Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš mitybos būdų - filtravimą. Tačiau plačiau panagrinėsime vandens filtravimą, kuris yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai. Aptarsime atvirkštinio osmoso procesą, jo privalumus ir trūkumus, taip pat išsklaidysime dažniausiai pasitaikančius mitus apie šį metodą.

Atvirkštinis Osmosas: Faktai ir Mitai

Atvirkštinis osmosas (RO) yra geriamojo vandens valymo metodas, žinomas daugelį metų. Tačiau daugelis žmonių vis tiek įtariai žiūri į šį sprendimą. Pabandysime pateikti faktų, susijusių su atvirkštiniu osmosu (RO) rinkinį, ir išsklaidyti dažniausiai pasitaikančias abejones.

1 MITAS: RO vanduo yra nesveikas

FAKTAS: RO vanduo yra pats švariausias ir sveikiausias vanduo. Dėl jo grynumo, kai kurie atvirkštinio osmoso priešininkai šį vandenį vadina „negyvu vandeniu“. Teigiama, kad tai yra žmogaus kišimosi rezultatas - dirbtinis, nesveikas vanduo, jo negalima gerti, kad jis geriausiu atveju tinka naudoti pramonėje.

Paprašyti argumentų, jie dažniausiai sako, kad RO vanduo yra per grynas, kad būtų sveikas, nes tokio tobulai švaraus ir be mineralų vandens gamtoje nėra. Tačiau jie pamiršta apie tam tikrą reiškinį, vadinamą LIETUS. Lietaus vanduo (natūrali būsena) yra vanduo, kuriame nėra jokių mineralų, vienas iš švariausių galimų rasti žemėje.

Žmonės tūkstančius metų gėrė tokios kokybės vandenį, kaip atvirkštinio osmoso būdu gautas vanduo, kuris neturėjo neigiamo poveikio sveikatai. Lietaus vandenį užteršė tik pramonės vystymasis, todėl dabar krintančiame lietuje yra įvairių pavojingų medžiagų. Buvo atlikta daug osmosinio vandens mokslinių tyrimų, ir nė vienas niekada neparodė jokio neigiamo šio vandens poveikio sveikatai. RO technologija buvo sukurta JAV kariuomenės poreikiams, kur ji sėkmingai naudojama iki šiol.

Kur dar (be namų filtro) galima rasti RO vandens:

• Buteliuose parduodamas vanduo: Šaltinio vandenys yra tiesiog apdorojami atvirkštinio osmoso filtru.
• Gazuoti gėrimai: Daug gazuotų ir negazuotų gėrimų yra gaminami iš RO vandens.
• Vandentiekio vanduo: Vis daugiau ir daugiau vandens valymo įmonių naudoja šį metodą savo klientams tiekti tinkamos kokybės sveiką vandenį.

2 MITAS: Tai yra „genetiškai modifikuotas“ vanduo

FAKTAS: Atvirkštinis osmosas yra natūralus būdas tobulai išfiltruoti vandenį. Ne kartą skambėjo nuomonė, kad RO sistema yra kompleksinė technologija, iškreipianti vandens struktūrą. Iš tiesų, osmosinis filtras yra gana paprastos struktūros. Iš esmės tai yra labai tankus mechaninis filtras.

Jo veikimo principas panašus į tą, kurį žinome iš kitų buitinių filtrų - vanduo išteka, o priemaišos lieka ant filtro. Pagrindinis skirtumas slypi filtro tankyje - osmosinėje membranoje yra mikroskopinių porų, kurių dydis yra panašus į vandens molekulės dydį, o tai reiškia, kad joje lieka beveik 99% medžiagų, kurios nėra vanduo (daugumos cheminių junginių dalelės yra daug didesnės už vandenį).

Antrasis skirtumas yra tas, kad vietoj to, kad visas vanduo būtų priverčiamas pereiti filtrą, naudojama atvirkštinė osmozė (priverstinė difuzija per pusiau laidžią membraną), leidžianti daliai vandens praeiti pro filtrą neišsivalius. Būtent dėl šių dviejų veiksnių toks didelis efektyvumas (iki 99%) ir ilgas membranos tarnavimas (3-5 metai). Atvirkštinio osmoso sistemoje nėra nieko baisaus ar nenatūralaus.

Vandens filtravimas yra gamtoje stebimas procesas, kaip pavyzdys - žemės paviršiumi tekantis vanduo išsivalo prasiskverbdamas per smėlį ir uolienas į požeminį vandenį.

3 MITAS: Ši sistema pašalina iš vandens reikalingas mineralines medžiagas

FAKTAS: Atvirkštinis osmosas yra gryniausias vanduo, be neorganinių mineralų ir kitų medžiagų, kurios gali pakenkti. RO filtras iš tikrųjų pašalina mineralus iš vandens. Tačiau dauguma sveikatai svarbių mineralų į organizmą patenka su maistu, o ne vandeniu.

Pavyzdžiui, 1 puodelyje apelsinų sulčių yra tiek pat mineralų, kiek daugiau nei 100 litrų vandens! Be to, vandenyje yra tik neorganinių mineralų, kurių mūsų organizmas negali tinkamai pasisavinti. Žmogaus organizmui reikalingi organiniai mineralai, kurių yra tik kituose gyvuose organizmuose, pavyzdžiui, daržovėse ir vaisiuose.

Neorganiniai mineralai, esantys vandenyje, neduoda daug naudos sveikatai, o didesni kiekiai gali net pakenkti (todėl negerkite mineralinio vandens labai dažnai). Apskaičiuota, kad žmogus, geriantis vandentiekio ar mineralinį vandenį, per 60 gyvenimo metų į kūną susipila apie 100 kg uolienų, kurių jo organizmas negali panaudoti (tai tie vadinamieji „gerieji mineralai“).

RO sistema tiesiog tiekia švariausią geriamąjį vandenį. Ji pašalina ne tik neorganinius mineralus iš vandens, bet ir visus kitus teršalus. Įdomu tai, kad atvirkštinis osmosas yra vienintelis būdas pašalinti ištirpusius vaistus (įskaitant antibiotikus, stiprius skausmą malšinančius ir psichotropinius vaistus) iš vandens, kuriuos patenką į kanalizaciją, o po to patenka į geriamąjį vandenį, nes tokių tikslių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose tiesiog nėra.

Mineralų trūkumas vandenyje neturėtų mūsų jaudinti. Tikroji problema yra didėjantis įvairios kilmės chemikalų kiekis vandenyje! Vanduo yra būtinas gyvybei, bet ne dėl maistinės vertės.

Tiems, kurie mėgsta vandenį su mineralais, gaminami specialūs mineralizuojantys įdėklai, kurių pagrindas - aukščiausios kokybės natūralaus dolomito terpės su daugybe įvairių mineralinių elementų. Jei norite mineralinio vandens, tiesiog paprašykite mineralizatoriaus.

4 MITAS: RO vanduo išplauna mineralus iš organizmo

FAKTAS: Osmosinis vanduo negali išplauti mineralų iš žmogaus organizmo. Tai, ką jis išplauna labiau nei kitoks vanduo, yra toksinai. Tai tik dar vienas melas, kurį skleidžia kitų filtrų gamintojai, norėdami diskredituoti RO rinką.

Tiesa, kad vanduo yra universalus tirpiklis ir jis visada „bando“ ištirpinti medžiagas, su kuriomis liečiasi, ir ši jėga yra tuo didesnė, kuo vanduo grynesnis. Tačiau tai jokiu būdu negali pakenkti žmogaus organizmui, nes organizmas gerai žino, kurias medžiagas laikyti ir kurių gali atsikratyti.

Fiziologiniai atsakai greitai atstato homeostazę, naudodami seiles, virškinimo sultis ir kt., kad išlaikytų kūno skysčių balansą. Tai, ką išplauna osmosinis vanduo, yra toksinai ir kiti teršalai, kurių organizmas nori atsikratyti. Vanduo, kurio TDS parodymai maži, tai daro geriau nei mineralinis vanduo.

Aštuntajame dešimtmetyje RO technologija buvo pristatyta platesniu mastu ir nuo to laiko buvo išbandyta visais žmogui žinomais būdais. Niekada nebuvo užregistruota jokių įrodymų, rodančių, kad atvirkštinio osmoso filtru apdorotas vanduo išplauna mineralus iš žmogaus organizmo.

Kolorado valstijos „Brighton Standard Blade“ skaitytojų prašymu 2008 m. liepos mėn. susisiekė su JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA), kad nustatytų, ar osmosinis vanduo plauna mineralus iš organizmo. EPA atstovė teigė, kad jų agentūra nepritarė šiai nuomonei.

Vandens kokybės asociacija (WQA) 1993 m. paskelbė ataskaitą „Vandens, kurio TDS mažas, vartojimas“. Išsamus tyrimas pateikė įrodymus, kad mažai ištirpusių medžiagų (TDS) turintis vanduo, pavyzdžiui, distiliuotas arba gautas atvirkštinio osmoso būdu, neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

5 MITAS: Atvirkštinio osmoso sistema gamina labai rūgštų (žemo pH) vandenį

FAKTAS: Osmosinis vanduo yra šiek tiek rūgštus arba neutralus. Tam tikro skysčio pH nėra toks svarbus, kaip šarminantis ar rūgštinantis poveikis organizmui. RO vanduo organizmo nerūgština.

Priminame, kad pH 7 laikomas neutraliu, pH tarp 0 ir 7 yra rūgštus, o pH tarp 7 ir 14 yra šarminis. Atsižvelgiant į vandentiekio vandens rūgštingumą, atvirkštinio osmoso vandens pH gali būti šiek tiek žemesnis - vandens pH įtakoja rūgščių arba šarminių neorganinių mineralų buvimas, kurie, laimei, yra atskiriami iš vandens atliekant RO filtravimą.

Tačiau pH skirtumas paprastai yra nedidelis ir jokiu būdu nekenkia žmogaus sveikatai. Pats geriamo vandens pH vis tiek tampa rūgštus, kai patenka į skrandį. Skrandžio sultys yra daug kartų rūgštesnės pH 1,5-2 nei RO vanduo.

Šarminis vanduo iš jonizatoriaus turi naudos sveikatai ne dėl paties pH, o dėl jį sukeliančių šarminių mineralų. Vandens be mineralų pH neturi reikšmės.

Ne tiek svarbu, koks yra gėrimo pH, bet koks jo poveikis organizmui - rūgštinantis ar šarminantis. Pavyzdžiui, citrinos sulčių pH yra labai žemas (rūgštus), tačiau jos turi šarminantį poveikį.

Žmogaus organizmas nuolat stengiasi išlaikyti ar atkurti visų parametrų pusiausvyrą. Todėl laikantis tinkamo gyvenimo būdo ir tinkamai laikantis dietos, kraujo pH yra 7,4. Kol mes valgome sveikai, į racioną įtraukiame vaisius ir daržoves, valgydami ar gerdami net labai rūgščiai, kraujo pH pakinta tik trumpam, nes sveikas organizmas gali palyginti lengvai atkurti pH homeostazę kūno skysčiuose.

Palyginimui pateikiame kitų skysčių pH:

• Mineralinis vanduo = 6,2-7,7 pH
• Vandentiekio vanduo = 6-8 pH
• Pienas = 6,5-6,8 pH
• RO vanduo = 5-7 pH (priklauso nuo pradinio vandens kokybės)
• Grynas lietus = 5,0-5,5 pH
• Kava = 5 pH
• Alus = 4,5 pH
• Rūgštus lietus = 4,2-4,4 pH
• Apelsinų sultys = 3,5 pH
• Sportiniai gėrimai = 2,9 pH
• Kokakola = 2,5 pH
• Citrinų sultys = 2,4 pH

6 MITAS: Atvirkštinio osmoso sistema eikvoja daug vandens

FAKTAS: RO sistema sunaudoja šiek tiek daugiau vandens nei kiti filtruose, todėl jos efektyvumas yra 99,8% ir jos tarnavimo laikas yra keleri metai. Be to, išmetamo vandens nėra daug. Iš čia išvardytų mitų šis yra vienintelis, susijęs su tiesa.

Kaip minėta atsakant į mitą Nr. 2, RO sistemoje tam tikras vanduo teka per filtrą neišvalytas. Norint pagaminti 1 litrą vandens, RO sistemai reikia papildomai gauti 3-8 litrus vandens (atsižvelgiant į slėgį, temperatūrą ir kitus veiksnius). Dauguma buitinių RO sistemų atmeta maždaug 3-5 litrus vandens 1 litrui apdoroto vandens (taigi norint pagaminti 1 litrą geriamojo vandens, iš tinklo reikia 4-6 litrų).

RO filtras neperleidžia viso vandens per membraną. Vietoj to vanduo teka per filtrą taip, kad slėgio ir atvirkštinio osmoso dėka vandens molekulės gana laisvai praeina per membraną, o likęs vanduo nuplauna besikaupiančias priemaišas ir išvalo patį filtrą.

Atminkite, kad tai tiksliausias filtras, skirtas pašalinti mikroskopines priemaišas, tokias kaip mineralinės druskos ar virusai. Dėl RO membranoje naudojamų sprendimų, atsirado galimybė pasiekti net mikroskopinių priemaišų (pvz., cheminių junginių molekulių) 99% filtravimo efektyvumą, o tuo pačiu net 5 metų membranos tarnavimo laiką.

Vidutinė galutinė vandens kaina Lietuvoje (įskaitant nuotekas, PVM ir rinkliavas) yra 1.52 EUR už m3. Kubinis metras yra 1000 litrų. Taigi vidutinė vandens iš čiaupo kaina yra maždaug 0,002 cento už litrą. Tačiau nesunku suskaičiuoti, kad įskaičiavus RO sistemų į kanalizaciją išmetamą vandenį, geriamojo vandens (tikro, saugaus geriamojo vandens) kaina padidėja 0,006 - 0,01 euro cento už litrą.

Palyginkite tai su veiksniais, kurie iš tikrųjų padidina jūsų sąskaitą už vandenį:

• 5 tūkst. litrų per metus, jei iš čiaupo lašės vienas lašas per sekundę.
• Maudantis sunaudojama 115-150 litrų.
• Vieno skalbimo ciklo metu skalbimo mašina sunaudoja 75-115 litrų.
• Sunaudosime 30-40 litrų prausdamiesi dešimt minučių duše.
• Plaunant indus rankomis, sunaudojame 38 litrus.
• Tualetui nuleisti reikia 11 litrų.
• Per minutę iš čiaupo išteka 6-10 litrų vandens.

Taigi nebijokite, kad keli papildomi litrai, išmesti RO sistemos, pastebimai padidins vandens sąskaitas.

7 MITAS: Norėdami nusipirkti tokį įrenginį, turite išleisti didelę sumą

RO sistemos kaina pas mus yr...

Kaip Veikia Osmosas?

Osmosas (gr. osmos - postūmis, slėgimas) - tai savaiminė tirpiklio difuzija (skverbimasis) pro pusiau laidžią membraną iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą. Pusiau laidi membrana yra tokia, kuri praleidžia vandenį, bet nepraleidžia jame įvairių ištirpusių medžiagų.

Jeigu išgersime vandenyno vandens, tai per pusiau laidžias žarnyno sieneles iš mūsų kraujo, - kuriame mažiau ištirpusių medžiagų, negu skystyje, kurį išgėrėme, - vanduo iš organizmo pradės tekėti į žarnyną, kuriame išgertas vanduo yra sūresnis. Pasėkoje mūsų kūnas staigiai neteks vandens-dehidratuos. Dėl osmosinio slėgio išgertas vanduo per žarnyno sieneles patenka į kraują.

Tačiau kaip sėkmingai vanduo, dėka osmosinio slėgio, pateks į kraują, priklauso nuo tirpalo koncentracijos, t. y. nuo vandenyje ištirpusių druskų arba nuo bendros vandens mineralizacijos.

Kraujo ir visų kūno skysčių sudėtis reguliuojama labai tiksliai, o osmosinis slėgis tame valdyme atlieka svarbų vaidmenį. Jei, pavyzdžiui, išgeriame daug mažos mineralizacijos vandens, kuris lengviau patenka į kraują, tada kraujyje sumažėja jame ištirpusių medžiagų, ir - pagal osmoso dėsnį - vanduo iš kraujo pradeda tekėti į ląsteles, kuriose ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė.

Kūnas sunkiai įsisavina didesnės mineralizacijos vandenį, bet lengvai įsisavina mažai mineralizuotą vandenį. Net ir didelis kiekis išgerto vandens gali nepadėti, jei nekreipsime dėmesio į vandens kokybę.

Ar Osmosinis Vanduo Turi Teigiamą Poveikį Mūsų Organizmui?

Tai nuolatinė diskusija. Pagrindinis šios tezės oponentų argumentas yra, kad tokio tipo vandenyje nėra mineralinių dalelių, tokių kaip magnis, kalcis ir kalis. Tačiau tik nedaugelis žmonių, išsakančių tokią nuomonę, atkreipia dėmesį į tai, kad tik labai mažą dalį mineralinio vandens komponentų žmogaus organizmas įsisavina. Kalbant apie mineralus, pagrindinis jų šaltinis turi būti vaisiai ir daržovės. Todėl galima drąsiai teigti, kad osmosinį vandenį vartoti sveika.

Taip pat verta paminėti, kad rinkoje yra specialių prietaisų, praturtinančių vandenį mineralais. Jie pagaminti iš gamtoje esančių uolienų.

Skeptikų tarpe taip pat yra nuomonių, kad osmosinis vanduo, iš organizmo išplauna mineralus. Šį mitą galima drąsiai priskirti prie pasakų. Niekada nebuvo užfiksuota neigiama osmosinio vandens įtaka žmogaus organizmui ir niekada nebus, nes yra gerai žinoma, kad žmogaus organizmas puikiai žino, kurias medžiagas reikia sulaikyti ir kurių reikėtų atsikratyti. Todėl vandens pagalba jis pašalina iš savęs nereikalingus toksinus, o svarbūs mineralai greitai absorbuojami ir naudojami tinkamam organizmo funkcionavimui.

Yra daugybė panašios informacijos, tačiau ji negali paneigti fakto, kad osmosinis vanduo yra viena sveikiausių geriamojo vandens rūšių, prieinamų žmonėms.

---