„Baltijos jūros ekosistema išbalansuota“ - teigia Gustaf Lind, Pasaulio gamtos fondo (WWF) generalinis sekretorius. Mokslininkai pastebėjo atsiradusius šešis pagrindinius pokyčius dėl grėsmingo veiksnių, tokių kaip eutrofikacija, plastiko tarša ir pavojingų medžiagų, derinio.

Dažnėjantis dumblių žydėjimas

Įsivaizduokite, kad jūra iš mėlynos tampa žalia, nes joje rekordiniu greičiu dauginasi kenksmingi dumbliai - cianobakterijos. Taip atsitinka dėl didesnio maistinių medžiagų kiekio, patekusio į jūrą ir vadinamo eutrofikacija. Dėl gamtai žalingos žemės ūkio praktikos, nepakankamo nuotekų valymo ir klimato kaitos, pastaraisiais metais Baltijos jūroje pastebima vis daugiau kenksmingų dumblių (HABs) žydėjimo atvejų, kurie šią vasarą jau pasiekė Švediją [1]. Dažnai tie dumbliai atrodo kaip žalia makaronų sriuba, kuri išlieka kelias dienas, kol dumbliai suyra ir nugrimzta į jūros dugną.

Poveikis

• Dideli pakrantės plotai tampa nesaugūs maudynėms, nes žydintys dumbliai yra toksiški žmonėms ir gyvūnams.
• Besiskaidantys dumbliai sunaudoja jūroje esantį deguonį, todėl susidaro „negyvosios zonos“, kuriose nelieka jokios gyvybės [2].

Ką galime padaryti?

• Viskas prasideda mūsų virtuvėje. Kadangi žemės ūkio pramonė yra vienas iš veiksnių, lemiančių HAB atsiradimą, mes galime daryti įtaką pasirinkdami tam tikrus produktus.
• Kaip vartotojai, mes galime aktyviai remti ūkius, kurie stengiasi sumažinti eutrofikacijos plitimą Baltijos jūroje, o tai yra didžiulė pagalba biologinei įvairovei.

Sunkūs laikai buveinių kūrėjams

Kenčia pakrančių pievas formuojančios rūšys, pavyzdžiui, jūrinis andras, ypač pietinėje Baltijos jūros dalyje, kur užterštumas ir eutrofikacija intensyviausi. Pakrančių pievoms, skambiai vadinamoms „Baltijos jūros koraliniais rifais“, „didelę grėsmę kelia žemės ūkis ir aplinkos pokyčiai“ [5]. Jūros lygio kilimas ir dažnesni audrų potvyniai yra pagrindinės šios problemos priežastys, kylančios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir klimato kaitos.

Poveikis

• Nyksta mikroaplinka, kurioje neršia žuvys ir bestuburiai, o plėšrūnų jaunikliai mokosi medžioti prieš išplaukdami į atvirą jūrą.
• Ekonominiai žvejybos pramonės nuostoliai dėl mažesnio komerciškai svarbių rūšių, pavyzdžiui, krevečių, veisyklų skaičiaus.
• Pakrančių pievos prisotina jūrą deguonimi fotosintezės būdu, naudodamos saulės šviesą. Tai mažina neigiamą vandenyno rūgštėjimo poveikį.

Ką galime padaryti?

• Mažinti išmetamų teršalų kiekį. Tai labai plati tema, todėl pradėkime nuo pokyčių savo namuose ir tęskime juos už namų ribų.
• Energijos vartojimo efektyvumas. Baltijos šalyse pastatai dažnai pasižymi prastu energiniu naudingumu, tačiau net ir maži patobulinimai gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 900 kg CO2 emisijų per metus [6]! Taupykite energiją ir pinigus:
  • atnaujinkite prietaisus;
  • gerinkite izoliaciją;
  • išjunkite nenaudojamus kištukinius lizdus.
• Keliaukite apgalvotai. Skirdami daugiau laiko kelionės tikslui pasiekti ir naudodamiesi lėtesnėmis transporto priemonėmis, taip pat psichologiškai pailsėsite nuo kasdienio skubėjimo gyvenime.

Plėšrūnų kaita lemia žlungančią žuvininkystę

Didelių plėšriųjų žuvų trūkumas kartu su eutrofikacija išbalansavo Baltijos jūros žuvų bendriją. Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios pastebėta, kad didelės dugninės žuvys (pvz., menkės) užleidžia vietą mažesnėms pelaginėms rūšims (pvz., silkėms, šprotams), todėl 2016-2021 m. laikotarpiu tik 4 iš 15 verslinių žuvų išteklių būklė buvo įvertinta kaip „gera“. Europiniam unguriui ir toliau gresia išnykimo pavojus, o regioniniu mastu išnykusių eršketų reintrodukcijos pastangos tęsiasi [9].

Poveikis

• Plėšriųjų žuvų populiacijų mažėjimas dažnai yra pernelyg intensyvios žvejybos rezultatas, todėl mitybos tinklų stabilumas yra labiau pažeidžiamas.
• Dėl to žvejybos pramonė patiria ekonominių nuostolių, o tai tiesiogiai veikia žuvies kainą. Niekas nenori, kad lašiša dar labiau pabrangtų.
• Jūrų žinduolių išgyvenimas priklauso nuo sveikų žuvų išteklių, todėl jiems taip pat kyla grėsmė dėl maisto šaltinių trūkumo.

Ką galime padaryti?

• Siekite žinių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, susipažinkite su Žuvies gidu, kad galėtumėte rinktis, kas patenka į jūsų lėkštę.
• Sumažinkite maisto atliekų kiekį. Tai, kaip gaminate maistą ir ką išmetate, įskaitant žuvį, lemia didesnį ar mažesnį žvejybos pramonės poreikį.

Prasta jūrinių paukščių situacija

Bendra jūrinių paukščių būklė Baltijos jūroje yra bloga [9]. Per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo balnotųjų kirų ir ančių nuodėgulių gausa. Viena iš didžiausių grėsmių jūriniams paukščiams yra žvejybos priegauda, taip pat dėl klimato kaitos nykstančios buveinės bei pagrindinių jų maisto šaltinių peržvejojimas.

Poveikis

• Jūriniai paukščiai jungia sausumą ir jūrą, pernešdami maistingąsias medžiagas savo lizdų, kiaušinių lukštų ir, žinoma, išmatų pavidalu.
• Jūriniai paukščiai yra bebaimiai jūrų aplinkos tyrinėtojai ir žvejai, todėl jie dažnai naudojami kaip vandenyno būklės rodikliai.
• Jūrų paukščiai yra gyvybiškai svarbūs pakrančių ekosistemoms, tačiau vis dar menkai pažįstami lyginant su kitomis organizmų grupėmis [12].

Ką galime padaryti?

• Ar įmanoma išgelbėti jūrinius paukščius nuo atsitiktinio sugavimo? Sudėtinga. Mums, kaip vartotojams, sunku pasakyti, kas atsitiktinai pateko į tinklą, kuriuo buvo pagauta mūsų žuvies filė. Tačiau galite:
  • Siekti, kad žvejybos laivuose būtų įgyvendintos poveikio mažinimo priemonės.
  • Balsuoti savo pinigine. Finansiškai palaikydami ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“ tiesiogiai prisidedate prie edukacinių seminarų apie tvarią žvejybą organizavimo.
  • Valgyti mažiau žuvies arba pabandyti pereiti prie vegetariškos mitybos. Taip tiesiogiai sumažinsite jūrinių paukščių priegaudą ir bendrą žuvies paklausą.

Jūrų žinduoliai: nykstantys ir tie, kuriems gresia išnykimas

2009 m. HELCOM biologinės įvairovės ataskaitoje į šią kategoriją buvo įtrauktos 59 Baltijos jūroje gyvenančios rūšys, įskaitant visus esamus jūrų žinduolius. Jų būklė 2023 m. vis dar buvo „bloga“, o bendras populiacijos augimas išliko „per mažas“ [9].

• Paprastųjų jūrų kiaulių populiacijos yra pažeidžiamoje būklėje dėl priegaudos, nepakankamo grobio prieinamumo, triukšmo taršos ir pavojingų medžiagų patekimo į jūrą.
• Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacija didėja nuo 1988 m., tačiau jos atsikūrimas vis dar per lėtas.
• Baltijos jūros žieduotųjų ruonių populiacijos elgsenos pokyčių stebėsenos duomenys yra prastos kokybės, todėl negalima tiksliai įvertinti jų gerovės.

Poveikis

• Kaip jau sužinojome anksčiau, jūrų žinduoliai kaip plėšrūnai yra mitybos grandinės viršūnėje ir reguliuoja grobio rūšių pasiskirstymą bei klestėjimą.
• Labai judrūs ir dažnai migruojantys jūrų žinduoliai taip pat reguliuoja maistinių medžiagų pernašą Baltijos jūroje.
• Plėšriųjų rūšių, t. y. žieduotųjų ruonių, nykimas daro įtaką mūsų, žmonių, galimybėms išnaudoti maisto grandinės apačioje esančius organizmus, tokius kaip žuvys ir bestuburiai (pvz., krevetės).

Ką galime padaryti?

Jūra prasideda mūsų namuose. Būdami sąmoningi ir žinodami, kas patenka į mūsų kriauklę, galime sumažinti pavojingų medžiagų patekimą į Baltijos jūrą. Tai taip pat sumažina grėsmę jūrų žinduoliams.

Ateivių įsiveržimai

Nuo XIX a. pradžios į Baltijos jūrą pateko apie 120 nevietinių svetimų rūšių. Laivyba, užteršti žvejybos laivai ir įrankiai yra pagrindiniai invazinių rūšių atsiradimo kaltininkai.

Poveikis

• Dauguma invazinių rūšių Baltijos jūroje dar netapo invazinėmis ir neišstūmė vietinių rūšių, tačiau vis dar kelia grėsmę biologinei įvairovei, nes mažina vietinių išteklių kiekį bei užima buvimo erdvę.
• Naujų invazijų rizika išlieka didele dėl intensyvaus jūrų transporto Baltijos jūroje.
• Įsitvirtinusios invazinės rūšys naujoje aplinkoje gali turėti nenatūralų pranašumą, palyginus su vietinėmis rūšimis, t. y. jos gali būti efektyvesni plėšrūnai.

Ką galime padaryti?

• Jei turite valtį, valykite ją! Invazinės rūšys plinta per nešvarius valčių korpusus ir dažnai lieka nepastebėtos, todėl retkarčiais būtinai patikrinkite.
• Neišleiskite akvariume laikomų gyvūnų į jūrą. Jie gali neišgyventi, o jei išgyvens, gali išstumti vietines rūšis ir tapti invazinėmis.
• Po kiekvieno naudojimo nušveiskite žvejybos įrangą. Iš tiesų galime gana lengvai užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui, jei tik šiek tiek įdėsime pastangų.

Lašiša ir tvari mityba

Lietuviai vis dažniau renkasi žuvį kaip alternatyvą tradiciniams mėsos patiekalams, o lašiša šioje kategorijoje yra tikra lyderė. Statistika byloja už save: per pastaruosius ketverius metus lašišos pardavimai išaugo net beveik 80 procentų.

Lašiša kupina omega-3 riebalų rūgščių, kurios ne tik naudingos širdžiai, bet ir gali teigiamai veikti nuotaiką. Lašišoje gausu kokybiškų baltymų, kurie padės atkurti jėgas ir palaikyti sotumą ilgiau. Tačiau labai svarbu rinktis ne bet kokią žuvį, o itin kruopščiai atsirenkant!

Tvari mityba - ateities žmogaus sveikos gyvensenos ašis. Laikas pradėti domėtis, kokios kilmės žuvį valgote! Dumblių ir moliuskų svarba - laikomi ateities baltymais, nes jų poveikis klimatui itin mažas. Viena labiausiai nykstančių žuvų pasaulyje yra MĖLYNASIS TUNAS! Pigesni ir maistingesni baltymai iš mažų rūšių žuvies - rinkitės žuvis, kurių iki šiol galbūt nebuvo Jūsų mityboje. Rekomenduojame sardines ar silkę. Kodėl? Jos ne tik vertingos maistine verte, bet taip pat saugios valgyti ir dėl mažo užterštumo.

Alternatyvos lašišai

Lietuviai jau nebe karpių ir silkių, o lašišų tauta - bent jau tą rodo prekybininkų duomenys. Tačiau kai parduotuvėse pasirodo rečiau sutinkama šios žuvies giminaitė alpinė šalvis, net ir prisiekę lašišos gerbėjai ja susigundo. Iš pirmo žvilgsnio arktinė šalvis ir lašiša gali atrodyti kaip antrininkės - tai rausvų atspalvių ir aptakių formų žuvys.

Arktinės šalvies žuvys paprastai būna šviesesnės spalvos palyginti su lašišos ryškesniais atspalviais, pasakoja „Iki“ mėsos technologas Gintaras Bačkovas. Alpinės šalvies kaulų struktūra yra panaši į lašišos - ji taip pat nėra kaulėta. Arktinės šalvies skonis dažnai apibūdinamas kaip viduriukas tarp lašišos ir upėtakio.

---