Kasmet vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, nuolat girdime apie naujas dietas, mitybos planus. Daugėja žmonių propaguojančių vegetarizmą ne tik dėl etinių sumetimų, bet teigia, kad tai sveikiau. Dažnai vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė siejama su sveika mityba. Nevalgysiu mėsos - būsiu sveikesnis. Atsisakysiu pieno produktų - jausiuosi žvaliau. Tačiau tiesioginės sąsajos tarp tam tikro pasirinkto maisto produkto ir sveikos mitybos nėra.
Vegetarizmas ir sveika mityba: ar galima dėti lygybės ženklą?
„Ne visada galima dėti lygybės ženklą tarp vegetarizmo ir sveiko gyvenimo būdo, sveikos mitybos. Turiu nemažai pavyzdžių, kai vegetarais tapę žmonės pradėjo valgyti daug termiškai apdoroto, rafinuoto maisto. Jų mityboje buvo labai mažai daržovių, vaisių, ankštinių augalų, bet gausu saldumynų, bandelių, pyragų, sausainių... Tai labai toli nuo sveikos mitybos. Bet, be abejo, yra ir labai puikių pavyzdžių, kai vegetarų mityba yra labai subalansuota ir kokybiška. Todėl vieno vegetaro mityba gali būti labai sveika, kito - priešingai. Tad vienareikšmiškai teigti, jog vegetarizmas yra lygus sveikai mitybai, tikrai negalime“, - komentuoja I. Kuprevičiūtė.
„Vegetaras gali valgyti sveikatai palankiai arba ne, nes pasirinkimas vegetariškų maisto produktų neužtikrina, kad mityba subalansuota, gaunama visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis - alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, kas tuomet atsitinka? Nei vienas mitybos specialistas neprieštaraus, kad daržovių vartojimas palankus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacija sako ne mažiau 400 g per dieną reikia suvalgyti, o pagal statistiką vidutinio žmogaus suvalgoma tik pusę to kiekio, todėl organizmas negauna visų reikalingų medžiagų (antioksidantų, vitaminų ir t.t.). „Jei palyginsime maistinę vertę lęšių ir vištienos krūtinėlės, bus panašu. Ankštinės kultūros turtingos ne tik baltymais, turi daug skaidulinių medžiagų, kurios būtinos palaikyti pastovų cukraus lygį kraujyje ir užtikrinti ilgalaikį sotumą bei gerą virškinimo sistemos funkcionavimą. Tik prieš verdant būtina pamirkyti, net avinžirnius iki 24 val.
Perteklinis mėsos vartojimas ir ypač perdirbtos nerekomenduojamas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja valgyti 2-3 kartus per savaitę mėsą, o lietuvis dažnu atveju valgo 2-3 kartus per dieną. „Pavyzdžiui, gali vegetarų vaikas valgyti bulvių traškučius ir gerti kolą, galima sakyti - net veganiškai valgo, jokio gyvūninio maisto, bet ar tai sveika? Turbūt aišku kiekvienam. Jei vegetarai valgo sveikatai nepalankius užkandžius ir desertus ar desertinius gėrimus, ne tik kad nepalanku sveikatai, bet veikia žalingai, nes gausu pridėtinio cukraus, druskos, riebalų, o iš jų dažnu atveju sutinkama apskritai mityboje nerekomenduojami transriebalai, mažai skaidulinių medžiagų, vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų.
Bandelės, sausainiai, bulvytės fri ir kiti krakmolingi produktai ne tik, kad nėra vertingi vitaminais, bet ir skatina nutukimą, sutrikdo virškinimo sistemą. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į perteklinį pieno produktų vartojimą. „Kitas svarbus faktas, kad pieno produktai gali būti stipriai perdirbti su daug cukraus, druskos ar kitų priedų, bei reik žinoti, kad pieno produktai - sočiųjų riebalų šaltinis, kurių mityboje iš 30 proc. turi būti ne daugiau 10 proc., nes skatina širdies kraujagyslių ligų atsiradimą.
Sveika mityba - saikinga, įvairi, reguliari, subalansuota. „Juk energijos reikia iš kur nors gauti? Kai organizmas negauna pakankamai baltymų belieka rinktis prastus ir „greitus“angliavandenius - bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusiais prastos kokybės riebalais ar kitą sveikatai nepalankų maistą. Žinoma, jei subalansavus tokią mitybą, situacija gali pasikeisti į gerąją pusę, tik būtinas dažnu atveju praturtinimas vitaminais B12, Fe, D ir pan. Taip pat reikia nepamiršti, kad galioja ir pagrindinės mitybos taisyklės - reguliarumas, saikingumas, įvairumas, subalansuotumas. Būtina vengti gruzdintų, skrudintų maisto produktų, su daug cukraus ar druskos, taip pat daug riebalų turinčio maisto, kuriame yra transriebalų, mažai skaidulinių medžiagų, aptinkama kancerogeninių, sintetinių, cheminių medžiagų.
Vegetarizmas ir vaikų mityba
2018 m. Specialistai mano, kad vegetariška mityba nėra vaikams pati tinkamiausia, bet vaikų darželio, kuriame vaikai taip maitinami, direktorė Jūratė Varneckienė LRT RADIJUI tvirtina, kad mėsa nėra būtina sveikai vaikų mitybai. „Vegetariškas maistas pas mus teikiamas nuo pat pirmų darželio dienų. Kadangi mums vegetarinio valgiaraščio, kurį buvo paruošusi firma, nesuderino, nuo pat pradžių ėjome įvairiais, ir teisiniais, keliais, ir visą tą laiką, kol vyko procesas, mes vaikus maitinome pagal mums paruoštą vegetarinį valgiaraštį“, - apie trejus su puse metų trukusį procesą pasakoja J.
„Kiek teko girdėti apie šią istoriją, anksčiau teikti projektai valgiaraščiui nebuvo subalansuoti, todėl institucijos, atsakingos už valgiaraščius, jų negalėjo patvirtinti“, - sako A. Tačiau J. Varneckienė nesutinka, kad jos vadovaujamo darželio valgiaraštis nebuvo subalansuotas. Jos teigimu, Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VSC), kuris derino visų Vilniuje veikiančių darželių valgiaraščius, nepateikė konkrečių pastabų dėl jos vadovaujamo darželio valgiaraščio - kas nesubalansuota, kurios konkrečios savaitės dienos valgiaraštis netinkamas, kokių maisto medžiagų trūksta ir t.t.
„VSC pasiėmė aprašą ir pasakė, kad mūsų valgiaraštis neatitinka punkto, jog karštas patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsos, žuvies, ankštinių bei pieno produktų). Bet niekur nebuvo parašyta ir iki šiol nėra parašyta, kad valgiaraštyje privalo būti mėsa ir žuvis, - skundžiasi darželio direktorė. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos šiuo metu rengia rekomendacijas, kuriomis vadovaudamasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galės patikrinti ir patvirtinti vegetarinius valgiaraščius.
A. „Tobulai subalansuoti tokį valgiaraštį nėra galimybės nenaudojant maisto papildų. Bet, į jo sudarymą įtraukę pačius vegetarus, ketiname parengti rekomendacijas, kad vaikams mityba būtų kiek įmanoma palankesnė“, - teigia A. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko teigimu, kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, ką jam valgyti, o dėl vaikų mitybos sprendžia jų tėvai.
„Šiuo metu nėra ilgalaikių mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų, kad vegetariškas maitinimas yra palankesnis sveikatai nei nevegetariškas. Kitose šalyse oficialios sveikatos institucijos tikrai nėra pateikusios rekomendacijos, kad vaikams reikėtų rinktis vegetarišką maistą, - teigia profesorius. - Abejoju, ar, derinant valgiaraštį, maiste buvo pakankama mineralinių medžiagų, geležies, vitaminų koncentracija.
J. Varneckienė nesutinka, kad mėsa yra būtina sveikai mitybai. „Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi, kad mėsos vartojimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Pavyzdžiui, mėsa gali sukelti vėžinius susirgimus. Be to, geležies ir baltymų šaltiniai yra ne vien tik mėsa. Dažnai pamirštame augalinės kilmės geležies, baltymų šaltinius. Sezamai, linų sėmenys, kanapės, avižos, grūdai kartais turi netgi daugiau baltymų ar geležies nei mėsa. Be to, geležies įsisavinimas priklauso ne tik nuo to, kiek mėsos suvalgome, bet ir nuo produktų derinimo“, - teigia J.
Be to, pabrėžia J. Varneckienė, visų darželio auklėtinių tėvai žino apie vegetarišką mityba, bet jiems tai neatrodo problema: „Vieni mus pasirenka būtent dėl mitybos, kiti - dėl mitybos ir ugdymo. Pasak R. Stuko, vaikai yra per maži nuspręsti, kokia mityba jiems tinkamiausia, todėl už juos sprendimus priima tėvai. Profesoriaus teigimu, jeigu darželyje vaikas maitinamas vegetariškai, bet namuose valgo ir kitokį maistą, tokia mityba neturėtų kelti problemų. Pasak R. Stuko, kur kas sudėtingiau, kai visa žmogaus mityba tik vegetariška, juolab, kad vegetarizmas reiškia ne tik mėsos, bet ir kitų gyvulinės kilmės maisto produktų atsisakymą.
Kodėl žmonės renkasi vegetarizmą?
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atsisako mėsos ir pereina į augalinę mitybą. Dideliuose miestuose atsiranda vegetariškos kavinės ir parduotuvės. Keistas požiūris į žmogų, kuris maitinasi tik agurkais ir pomidorais jau praeityje. Kas verčia visus šiuos žmones keisti įprastą mitybos racioną? Noras išgelbėti gyvūnus? Problemos su sveikata?
Kaip vegetariška mityba daro įtaką mums ir pasauliui, kuris mus supa? Pirmiausia reikia paminėti, kad perėjimas į vegetarizmą yra sąmoningas kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tarp augalinės mitybos šalininkų jūs vargu ar rasite tuos, kurie pasakys, kad atsisakyti mėsos juos kažkas privertė jėga. Problemos su sveikata - viena iš priežasčių, kodėl žmonės tampa vegetarais. Vegetariška mityba, skirtingai nei mėsos patiekalai, turi savyje mažesnį kiekį riebalų, todėl teigiamai atsiliepia visam organizmo darbui.
TIems, kas rūpinasi savo sveikata, naudinga žinoti tai, kad neseni mokslininkų tyrimai parodė, kad vegetarizmo pasekėjai rečiau serga storojo žarnyno ligomis, įskaitant ir vėžiu. Vakaruose jau seniai vegetarais tampa tie, kurie nori gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą. Kita perėjimo į vegetarizmą pusė - etiniai suvokimai. Mūsų mažųjų brolių apsauga ir sveikata pasilieka tik nedidelės aktyvistų grupės reikalas. Tie, kurie neabejingi gyvūnų likimui, atsisako vartoti mėsos patiekalus. Ir tai vyksta sąmoningai, šalyje, kuri visada buvo šlovinama savo mėsos delikatesais. Savo straipsnyje Europos žurnalistai rėmėsi mokslinio žurnalo Food tyrimais.
Kita priežastis, kodėl žmonės tampa vegetarais, tai religiniai įsitikinimai. Kai kurios religinės tradicijos, pavyzdžiui, judaizmas, draudžia vartoti skirtingas mėsos rūšis, kiti, pavyzdžiui, budizmas, džainizmas ir induizmas, nusako pilną mėsos atsisakymą. Dėl šitos pačios priežasties mėsos atsisako tie, kurie, rimtai užsiiminėja joga. Ahimsos, neprievartos principo laikymasis yra svarbiausias jogos filosofijoje.
Žinoma, kad praeities budistų dvasininkai (praktikai) pririšdavo prie savo lazdos varpelį, kad jų garsas perspėtų gyvūnus ir vabzdžius apie žmogaus atsiradimą. Praeities budistai nenorėjo netgi atsitiktinai užlipti ant vabzdžio, atimti jo gyvybę, jau nekalbant apie mėsos vartojimą. Aplinkos užteršimas, globalinis atšilimas - štai priežastys, kodėl tapti vegetaru. Tarp aplinkos apsaugos ir vegetarizmo yra glaudus ryšys. Specialiai sukurtos gyvūnų dauginimo fermos griauna aplinką vartojančios vandenį ir žemės resursus. Žinant, kad atskirose šalyse didėja mėsos produktų poreikis, tampa baugu dėl mūsų planetos ateities.
Vegetarizmo rūšys
- Veganizmas - pati žinomiausia ir, jeigu taip galima pasakyti, radikali vegetarizmo forma, kuri nusako pilną atsisakymą nuo gyvulinės kilmės produktų. Šios mitybos šalininkai atsisako netgi nuo pieno. Perėjimas į veganizmą turi eiti etapais.
- Lakto-vegetarizmas nusako atsisakymą nuo gyvulinės kilmės produktų, išskyrus pieną ir medų. Taip pat pastaruoju metu žaliavalgystė ir vaisiavalgystė tampa vis populiaresnė. Abi dietos yra vegetariškos, trumpai paminėsime, kad žaliavalgystės šalininkai vartoja maisto produktus, kurie nėra termiškai apdorojami, vaisiavalgiams draudžiama valgyti tai, be ko augalas negali gyventi, leidžiama vartoti tik neapdorotus vaisius.
Mitai apie vegetarizmą
Tarp vegetarizmo šalininkų jūs dažniau sutiksite ilgaamžius. Vegetarizmas Rusijoje - toli gražu ne naujas reiškinys.
- Mėsoje esančias naudingąsias medžiagas galima visiškai pakeisti augalinėmis ar dirbtinėmis. Mėsoje gausu tokių organizmui būtinų medžiagų, kaip tam tikros aminorūgštys, vitaminas B12, kurių iš augalinės kilmės produktų negausime arba organizmas pasisavins labai nedaug. Be to, iš mėsos geležį organizmas pasisavina 80 proc., tuo metu iš augalinės kilmės produktų - tik 20 proc.
- Taptus vegetaru galima atsikratyti svorio. Vien tik mėsos atsisakymas nepadeda numesti nereikalingų kilogramų.
- Žmogaus virškinimo traktas nėra pritaikytas tik augalinės kilmės produktams. Tai dažnai pasitaikantis mitas, dėl kurio visai neseniai ginčijosi ir patys gydytojai. Galiausiai buvo prieita prie išvados, jog žmogaus skrandis bei visas virškinamasis traktas yra jau ganėtinai seniai evoliucionavę ir visiškai pritaikyti gyvulinės kilmės produktams virškinti ir pasisavinti.
„Tapti vegetaru ar ne - paties žmogaus pasirinkimas, tačiau man, kaip gydytojai, svarbu, kad mityba būtų sureguliuota tinkamai, kad nekenktume sau, tad kiekvienam patariu prieš keičiant mitybos įpročius pasikonsultuoti su specialistais ir nuolat stebėti savijautą bei reguliariai tikrinti geležies bei vitamino B12 lygį kraujyje, - teigia L. Viniarskaitė.
Nors amžiaus ribos, nuo kurios galima tapti vegetaru nėra, L. Viniarskaitė neigiamai žiūri į tėvus, kurie, vedami kažkokių įsitikinimų, neleidžia mėsos valgyti ir savo atžaloms. Gydytojos teigimu, net ir maitinant vaikelį mamos pienu, jau po 6 mėnesių vaikui išsenka geležies atsargos, kurias būtina papildyti. Augančiam organizmui itin svarbu gauti reikiamą kiekį baltymų, tad šeimos gydytojai pataria vaikams duoti neriebią, baltymų ir kitų naudingų medžiagų turinčią mėsą, pavyzdžiui, vištieną, kalakutieną.
Ar vegetariška mityba gali būti subalansuota?
Vegetarų mityba taip pat gali būti subalansuota ir visų reikalingų medžiagų žmogaus organizmas gali ir nevalgant mėsos. Net 75 procentus mūsų mitybos turi sudaryti vaisiai ir daržovės. Daržovių, tiesa, turėtų būti daugiau. Taigi ne mėsa turi būti pagrindinis patiekalas, o daržovės, kurios vis dar dažnai laikomos tik garnyru.
„Literatūroje, moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad vegetarams gali trūkti cinko, geležies, kalcio, vitamino D, B12. Mano nuomone, didžiausia problema vis dėlto kyla dėl vitamino B12 trūkumo, nes jo nėra jokiame augaliniame maiste, todėl tiems vegetarams, kurie nevalgo ne tik mėsos, bet ir pieno produktų bei kiaušinių, gali išsivystyti šio vitamino trūkumas. Kalbant apie vitaminą D - jo trūksta apskritai didžiajai visuomenės daliai.
Sakoma, kad net 80% žmonių turi vitamino D trūkumą. Ir, tikriausia, nereikėtų stebėtis tokiais skaičiais žinant, kad mes praleidžiame didžiąją laiko dalį ofisuose. Be to, per metus saulėtų dienų nebūna tiek ir daug mūsų šalyje, o saulė yra būtina norint, kad šis vitaminas būtų pagamintas mūsų organizmuose. Dėl kitų vitaminų ir mineralų - jeigu vegetarų mityba bus kokybiška, sveika ir subalansuota, visų maistinių medžiagų jie turėtų gauti užtektinai“, - tikino specialistė.
Su tam tikrų medžiagų stygiumi siejami kai kurie negalavimai, kurie, teigiama, dažniau kamuoja vegetarus ir veganus, negu tuos, kurie valgo mėsą. Tiesa, daugiau problemų turi veganai, kurie nevalgo absoliučiai jokių gyvulinės kilmės produktų, todėl reikalingų medžiagų gauti jiems tampa gerokai sunkiau. „Dažniausiai problemos kyla tuomet, kai yra visiškai atsisakoma gyvūninių produktų, įskaitant kiaušinius ir pieno produktus, t.y. kai žmonės pradeda laikytis griežčiausios (labiausiai ribojančios) vegatarizmo formos - veganizmo.
Tada organizmui gali pradėti trūkti vitamino B12. Nepakankamas kiekis šio vitamino gali pakelti homocisteino kiekį mūsų organizme ir taip padidinti riziką susirgti širdies ligomis. Vitamino B12 trūkumas taip pat gali būti anemijos, nuovargio priežastimi“, - komentavo Ingrida Kuprevičiūtė.
Jeigu tėvai neduoda vaikui mėsos ir kitų gyvūninių produktų, bet maitina apdorotu, rafinuotu maistu (bandelėmis, saldumynais ir pan.), tada taip, jie daro klaidą. Tačiau, jei tėvai maitina savo vaiką kokybišku, daug maistinės vertės turinčiu maistu bei užtikrina visų reikalingų medžiagų aprūpinimu, ypatingai tokiomis, kurių dažniausiai gali trūkti vegetarų mityboje, tada tokia mityba vaikui nepadarys žalos“, - tikina Ingrida Kuprevičiūtė.
Ar mėsa sukelia vėžį?
Vegetarai neretai ginasi, esą žaliavalgystei žmonės tiesiog sutverti. Esą žmogaus kramtymo ir virškinimo aparatas artimiausias žolėdžiams, o ne mėsėdžiams gyvūnams. Gydomosios mitybos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė teigė, kad bandymų įrodyti tinkamiausia žmogui mitybos sistemą yra ne vienas ir ne du, tačiau iš tiesų, panagrinėjus žmogaus sandarą, galime daryti išvadą, kad, žmogaus anatomija yra panašiausia į žolėdžio. Be to, vegetarizmą propaguojantys žmonės tvirtai tiki, kad mėsa sukelia vėžį, tiesa, tą įrodančių tyrimų taip pat yra ne vienas.
„Perdirbta mėsa, pavyzdžiui, rūkyta kiauliena, dešrelės, kumpis - daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad yra kancerogeninė, t.y. sukelianti vėžį. Šį faktą praeitais metais patvirtino ir Pasaulio sveikatos organizacija. Ši organizacija raudoną mėsą taip pat įvardino kaip galimai kancerogeninę. Kalbant apie mėsą, problema didžiausia yra ta, kad šiomis dienomis gyvuliai yra auginami nenatūraliomis sąlygomis, t.y. uždaryti, nesigano laukuose, yra šeriami grūdais, jiems duodama augimą skatinančių hormonų, antibiotikų ir pan.
Tokioje mėsoje yra gausu uždegimą skatinančių omega-6 rūgščių ir labai mažai uždegimą slopinančių omega-3 rūgščių. Visiškai kitokia situacija būtų, jeigu mes valgytume laisvėje užaugusio gyvulio mėsą, kuris nebuvo maitinamas hormonais, antibiotikais ar vien tik grūdais. Kitas svarbus dalykas, kaip mes mėsą apdorojame. Yra taip pat įrodyta, kad mėsos kepimas aukštoje temperatūroje, kepimas ant grotelių, mėsos gruzdinimas ar rūkymas išskiria toksines medžiagas. Susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniai (PAA) bei heterocikliniai aminai (PCV), kurie, atliktuose tyrimuose su gyvūnais, parodė, kad yra sukeliantys vėžį“, - kalba specialistė, o šie žodžiai išties turėtų sukelti nerimą paskrudusios mėsytės gerbėjams.
Kaip maitintis sveikai?
Apsispręsti, kaip maitintis, yra išties nelengva. Sveika mityba reikalauja daug indėlio - reikia daugiau laiko praleisti parduotuvėje skaitant produktų sudėtis, domėtis įvairiais receptais, žinoti, ką valgyti galima, ko ne - kitaip tariant, sveika mityba reikalauja nuolatinės kontrolės. Lengviausia yra po darbo nusipirkti dešrelių ir jas greitai sukimšti žiūrint televizorių. O jeigu šeima gausi, yra mažų vaikų - sveika mityba gali tapti tikru galvos skausmu.
Tačiau nepaisant to, ar renkatės valgyti mėsą, ar ne, reikia atsiminti vieną taisyklę - 75 proc. žmogaus mitybos turi sudaryti daržovės ir vaisiai. Vadinasi daržovės turėtų būti ne garnyras, o lygiateisė patiekalo dalis, o geriausiu atveju, net ir didesnė. Tie, kurie baiminasi valgyti vaisius, nes mano, kad ten labai daug cukraus, turėtų pakeisti savo nuomonę.
„Vaisiuose yra fruktozės, bet jeigu mes valgome šviežius, neapdorotus vaisius, juose taip pat yra gausybė vitaminų, mineralų bei skaidulų, kurios neleidžia cukraus kiekiui kraujyje staigiai pakilti ir padaryti mūsų organizmui žalos. Todėl nereikia bijoti valgyti vaisių. Tačiau reikėtų vengti vaisių sulčių, nes iš jų yra pašalinamos skaidulos ir mes gauname didelį, koncentruotą cukraus kiekį. Taip pat reikia vengti ir visų gaiviųjų gėrimų, į kuriuos dedama didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupo“, - patarė specialistė.
Racionali, sveika ir subalansuota mityba yra sveiko gyvenimo būdo pagrindas, išsaugojantis gebėjimą veikti ir meilę gyvenimui per daugybę metų. Štai tik racionalizmo suvokimas pas kiekvieną savas: vieni atsisako nuo kepto maisto, kad saugesniu būdu jį gamintų, kiti išbraukia druską ir rūkytų gaminių pertėklių, o tretiems sveikas gyvenimo būdas apsiriboja vaisių ir daržovių vartojimu, kad ir kelis kartus per savaitę.
Iš logikos požiūrio, nei vienas iš šių priėjimų negali tapti pilnaverčiu racionu, tuo labiau ir sveiku jį vargu ar galima pavadinti, juk raktas į pilnavertį gyvenimą yra ne tiek vartojamų produktų kiekis, kiek harmonija, kurią jie suteikia organizmui. Daugumai neišmanančių kritikų, skeptiškai atsiliepiančių apie vegetarizmą, augalinė mityba yra viso labo maitinimosi būdas, kuris nevartoja mėsos. Žmonės, skatinami socialinių, religinių ir etinių-dvasinių aspektų, savo gyvenimo pagrindu renkasi vegetarizmą. Pagrindinis principas: „Aš niekieno nevalgau!”, įgarsintas daug metų atgal, iki dabar yra augalinės mitybos sekėjų šūkis, kuris atspindi esminius vegetarų motyvus.
Kaip tapti vegetaru?
Prieš priimant sau naują gyvenimo filosofiją, būtina pasinerti į jos idėjas, principus ir suvokimus. Motyvacija - geriausia atspirtis, kuri padės pirmu metu susitvarkyti su kūno pagundomis, išsivalyti organizmą nuo puvančių bakterijų, atsiradusių organizme vartojant mėsą, pradėti mąstyti ir gyventi naujai - dvasingiau ir prasmingiau.
Nežiūrint į tai, kad kiekviena patiekalo porcija su mėsa kažkam kainuoja gyvybę, kardinaliai ir staigiai keisti savo racioną gali būti pakankamai sudėtinga, nes organizmas, pripratęs prie žalingo gyvulinės kilmės maisto, priešinsis valymuisi. Dalykas tame, kad per daugybę mėsos valgymo metų, virškinimo trakte susiformuoja ypatinga pūvanti mikroflora, kuri geba skaidyti produktus, turinčius aukštą riebalų ir baltymų kiekį, tačiau praktiškai abejingą augalinei mitybai. Pas veganus atvirkščiai, žarnyne dominuoja bifidobakterijos, kurios sintezuoja vitaminus ir kitus naudingus mikroelementus, atstatant organizmą iš vidaus.
Perėjimo į vegetarizmą etapai:
- Kadangi organizmas priprato maitintis riebiu maistu su aukštu baltymų kiekiu, neverta iškarto pereiti į mažai koloringas salotas, daržoves ir vaisius. Šiame etape labai padeda nedidelė gudrybę: kai tik norėsis grįžti prie mėsos meniu, verta pagaminti įprastus patiekalus iš naujų produktų. Pavyzdžiui, kotletai iš burokėlių, ryžių-morkų kukuliai arba pupelių troškiysį. Be to, šiame etape nesigaus pilnai subalansuoti savo raciono, nes organizmui reikės įprastinio baltymo vartojimo. Pirmame etape virškinimo trakto mikroflora pradės nepastebimai keisti savo sudėtį, tačiau pilnam išvalymui reikės labiau subalansuotos mitybos, nes dirbtinai padidintas baltymų vartojimas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus. Toks meniu leidžiamas tik pirmuose žingsniuose, kai organizmas tik pripranta būti be mėsos.
- Išmokus gyventi bez mėsos, verta detaliai apgalvoti racioną, kad aprūpinti savo organizmą būtinais nutrientais. Šis periodas bus pats sunkiausias, nes organizmui teks iš naujo mokytis virškinti. Adaptacijos metu galimi „nutrūkimai“ ir bado jausmas, nežiūrint į pilnavertį maisto vartojimą - tai reiškia, kad kūnas dar persitvarko, priimdamas naują filosofiją.
- Kai tik kūnas ir protas išsivalė nuo žiaurumo ir smurto, o organizmas išmoko priimti augalinę mitybą kaip vienintelę galimą, naujai gimęs vegetaras būtinai pajaus jėgų antplūdį, lengvumą ir žvalumą. Sveikatos būklė pagerės, pabrinkimas, spartus širdies ritmas ir sunkumas visame kūne praeis, o rytais pavyks gerokai lengviau atsikelti. Šiame etape galima pradėti eksperimentuoti su vegetarizmo įvairovėmis, bandant vaisiavalgystę, makrobiotiškus receptus arba bandyti žaliavalgystės principus - galimai, kažkurie iš jų jums bus prie širdies. Taip pat, visiškai nebūtina pereiti į griežtesnę mitybą.