Ištisus šimtmečius visoje Europoje žmonių veikla vedė mitybos grandinės viršuje esančius plėšrūnus prie išnykimo.

Tačiau šiandien bent jau kai kuriose vietovėse žmonės padeda atkurti pusiausvyrą.

Visame žemyne ir už jo ribų dedamos didelės pastangos siekiant sugrąžinti aukščiausios pakopos plėšrūnus ir visą susijusią naudą buveinėms, kuriose jie gyvena.

Įsibėgėja programos, pagal kurias įveisiami ir globojami ereliai, rudieji lokiai, vilkai ir laukinės katės.

Paprastoji lūšis arba eurazinė lūšis (lot. Lynx lynx) yra katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšrus žinduolis.

Ispaninės lūšies išsaugojimo projektas

„Ispaninės lūšys yra vienos iš sparčiausiai nykstančių kačių planetoje, - paaiškina gamtos mylėtojas ir fotografas Antonio Liebana, - tačiau dėl iniciatyvos, kurios imamasi tokiose vietose kaip Peñalajo (Kastilija-La Manča), naujausio surašymo skaičius nuteikia labai gerai - 1 668 gyvūnai visame pusiasalyje.

„Bandomasis Peñalajo ūkio projektas pradėtas vykdyti 2016-aisiais.

Anksčiau šioje 2 500 hektarų teritorijoje buvo medžiojamos kurapkos ir kiškiai.

Bet visa tai pasikeitė, kai prieš septynerius metus ūkyje pradėta įgyvendinti ispaninių lūšių išsaugojimo programa.

Pradėjus fotografuoti, Peñalajo ūkio veikla tikrai pasikeitė - dabar čia yra priedangų fotografams, kuriose žmonės gali pagarbiai grožėtis šiais gyvūnais iš arti.

2022 m. ūkyje apsilankė daugiau nei 1 300 fotografų iš viso pasaulio, o nauda vietos ekonomikai buvo daug didesnė nei ta, kurią teikė medžioklė.

Tai įrodo, kad tvarumas įmanomas tiek privačiose, tiek viešosiose erdvėse.

Priedangas Antonio padėjo sukurti, nes katėms reikia vandens.

„Pasinaudoję pussause buveine Peñalajo ūkyje, kuriame vanduo yra retenybė, įrengėme šešias girdyklas, kurių kiekviena yra aštuonių metrų atstumu nuo priedangos.

„Turėdami užduotį surasti vietų priedangoms ir jas prižiūrėti, šiuos sprendimus priimame atsižvelgdami į šviesą ir rūšių buvimą, - tęsia Antonio.

Nuostabu turėti darbą, kuris jaudina ir kuriame galiu pritaikyti visas savo žinias, darydamas kažką gero laukinei gamtai ir padėdamas kitiems fotografams ja mėgautis.

Iš pradžių darbas man buvo nemenkas iššūkis, nes anksčiau nesu dirbęs su lūšimis.

Kaip ir daugelis fotografų, jis pripažįsta, kad jį sėkmingą daro visiškas įsigilinimas į tai, ką fotografuoji.

„Net kai neturiu fotoaparato, didžiausia motyvacija yra, be abejo, priartėjimas prie gyvūnų.

Tai tampa būdu suprasti gyvybės svarbą.

Nors priedangos tokiose vietose kaip Peñalajo įrodo, kad tvarumas gali būti pelningas, jos taip pat padeda plačiau skleisti žinią.

„Fotografija yra galingas ginklas, - paaiškina jis, - nes tai, kas nėra matoma, nevertinama.

Viena nuotrauka gali pasakyti daug dalykų, bet paprasčiausia ir didžiausią poveikį turinti jos žinia šeimai ir draugams yra ta, kad, nors pasaulis yra graži vieta, ji tokia išliks tik tuo atveju, jei kovosime dėl jos.

Peñalajo ūkyje vykdomas projektas naudingas ne tik ispaninėms lūšims.

Kalbant apie lūšis, saugi jų aplinka paskatino naują elgesį, ir Antonio leido padaryti vienas mėgstamiausių nuotraukų toje vietovėje.

„Apleistoje šieno stirtoje miške lūšys susirado vietą daugintis.

Stebėjome neįprastą vaizdą - tos pačios vados guolyje buvo dvi mamos, - atskleidžia jis.

- Nėra ankstesnių įrašų apie tokį elgesį, todėl tai, neabejotinai, yra ženklas, kad jos jaučiasi jaukiai.

Ir, žinoma, tai reiškia, kad turėjome galimybę nufotografuoti jauniklius!

Šiuo metu su dviem „Sony Alpha 1“ korpusais dirbantis Antonio paaiškina: „Šie fotoaparatai suteikia man dar nematytą fokusavimo greitį, 50 megapikselių failus ir iki 30 nuotraukų per sekundę.

Be abejonės, šie korpusai yra idealūs tokio tipo fotografijai, o FE 600 mm f/4 GM OSS šiame projekte buvo mano darbinis arkliukas.

Juo pasiekiamas atstumas, jo šviesumas ir ryškumas yra kiekvieno laukinės gamtos fotografo svajonė.

Tiek fotoaparatai, tiek objektyvai labai atsparūs dulkėms, o jų čia gausu vasaros mėnesiais.

Be to, „Sony“ labai aktyviai skolina įrangą tiems, kurie dalyvauja fotografijos seminaruose Peñalajo ūkyje.

Žvelgdamas į ateitį Antonio tikisi, kad daugiau vietų paseks Peñalajo pavyzdžiu ir pasitelks fotografiją išsaugojimo darbams atlikti.

„Nuostabu matyti, kokių pokyčių siekiant išsaugoti gyvūnus pavyko čia pasiekti, kaip padedame lūšims ir kitoms rūšims klestėti, o fotografai prie to labai daug prisidėjo, - baigia jis.

- Dar visai neseniai tai buvo neįsivaizduojama tokio tipo Ispanijos ūkiuose.

Tai yra puikiausias ne tik ūkio, bet ir vietos restoranų, viešbučių ir kitų paslaugų tvarumo bei plėtros pavyzdys.

„Fotografija yra galingas ginklas, nes tai, kas nėra matoma, nevertinama.

Lūšies populiacija Lietuvoje

Vis daugiau pranešimų apie lūšių buvimą sulaukiama iš medžiotojų, gamtos apsaugos teritorijų administracijos, vietos gyventojų ir gamtos stebėtojų.

Didelė dalis mano, kad lūšių populiacija Lietuvoje auga, panašiai kaip ir vilkų.

Deja, mokslinių duomenų trūkumas neleidžia net apytiksliai nustatyti, kiek šalyje yra lūšių.

Dalinis pėdsakų sniege skaičiavimas, kurį atlieka medžioklės klubai, o ne visi, negali būti laikomas patikimu duomenų šaltiniu.

Kokia lūšių populiacijos būklė šalyje?

Galime spręsti tik iš toliau pateiktų vaizdo įrašų ir dalinių pranešimų apie pastebėjimus.

Pagramančio regioninio parko darbuotojai pasidalijo išskirtiniais vaizdais - kameros užfiksavo naktį po apylinkes šmirinėjančią lūšį.

„Pas mus, Pagramančio regioniniame parke, nufilmuotas gražus katukas.

Kaip be katukų?

Būt gyvenimas liūdnesnis.

Tik piktokas.

Kamerai buvo baisu“, - rašė parko darbuotojai socialiniame tinkle.

Jie sakė, kad šių gyvūnų buvimas rodo gerą ekologinę aplinkos būklę, tačiau įspėjo gyventojus, kurie mėgsta paleisti laisvai bėgioti šunis ir kates.

„Džiugu, mitybos grandinės viršūnėje esantys plėšrūnai byloja apie gerą ekosistemos sveikatą.

Kai jiems gerai, reiškia viskas gamtoje juda taip kaip turi būti.

Reiškia yra stirnų, bebrųGyvenantys gamtos prieglobstyje savus katinėlius ar šunelius turėtų laikyti namuose, sodybos ribose, o ne palaidus, laisvai valkataujančius po apylinkes.

Plėšrūnai sukurti daryti tvarką gamtoje, reguliuoti populiacijas“, - pridūrė parkas savo įraše.

Nors lūšys yra daugiau naktiniai gyvūnai, jų sutikti galima ir dienos metu.

Paprastai jos gyvena daugiausiai tankiuose, sunkiau praeinamuose eglynuose, tačiau medžioti gali visur - slėniuose, prie upelių, pamiškėse, pievose.

Jų teritorijos labai didelės - apima 40-50 kvadratinių kilometrų.

Lūšys šeimų nesudaro - kaip ir daugelis kačių yra vienišės.

Jei žmogus pamatė lūšį, jos nereikėtų baidyti ar gąsdinti, derėtų tiesiog pasišalinti.

Iki 1979 metų lūšys buvo medžiojamos, tačiau nuo 2000 m. ši rūšis yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus.

Mitybos grandinės ir ekosistemos svarba

Pasaulinė gamtos asociacija skelbia, kad Žemėje nyksta trys ketvirtadaliai stambiųjų plėšriųjų žinduolių.

Šie gyvūnai paprastai būna ekosistemos mitybos grandinės viršuje, jiems reikia daugiau maisto ir plačių buveinių.

Žmonės taip pat plečia savo teritorijas, tad žmogui ir gyvūnui vis dažniau tenka susigrumti dėl vietos ir išlikimo, ypač per pastaruosius 200 metų.

Šią nelygią kovą dažniausiai laimėdavo žmonės, kartais net masiškai naikindami plėšrūnus.

Mokslininkai susirūpinę, kad daugumos stambiųjų plėšrūnų gali nelikti.

Teigiama, kad juos būtina gelbėti, nes jie - gyvybiškai svarbi ekosistemos dalis.

Vis daugiau mokslininkų šiandien teigia, kad stambiuosius plėšrūnus būtina išsaugoti ne tik dėl gailesčio.

Yra kita labai svarbi priežastis - plėšrūnai būtini, kad gamtoje sklandžiai veiktų ekosistema ir vyrautų savotiška harmonija.

Eurazijos lūšis (arba tiesiog lūšis) išnaikinta didžiojoje Vakarų Europos dalyje, nyksta ir Rytų bei Šiaurės Eurazijoje.

Kur lūšių daugiau - ten mažiau rudųjų lapių, už tai lūšims dėkingi turėtų būti miško tetervinai ir kalnų kiškiai.

Žinoma, svarbu, kad ir patys nepapultų lūšiai į nagus.

Lūšių apsaugos iniciatyvos

„Mes rūpinamės penkiomis stambiųjų plėšrūnų rūšimis: rudaisiais lokiais, pilkaisiais vilkais, lūšimis, ispaninėmis lūšimis ir kiauninių šeimos žinduoliais erniais Šiaurės Europoje.

Iš jų neabejotinai pasaulyje labiausiai nyksta laukinė katė - ispaninė lūšis.

Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyva - viena iš Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos ekspertų grupių, kuri teikia žinias apie plėšrūnus ir vykdo projektus, skatinančius valstybes atkreipti dėmesį į šiuos gyvūnus.

Pasak L. Boitani, reikalai pamažu eina geryn, nes noriai padeda Europos Komisija.

Europos Komisija yra labai stipri partnerė dėl dviejų pagrindinių priežasčių: yra labai stiprus įstatymų rinkinys - nurodyta Gyvūnų buveinių direktyva ir pinigai, kuriuos Europos Komisija gali teikti remdama direktyvos įgyvendinimą.

Lūšies vaidmuo ekosistemoje

Remiantis Oregono universiteto tyrimu, galima apžvelgti, kuo gamtai naudingi kiti tirti plėšrūnai.

Lietuvoje vilkas, medžiodamas taurųjį elnią, daro paslaugą medžiui, nes sumedžiotas elnias nebenuskabo ūglių.

Taip vilkas sukuria baimės atmosferą ir kanopinių elgesys ima keistis, daroma paslauga augmenijai - žolei, krūmams, medžiams.

Vilkas sumažinus elnių, išaugo medžių ir krūmų ir padaugėjo paukščių giesmininkų.

Pumos, reguliuodamos kanopinių gyvūnų skaičių, gerina miško kokybę.

Kuo mažiau nuskaboma augmenijos, tuo labiau klesti ir mažesni gyvūnai,tarp kurių - net drugeliai.

---