 14 balų), o 11 ir mažiau balų - galimą mitybos nepakankamumą (tada pacientas papildomai nuodugniai tiriamas).

NRS 2002 skalę, patikrai rekomenduojamą Europos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos, sudaro 4 klausimai:

• Ar KMI < 20,5?
• Ar paciento kūno masė sumažėjo per paskutinius 3 mėnesius?
• Ar pacientas valgė mažiau nei įprastai per paskutinę savaitę?
• Ar pacientas sunkiai serga, t. y. ar jam reikalingas intensyvus gydymas, ar bus operuojamas, taikoma chemoterapija/spindulinis gydymas?

Jei bent į vieną klausimą atsakoma taip, pereinama prie antrojo etapo. Jei visi atsakymai neigiami, patikra kartojama kas savaitę, kol pacientas gydomas ligoninėje. Jei pacientas hospitalizuojamas didelės apimties operacijai, mitybos planas sudaromas prieš operaciją. Patikros metu nustačius mitybos nepakankamumą, pacientui teikiama reikiama pagalba.

Mitybos nepakankamumo korekcija ir gydymas

Jei paciento mitybos nepakankamumas yra kliniškai reikšmingo laipsnio ir gali komplikuoti gydymo bei sveikimo procesą, taikomas klinikinis maitinimas. Klinikinis maitinimas skiriamas į enterinį (pro nazogastrinį ar enterinį zondą) ir parenterinį (į veną).

Nustačius mitybos nepakankamumą, įvertinami individualus paciento mitybos poreikis atsižvelgiant į sveikatos būklę ir ligą. Paskui parenkamas maitinimo būdas ir produktai. Jei pradinės poveikio priemonės neveiksmingos, skiriama geriamųjų maisto papildų. Jei to neužtenka, svarstomas enterinio maitinimo tikslingumas. Jei enterinis maitinimas kontraindikuotinas arba nepakankamai efektyvus, taikomas parenterinis maitinimas.

Enteriniam maitinimui naudojami fiziologiškai visaverčiai kaloringi maisto produktai arba specialūs mišiniai. Tyrimai rodo, kad netgi labai sunkių, vėžiu sergančių, ligonių klinikinis maitinimas gali reikšmingai pagerinti pooperacinio gydymo rezultatus ir sumažinti mirštamumą.

Parenteriniam maitinimui naudojami specialūs standartizuoti sterilūs mišiniai, sudaryti iš grynųjų maisto medžiagų (baltymų aminorūgščių, riebalų rūgščių, gliukozės), mineralų ir vitaminų. Mišiniuose esantis energijos ir maisto medžiagų kiekis aiškiai apibrėžtas, todėl nesunku apskaičiuoti skiriamo parenterinio maitinimo energinę ir maistinę vertę.

Geriausias būdas pagerinti sveikatą ir užkirsti kelią mitybos nepakankamumui yra tinkamas maisto parinkimas. Maistas turi patenkinti paciento energijos, baltymų, elektrolitų ir vitaminų poreikį. Pacientams, turintiems apetito problemų, reikia skirti specialios paskirties medicininį, baltymų prisotintą maistą. Tai yra paruoštas, subalansuotas maistas, skirtas papildyti vyresnio amžiaus pacientų kasdieninį racioną.

Visų pirma, būtina maisto racione padidinti daržovių ir vaisių, pienoproduktų ir liesos mėsos kiekį ir papildomai paskirti medicininio gėrimo.

---