Žmogaus organizmui mineralinės medžiagos yra ne ką mažiau svarbios negu likę komponentai. Jeigu jų maiste nebūtų visiškai, organizmas po kurio laiko - žūtų. Kai maiste trūksta tik tam tikrų mineralinių medžiagų, tai labai sutrinka atskirų organų veikla. Mineralinės medžiagos turi didelės reikšmės mūsų organizmo ląstelėse vykstantiems procesams.

Aptikta daugiau kaip 80 cheminių elementų, įeinančių į gyvosios gamtos komponentų sudėtį, 27 iš šių elementų atlieka tam tikras funkcijas, kiti - patenka į organizmus su maistu, vandeniu ar oru. Mineralinės medžiagos - neorganinės kilmės medžiagos (ir jų druskos), o tai jau sako, kad jos nesigamina nei augaluose nei gyvūnuose, jos turi būti gaunamos iš išorės, t.y. palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą (min.medž. jos labai svarbios vidaus sekrecijos liaukų veiklai ir kt.

Be to, kalbant apie mineralinių medžiagų gebėjimą palaikyti silpną šarminę organizmo skysčių reakciją, reikia pasakyti, kad maisto produktai, kuriuose gausu kalcio, magnio, natrio ir kalio, yra šarmingi. Tai daugiausia augaliniai produktai - daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai, taip pat kai kurie gyvuliniai maisto produktai - pienas, kefyras, grietinė. Produktai, kuriuose esama daug sieros, fosforo ir chloro - yra rūgštūs produktai. Tai mėsos ir žuvies gaminiai, duona, kiaušiniai, kruopos ir kt.

Maitinantis daug rūgščių medžiagų turinčiais produktais, sutrinka organizmo apsauginės funkcijos, mažėja atsparumas ligoms, dažniau sergama inkstų ir kitomis ligomis.

Makro ir mikro elementai

Organizmo sudėtyje yra pakankamai didelė įvairovė mineralinių elementų ir jie skirstomi į makro- ir mikro- elementus. Tai yra priklausomai nuo to, kokie jų kiekiai reikalingi organizmui, arba sakant kiek kitaip - elementai, įeinantys į organizmo ląstelių sudėtį pagal tam tikrus jų kiekius. Dažniausiai pasitaiko pora skirstymo būdų, pagal kuriuos jie patenka į vieną ar kitą grupę.

• Makroelementai tai tie, kurių per parą reikia ne mažiau 200 mg, kitaip sakant turi būti daugiau nei 200 mg/paroje.
• Mikroelementai - jų poreikis yra mažiau nei 200 mg per parą.

Kitas sutinkamas skirstymas yra pagal tai, kiek mineralinių medžiagų yra organizme. Skirstant pagal šias grupes, kartais tam tikri elementai patenka tai į vieną, tai į kitą grupę, pvz., geležis pagal vieną skirstymą gali būti priskirtas makroelementams, o kitą kartą skirstant pagal kitas savybes jis gali atsirasti mikroelementuose, bet pačios esmės tai nekeičia.

Dauguma mikro- ir makroelementų (išskyrus deguonį, vandenilį ir azotą) į organizmą patenka kartu su maistu, vandenių ar maisto papildų formoje. Bet, ko gero, makro- ir mikroelementų reikšmei žymėti sąvoka „mineralai” nevisai tinka. Tai ypač yra pamėgę vaistų ir biologiškai aktyvių papildų gamintojai, pvz., vitaminų ir mineralų kompleksas.

Iš mokslinės pusės „mineralas” yra tik gamtinis cheminis junginys arba laisvasis elementas, susidaręs dėl Žemės plutoje vykstančių cheminių ir fizinių procesų ir turintis tam tikrą atomo sandarą. T.y. tinka apibūdinti tik geologinės prigimties kūną su kristaline struktūra. Bet kaip ten bėra, visi maisto papilduose esantys mikro- ir makroelementai dažniausiai vadinami mineralais, t.y. mineralinių medžiagų maisto papildai.

Kalbant bendrai apie mineralines medžiagas, bendrai kaip tokią sąvoką, trumpai galima paminėti, kad tai yra cheminiai elementai, kurie būtini palaikyti normaliai gyvybinei organizmo veiklai. Jų koncentracija organizme yra tūkstantosios procento dalys ir mažesnės, didesnioji jų dalis yra metalai (pvz., metalai - geležis, varis, cinkas…, nemetalai- selenas, fluoras..). Šuos elementus galima priskirti kaip svarbius gyvo organizmo kūno sudarymui ir pagrinde atlieka statybines bei reguliacines funkcijas (kartu su mikroelementais). Jų organizmui reikia didesniais kiekiais.

Pirmiausia galima paminėti tokius elementus, kurie yra biogeninės kilmės (atsirandantis iš gyvo organizmo, susijęs su juo, stimuliuojantis organizmą) arba dar minimi kaip organogeninės (geol., susidaręs dėl organizmų gyvybinės veiklos arba iš gyvūninių ar augalinių liekanų, pvz., uolienos, mineralai) kilmės - deguonis O, anglis C, vandenilis H, azotas N. Iš jų daugiausiai yra sudarytos organinės medžiagos - baltymai, angliavandeniai, riebalai ir nukleino rūgštis. Šių medžiagų organizme yra pakankamai mažais kiekiais, bet jie dalyvauja biocheminiuose procesuose ir yra reikalingi gyviems organizmams.

Taipogi reikia pažymėti, kad kuo organizme junginių koncentracija mažesnė, tuo sunkiau nustatyti elemento biologinį vaidmenį ir nustatyti junginius, kurių susidaryme jis dalyvauja. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 30 mikroelementų, kurie yra reikalingi gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Pagrindinė mineralinių medžiagų trūkumo priežastis yra neteisinga ir vienarūšė mityba. Taipogi nekokybiškas geriamasis vanduo, prie trūkumo prisideda ir geologiniai regionų žemės ypatumai (endeminiai rajonai, mineralų trūkumas dirvožemyje), stiprūs kraujavimai ir ligos (pvz.,opinis kolitas), alkoholizmas, kai kurių vaistų vartojimas.

Taip pat sąveikose tarp biologiškai aktyvių medžiagų (tame tarpe vitaminų, makro- ir mikroelementų, vaistinių preparatų) gali susidaryti tokias sąlygos, kai vienu metu vartojant du ar daugiau preparatų (elementų) yra sukeliamas toks efektas, kurio, ko gero, galimai nebūtų juos vartojant atskirai. Todėl kokybiškuose papildų kompleksiniuose preparatuose yra naudojamos įvairios gamybos technologijos.

Sportininkams mineralai, beje kaip ir vitaminai, reikalingi didesniais kiekiais negu vedant įprastą ir ramų gyvenimo būdą. Mineralai yra reikalingi raumens susitraukimuose ir nervinių ląstelių signalų perdavimui. Mūsų organizmo audiniai turi savyje skysčių kaip ir ląstelės viduje, taip ir tarpląstelinėje erdvėje. Elektrolitinis balansas reikalingas normalios sveikatos palaikymui (natris reguliuoja tarpląstelinį skysčių balansą, kalis reguliuoja skysčius ląstelės viduje).

Natris pagrinde į organizmą patenka valgomąja druska apdorotų maisto produktų pavidale, žinoma ja piktnaudžiauti nederėtų. Dalis natrio gali būti pašalinta iš organizmo treniruočių metu su prakaitu. Bet, kadangi įprastas mitybos racionas turi pakankamai šios medžiagos ir jo kiekiai organizme dažnai pasipildo (beje, organizmas gali turėti jo ir atsargų), tai nėra poreikio jos vartoti papildų formoje. Kitą vertus, žymus natrio stygius gali atsirasti, pvz., tokių ilgai trunkančių sportinių varžybų metu kaip triatlonas. Šių varžybų metu, žinoma ir po jų, reiktų vartoti specialius gėrimus, kurių sudėtyje būtų natrio. Jis padeda atstatyti buvusį skysčių ir druskų balansą organizme.

O paprasto vandens vartojimas labai dideliais kiekiais gali skatinti natrio ir kitų elektrolitų ištirpdymą (atskiedimą, balanso sutrikdymą), o tai jau gali neigiamai paveikti sportininko pasiekimų rezultatus bei savijautą. Tuo tarpu kalis, veikdamas ląstelės viduje ir reguliuodamas skysčio balansą, taipogi dalyvauja palaikant normalų širdies ritmą, padeda susitraukti raumenims, reguliuoja kraujo spaudimą ir padeda nugabenti maitinimo medžiagas iki ląstelių.

Skirtingai nuo natrio, kalis nėra kaupiamas organizme atsargose ir reikia sekti, kad mitybos racione būtų produktų turinčių kalio (bananai, apelsinai, pomidorai ir kt.). Kultūrizme, ypač tarp profesionalų, pasitaiko atletų vartojančių diuretikus (vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą) norint numesti prieš varžybas nereikalingą svorį (vandenį), išryškinti raumenų reljefą. Diuretikai gali iš organizmo pašalinti kalį ir kitus elektrolitus, o į tai neatsižvelgus gali prasidėti pavojingas gyvybei jų balanso sutrikdymas, kas gali pasibaigti ir mirtimi.

Taigi, sporte (ir ne tik) mineralai yra svarbūs neorganiniai elementai, kurie reikalingi metabolizmo palaikymui, tarnauja kaip statybinė medžiaga audiniams, yra svarbus komponentas hormonams ir fermentams, dalyvauja reguliuojant metabolizmo ir nervų sistemos procesus. Mineralų trūkumas atletų organizme gali atsirasti kaip ir dėl netinkamai sustatyto mitybos raciono, kaip ir dėl intensyvių ir/arba per ilgų treniruočių. Tokiu metu, kai mineralų patekimas į organizmą neatitinka normų, sportiniai pasiekimai gali blogėti ir tuomet, ko gero, būtų tikslinga vartoti mineralus papildomai papildų formoje. Kai kurie iš mineralų, esant atitinkamoms sąlygoms, veikia sportininko sveikatą teigiamai. - rodo, kad esant atitinkamoms sąlygoms, kai kurie mineralai padeda pakelti treniruotės metu krūvio apimtį ir/arba pagerina adaptaciją treniruočių apkrovoms. Žinoma yra ir tokių mineralų (chromas, boras, vanadis..), kurių naudingos savybės sportininkams nėra dar pakankamai ištyrinėtos ir žinomos.

Pastaba: F, Li, Ni, Si priskiriami dalinai-būtiniems mikroelementams, o As, В, Ge patenkant pertekliškai gali pasireikšti toksiškai imuninei sistemai, bet jie gali būti įtraukti į vitaminų - mineralų kompleksus.

Pagrindiniai mineralai ir jų funkcijos

Mineralinės medžiagos	Paros norma	Funkcijos	Trūkumo požymiai	Maisto produktai
Kalcis	1 g	Sudaro pagrindinę kaulų ir dantų masę, turireikšmės nervų, raumenų, širdies darbui, dalyvauja kraujo krešėjime.	Lėčiau kreši kraujas,minkštėja kaulai,vaikai suserga rachitu.	Pienas, brokoliai,varškė, kiaušiniai,kruopos, sūris.
Fosforas	1-2 g	Kaulų sudedamojidalis; svarbus fermentų, raumenų veiklai, energijos gamybai.	Gali pradėti kalkėtiaudiniai, krinta svoris, mažėja apetitas, padidėja tikimybė susirgti rachitu.	Pieno produktai,jogurtai, mėsa, žuvis, bulvės, įvairios daržovės, riešutai.
Magnis	250 mg	Kaupiasi kauluose, svarbus medžiagų, ypač riebalų, apykaitai, skatinaširdies ir raumenų susitraukimus, stimuliuojanervų sistemos veiklą.	Padidėja nervų sistemos jaudrumas, gali atsirasti traukuliai, ima kalkėti kraujagyslės.	Augaliniai maistoproduktai: lapinės, ypač žalios, daržovės, pupelės, grūdinės kultūros, pienas, mėsa.
Kalis	2,5-5 g	Skatina druskos skyrimąsi iš organizmo, reguliuoja nervinių impulsųperdavimą, raumenų susitraukimus, vandens balansą ląstelėje, širdiesritmą.	Nusilpsta raumenys,pradedama dažniausirgti kvėpavimo takų ligomis, ima trikti širdies ritmas.	Mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės. Ypač daug riešutuose,džiovintuosevaisiuose,sėlenose, kviečiuose, piene ir jo produktuose.
Natris	1 g	Palaiko vandens balansą organizme, stimuliuoja nervų veiklą.	Žmogų pykina, jis jaučiasi išsekęs, prasideda raumenų traukuliai.	Valgomoji druska, mėsa, žuvis,pienas, kiaušiniai, paukštiena.
Geležis	10-15 mg	Yra eritrocitų (kraujo ląstelių) sudedamoji dalis, padeda aprūpinti audinius ir organus deguonimi.	Jaučiamas nuovargis,oda išblykšta, prasideda mažakraujystė.	Javai, tamsiai žalios daržovės, lapinės daržovės, kepenys, kiaušinio trynys,paukštiena, riešutai, mėsa
Chloras	36 mg	Dalyvauja organizmovandens apykaitoje.	Slenka plaukai, krenta dantys, pablogėja virškinimas.	Valgomoji druska, mėsa, pienas, kiaušiniai.
Varis	0,9-2 mg 1000 µg	Padeda absorbuoti geležį, yra eritrocitų sudedamoji dalis.	Mažakraujystė, nervų, kaulų, odos ligos.	Riešutai, ankštinėskultūros, grūdinėskultūros, kepenys,moliuskai.
Manganas	2,5 mg	Aktyvina fermentus,reikalingas kaulų vystymuisi.	Juntama raumenųįtampa, padidėjęsnervingumas.	Kepenys, riešutai, grūdai, vaisiai, daržovės.
Jodas	150 µg	Reguliuoja skydliaukės veiklą.	Fizinės ir psichinėsenergijos sumažėjimas, medžiagų apykaitos sutrikimai, gali išsivystyti struma.	Jūros gėrybės -žuvys, moliuskai,dumbliai, nevalytadruska ir t.

---