Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Mityba gali žymiai paveikti kraujospūdį, todėl tinkamos dietos laikymasis yra svarbus gydymo ir prevencijos aspektas.

Hipertenzija

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, yra viena iš dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Hipertenzija, dar žinoma kaip aukštas kraujospūdis, yra būklė, kai kraujo spaudimas arterijose yra nuolat per didelis. Tai gali sukelti širdies, kraujagyslių, inkstų ir kitų organų pažeidimus. Hipertenzija dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ji gali ilgai nepasireikšti jokiais akivaizdžiais simptomais.

Hipertenzijos simptomai

Hipertenzija dažnai būna besimptomė ir gali būti aptikta tik reguliariai matuojant kraujospūdį, net jei simptomai nepasireiškia. Visi šie simptomai gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, nuolatinis jų pasireiškimas turėtų skatinti pasitikrinti kraujospūdį.

Hipertenzijos atsiradimo priežastys:

• Genetika.
• Amžius.
• Nutukimas.
• Nesveika mityba.
• Didelis druskos, sočiųjų riebalų ir transriebalų bei produktų, kurie gausiai turi cholesterolio vartojimas gali prisidėti prie aukšto kraujospūdžio.
• Fizinio aktyvumo stoka.
• Alkoholio vartojimas ir rūkymas.
• Stresas.
• Lėtinės neinfekcinės ligos.
• Medikamentai.

Nustatant ligos priežastis ir gydymo planą, svarbu atsižvelgti į visus šiuos veiksnius.

Mitybos rekomendacijos

Mityba gali žymiai paveikti kraujospūdį, todėl tinkamos dietos laikymasis yra svarbus gydymo ir prevencijos aspektas. Dieta turi įtakos lėtinėms neinfekcinėms ligoms vystytis, ypač širdies ir kraujagyslių, tarp kurių arterinė hipertenzija viena dažniausių. Tad kasdien turime gauti ir riebalų, ir angliavandenių, ir baltymų, ir vitaminų, ir mikroelementų, ir skaidulinių medžiagų. „Svarbu, kad visų šių medžiagų santykis būtų subalansuotas: baltymai turėtų sudaryti apie 15-20 proc., riebalai - 10-15 proc., angliavandeniai - 55-60 proc. Kai žmogus maitinasi netinkamai, šis santykis sutrinka.

Druskos vartojimas susijęs su kraujo spaudimo didėjimu. Tiesa, kiekvieno žmogaus jautrumas druskai skirtingas, todėl gali skirtis ir jos poveikis. Šiandien visiems sergantiesiems hipertenzija patariama sumažinti druskos kiekį iki 5-6 g per parą. Kiekvienas sergantysis turėtų žinoti, kad mažai druskos yra neapdorotuose produktuose. Todėl rekomenduojama maistą gaminti iš šviežių, o ne konservuotų produktų, vietoje druskos skoniui pagardinti naudoti prieskoninių žolelių, taip pat reikėtų visiškai atsisakyti pusfabrikačių, iš kurių druskos jau nepašalinsime. Reikia nepamiršti, kad daugiausia druskos suvalgome ne sūdydami maistą, o pirkdami gatavus maisto produktus.

Vienas pagrindinių mechanizmų, lemiančių druskos įtaką spaudimui didėti, yra nepakankamos inkstų galimybės išskirti druskos perteklių. Todėl druska ima kauptis, veikia kraujagyslių sienelę, didina jos pasipriešinimą, o tai lemia kraujospūdžio didėjimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad kalis taip pat turi svarbų vaidmenį kraujo spaudimui. Taigi druskos.

„Blogieji“ riebalai (tai mažo tankio lipoproteinai ir trigliceridai) veikia kraujagyslių sieneles, siaurina jų spindį, dėl to gali vystytis padidinto kraujo spaudimo liga. „Blogieji“ riebalai - tai sočiųjų riebalų rūgštys, didinančios „blogojo“ cholesterolio koncentraciją. Daugiausia jų yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, pvz., mėsoje, dešrose, svieste ir pan.

Saikingas kavos vartojimas (iki trijų ekspreso kavai skitų dydžio puodelių per dieną) nėra draudžiamas netgi širdininkams. Kaip kava paveiks širdies darbą,priklauso nuo kofeino kiekio. Taip pat reikia žinoti, kad kavos poveikiui įtakos turi ir kavos paruošimo budas, nes būtent jis lemia ir kofeino, ir kitų kavoje esančių ir sveikatai žalingų medžiagų kiekį. Specialistai pabrėžia, kad žalos sveikatai nepadarysime, jeigu per dieną išgersime 2-3 puodelius filtruotos (paruoštos aparatu) kavos. Jeigu kavą plikysime, saugi dozė - 1 puodelis, nes tokioje kavoje išlieka daugiau neigiamai sveikatą veikiančių medžiagų, pvz., diterpenų, kurie didina cholesterolio kiekį, ir kitų medžiagų, kurios daro įtaką širdies susitraukimo dažniui.

Venkite lengvai pasisavinamų angliavandenių (gliukozės, laktozės, sacharozės, fruktozės). Lengvai pasisavinami angliavandeniai greitai suskyla, o jų perteklius virsta riebalais. Specialistairekomenduoja valgyti kuo įvairesnį maistą. Valgykite produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų (avižos, miežiai, įvairių kruopų patiekalai, taip pat vaisiai, džiovinti vaisiai, daržovės (kopūstai, porai, špinatai, baklažanai, kt.)). Daugiau valgykite šviežių vaisių ir daržovių.

Gydytojai įspėja, kad net ir pakeitę mitybos įpročius, žmonės, kurių spaudimas yra padidėjęs, neturėtų nustoti jo matuoti, kontroliuoti. Juk spaudimui įtakos turi daug veiksnių, ne vien mitybą. Todėl stebėti kraujospūdį yra būtina.

Pagrindiniai mitybos pokyčiai

Mažai natrio turintys produktai, natrio mažinimas - vienas iš pagrindinių mitybos pokyčių hipertenzijos atveju. Rekomenduojama vengti perdirbtų maisto produktų t.y. greito maisto (picų, burgerių, cepelinų, sučių ir pan.) ir pasirinkti šviežiai ruoštą maistą vietoj kavinėse siūlomo. Taip pat vengti maisto produktų, kuriuose iš esmės daug natrio (sūris, alyvuogės, silkė, vytinta mėsa ir pan.). Natrio, dažniausiai gaunamo iš druskos, sumažinimas gali padėti kontroliuoti kraujospūdį. Taip pat į mitybą būtina įtraukti kaliu turtingus maisto produktus, nes kalis padeda reguliuoti kraujospūdį (pavyzdžiui, bananus, bulves, pomidorus, avokadus, špinatus ir kt.). Trečia, mityboje itin svarbi skaidulų gausa. Didelis skaidulų kiekis maiste padeda kontroliuoti kraujospūdį, todėl į savo dietą dietistė pataria įtraukti viso grūdo produktus, ankštinius, vaisius ir daržoves, riešutus ir sėklas. Bent 1 porciją kasdien į racioną įtraukti viso grūdo produktų t.y.

Norint išvengti arterijų užkimšimo ir palaikyti sveiką kraujotaką derėtų valgyti mažai sočiųjų riebalų ir atsisakyti transriebalų. „Rekomenduojama vartoti baltą liesą mėsą t.y. paukštieną ar kalakutieną ir liesesnes jos dalis. Žuvis tinka liesa ir riebi, nes pastaroji dar turi savyje ne tik lengvai pasisavinamų baltymų, bet ir omega-3 riebalų rūgščių, kurios slopina uždegiminius procesus organizme. Rinktis pieno produktus su mažu riebalų kiekiu (liesa varškė, pasukos, jogurtas, kefyras iki 2,5 proc.

Norint kontroliuoti hipertenziją derėtų valgyti 4-5 kartus per dieną ir nedidelėmis porcijomis. Valgymas mažomis, bet dažnomis porcijomis padeda išlaikyti nuoseklų energijos lygį, stabdo persivalgymą, sumažina sveikatai nepalankaus maisto pasirinkimo riziką ir išvengiama gliukozės šuolių, kas irgi svarbu bendrai organizmo sveikatai bei riebalų metabolizmui. Taip pat, svarbu gerti pakankamai vandens. Dehidratacija gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą. Siekite išgerti bent 8-10 stiklinių vandens per dieną.

Stenkitės maistą ruošti sveikiau, t.y. vengti didelio riebalų kiekio, maistą kepti orkaitėje, troškinti, virti garuose arba ant grotelių, kad papildomi riebalai nutekėtų. Taip pat nepridėti pridėtinės druskos arba sviesto. Į savo mitybą derėtų įtraukti daugiau skaidulų, nes skaidulos, ypač tirpios, gali padėti sumažinti kraujospūdį. Jos randamos avižinėse ir kitose viso grūdo produktuose, vaisiuose, daržovėse. Svarbu naudoti sveikus riebalus, t.y.

Svarbiausia atskirti prevencinę mitybą nuo gydomosios, sergant hipertencija jau turi būti taikoma gydomoji mityba, kurioje nėra pridėtinės druskos, sumažinta riebalų, o ypač sočiųjų riebalų kiekis maiste, padidinta baltymų kiekis. Rekomenduojama palaipsniui pereiti prie tik namuose ruošto maisto (be picų, mėsainių ir pan.), racione neturi likti jokio perdirbto maisto ir gėrimų. Namuose ruošiamas maistas yra sveikatai palankus, nes gali kontroliuoti druskos, riebalų ir kitų maistinių medžiagų kiekį.

Net jei vartojate vaistus hipertenzijai gydyti, svarbu laikytis sveikos mitybos principų. Mityba gali žymiai prisidėti prie jūsų bendros sveikatos ir padėti optimizuoti vaistų poveikį, taip pat sumažinti šalutinius vaistų efektus. Visada rekomenduojama konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu dėl individualių mitybos rekomendacijų, ypač jei vartojate vaistus. Jeigu jau turite per didelį kūno svorį ar sergate nutukimu, kreipkitės į specialistą.

Papildžius lėkštę sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais, galima kontroliuoti daug ligų, tarp jų ir kardiovaskulinių. Kokiais mitybos principais turėtų vadovautis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys bei šių ligų išvengti norintys žmonės? Kaip turėtų atrodyti kasdienė mityba ir kodėl svarbu papildyti lėkštę įvairiomis spalvomis?

Tinkama mityba - ne tik ligų kontrolei, bet ir prevencijai

Būtent sveikatai nepalankus maitinimasis yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas. Visiems, turintiems polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba jau sergantiems, būtina peržiūrėti savo kasdienę mitybą. Ją pagerinus, galima sėkmingai kontroliuoti sveikatos būklę ir paskatinti ligos remisiją. Esminė taisyklė, kuria vertėtų vadovautis - gaunamų maisto medžiagų kiekis turi atitikti individualius žmogaus poreikius ir padėti palaikyti sveikatai palankią kūno masę. Reguliuojant suvalgomo maisto porcijas, taip pat tinkamai paskirstant baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, galima išvengti riebalinio audinio išvešėjimo, kuris yra itin nepalankus kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems ir turintiems polinkį jomis sirgti žmonėms. Su maistu gauname ir lėtinį uždegimą mažinančių komponentų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, taip pat daugybę kitų organizmui naudingų maisto medžiagų. Tinkamai sudėliotas mitybos planas yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą mažinantis, bet kartu ir šių ligų atsiradimą stabdantis veiksnys.

Kuo daugiau lėkštėje spalvų - tuo daugiau biologiškai aktyvių, uždegimą organizme mažinančių medžiagų gauname su maistu. Kalbėdama apie spalvas lėkštėje turiu omenyje sezonines daržoves bei vaisius - šios gėrybės veikia kaip antioksidantų užtaisas. Kasdien turėtume suvalgyti apie 500 gramų daržovių ir bent 300 gramų vaisių. Geriausia rinktis šviežias, sezonines daržoves, o vėsesniu metų laiku - šakniavaisius, termiškai apdorotas daržoves. Raginu atkreipti dėmesį ne tik į visų pamėgtas daržo gėrybes, tokias kaip agurkai ir pomidorai, bet ir į kitas sveikatai be galo naudingas daržoves: brokolius, briuselinius ir lapinius kopūstus, špinatus, saldžiąsias paprikas, ridikėlius ir kitas.

Augalinės kilmės produktai

Lietuvos gyventojų mityboje dominuoja gyvūninės kilmės maistas, tačiau turėtų būti priešingai - norint išlaikyti gerą sveikatą, į kasdienį racioną svarbu įtraukti daugiau augalinės kilmės maisto produktų. Vertėtų rečiau vartoti gyvūninės kilmės riebalus, tokius kaip grietinė, sviestas, taukai, ir dažniau rinktis įvairius aliejus - augalinių riebalų rekomenduojama suvartoti nuo vieno iki penkių šaukštų per dieną. Ypač naudingas alyvuogių aliejus - įrodyta, kad jis užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti. Tačiau tinkami ir kiti aliejai, tokie kaip linų sėmenų, moliūgų. Kasdienę mitybą vertėtų papildyti ir riešutais bei sėklomis - jų kasdien rekomenduojama suvalgyti 15-20 gramų. Tai - puikus mineralinių medžiagų, itin reikalingų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei kontrolei, šaltinis.

Nėra vieno ypatingo produkto, kurį privaloma įtraukti į kasdienę mitybą, norint likti sveikam - svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, stengtis vengti tuščių kalorijų turinčių produktų, pavyzdžiui, įvairių pusgaminių, rafinuotų produktų, maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus ir gyvūninės kilmės riebalų. Norint tinkamai maitintis, valgiaraštyje turėtų dominuoti šviežiai paruoštas maistas. Porą kartų per savaitę derėtų valgyti žuvį, paukštieną, rečiau - raudoną mėsą. Dar vienas sveikatai itin palankus produktas - visų grūdo dalių kruopos, kurios yra puikus kompleksinių angliavandenių, skaidulų, taip pat B grupės vitaminų ir daugybės mineralinių medžiagų šaltinis. Viso grūdo kruopų patiekalai padeda išlaikyti tolygią gliukozės koncentraciją kraujyje, vitaminai, mineralai veikia kaip antioksidantai, skaidulos padeda žarnyno sveikatai. Saugoti žarnyno mikroflorą ypač svarbu - gerosios bakterijos prisideda siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis.

Kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, jo nesumažinus gali išsivystyti aterosklerozė ir jos sukeliami padariniai - infarktas bei insultas. Reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje padeda tinkama mityba, tačiau dažnai vien to neužtenka ir į pagalbą pasitelkiami cholesterolio kiekį organizme mažinantys bei kraujagyslėse esančias aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo ir trombų susidarymo apsaugantys vaistai - statinai.

Organizmui būtinos maisto medžiagos

Vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys. Vitaminas D rekomenduojamas vartoti kasdien, net ir gyvenant saulėtoje vietovėje, o ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau saulės. Lietuvoje net ir vasarą dažnai negauname pakankamo kiekio vitamino D, o šio vitamino trūkumas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl būtina papildyti jo atsargas. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu kardiovaskulinėmis ligomis sergantis žmogus vartoja vaistus, kai kurie iš jų keičia vartojamų papildų įsisavinimą ir poreikius, todėl prieš vartojant bet kuriuos papildus reikia pasitarti su gydytoju.

Visiems, sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, svarbu kasdien suvartoti ir gydytojo rekomenduojamą kiekį vandens. Kiekvienam žmogui reikia skirtingo kiekio vandens - reikiamą kiekį galima paprastai pasiskaičiuoti žinant, kad vienam ūgio centimetrui reikia bent 10 mililitrų vandens per dieną. O karštomis dienomis, gausiai prakaituojant ar užsiimant fizine veikla, vandens turėtų būti išgeriama dar daugiau. Tokiu atveju naudinga vartoti ir mineralinį vandenį, kad atgautume prakaituojant prarastas medžiagas. Kai kurios daržovės ir vaisiai taip pat turi nemažai vandens, tačiau, kalbant apie skysčių pusiausvyrą, reikėtų vartoti būtent vandenį. Minimalus išgeriamo vandens kiekis apytiksliai turėtų būti nuo 1 iki 2 litrų per dieną.

Norint išvengti ligų, esminis žingsnis turi būti tinkama mityba. Niekada ne vėlu pakeisti savo maitinimosi įpročius, o vasara tam ypač palankus metas, nes gamtoje esančias spalvas galime perkelti ir į lėkštę. Išnaudokime tai.

Konkretūs produktai ir gėrimai

Norėdami padėti jums tinkamai maitintis, paklausėme dietologų apie tai, kokie maisto produktai bei gėrimai tinka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai mažinti:

1. Kiaušiniai
   „Kiaušiniai rekomenduojami kaip sveikatai palankios mitybos dalis, - aiškina dietologė, knygų autorė Lauren Manaker. - Vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems normocholesterolemija, atsižvelgiant į kiaušinių maistinę naudą, galima vartoti iki dviejų kiaušinių per dieną. Duomenys rodo, kad sveikiems žmonėms, valgant iki vieno kiaušinio per dieną, gali sumažėti širdies ligų ir insulto rizika. Kiti duomenys atskleidžia, jog kiaušiniai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali būti svarbios mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.“
2. Pistacijos
   Anot dietologės Tammy Lakatos, užkandžiavimas riešutais gali būti puikus būdas palaikyti širdies sveikatą, nes šis augalinės kilmės maistas gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. „Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie reguliariai valgo riešutus, rečiau patiria širdies priepuolius ar miršta nuo širdies ligų nei tie, kurie juos vartoja retai. Riešutai mažina „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį, kurie kaupiasi arterijose“, - teigia specialistė. Kaip sako dietologė, išanalizavus daugiau kaip 210 tūkst. žmonių, kurie buvo stebimi iki 32 metų, nustatyta, kad žmonėms, kurie penkis ar daugiau kartų per savaitę suvalgydavo riešutų, širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 14 proc. mažesnė, o koronarinės širdies ligos rizika - 20 proc. mažesnė nei tiems, kurie tyrimo laikotarpiu riešutus valgė retai. L.Manaker priduria, kad pistacijos ypač veiksmingai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes jų antioksidacinės savybės padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų bei taip palaiko širdies sveikatą.
3. Žalioji arba juodoji arbata
   „Žalioji bei juodoji arbata yra augalinio junginio, vadinamo flavonoidais, šaltiniai. Mitybos ir dietologijos akademija neseniai pateikė rekomendacijas, kiek flavonoidų turėtume suvartoti kasdien, kad palaikytume širdies sveikatą, - aiškina L.Manaker. - Išgerdami du puodelius žaliosios arba juodosios arbatos per dieną, gausite pakankamai flavonoidų, jog įvykdytumėte 400-600 miligramų rekomendaciją.“
4. Neskaldyti grūdai
   „Neskaldytų grūdų, tokių kaip rudieji ryžiai, miežiai, rugiai, kviečiai, vartojimas susijęs su mažesniu sistoliniu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ir širdies ligų rizika, - teigia T.Lakatos. - Atlikus daugiau kaip 45 tyrimų analizę, paaiškėjo, kad trijų ar daugiau porcijų neskaldytų grūdų per dieną vartojimas buvo susijęs su 22 proc. mažesne širdies ligų rizika. Venkite rafinuotų, perdirbtų grūdų, pavyzdžiui, baltos duonos, kurie iš tikrųjų gali padidinti širdies ligų riziką.“ Anot specialistės, ypač avižos yra puikūs neskaldyti grūdai, padedantys sumažinti širdies ligų riziką, nes jose gausu tirpių skaidulų - maistinių medžiagų, kurios susijusios su cholesterolio kiekio valdymu ir mažesne širdies ligų rizika.
5. Šilauogės
   Dietologė Toby Amidor sako, kad šilauogės turi daug naudingų maistinių medžiagų, kurios palaiko širdies sveikatą. „Naujas tyrimas parodė, kad į kaloringą, daug riebalų ir cukraus turintį maistą pridėjus šilauogių, per 24 valandas po valgio sumažėja insulino ir gliukozės kiekis, bendrasis cholesterolio kiekis bei pagerėja gerojo cholesterolio kiekis. Šie rezultatai verti dėmesio, nes padidėjęs gliukozės kiekis po valgio ir sutrikęs gliukozės toleravimas yra susiję su padidėjusia širdies ligų rizika“, - pasakoja ji.
6. 100 proc. apelsinų sultys
   „Apelsinų sultyse - ne jų mišinyje su pridėtiniu cukrumi - yra daugybė širdies sveikatą palaikančių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas C, kalis ir folio rūgštis, - sako L.Manaker. - Citrusiniuose vaisiuose yra unikalių augalinių junginių, kurių vartojimas susijęs su daugeliu širdies sveikatai naudingų veiksnių, įskaitant mažesnę insulto riziką.“
7. Pomidorai
   „Pomidorai yra maistingųjų medžiagų šaltiniai, kuriuose gausu širdį saugančių antioksidantų, beta karoteno, folio rūgšties, kalio, vitamino C, flavonoidų ir vitamino E, - aiškina T.Lakatos. - Tyrimai rodo, kad pomidoruose esančios maistinės medžiagos mažina blogojo cholesterolio kiekį, kraujospūdį, ląstelių lipnumą, todėl kraujas lengviau teka.“
8. Lašiša
   „Lašišoje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda mažinti uždegimus visame organizme, - sako T.Lakatos. - Uždegimas pažeidžia kraujagysles ir sukelia širdies smūgį bei insultą. Omega-3 rūgštys gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį, kraujospūdį, nereguliarų širdies plakimą, insulto ir širdies nepakankamumo riziką. Kiti geri omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra sardinės, menkė, silkė, atlantinė skumbrė ir ežerinis upėtakis. Per savaitę jų suvalgykite ne mažiau kaip dvi porcijas.“
9. Kryžmažiedės daržovės
   Anot T.Lakatos, kryžmažiedės daržovės, tokios kaip brokoliai ir briuseliniai kopūstai, taip pat puikiai stiprina širdies sveikatą bei mažina su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių komplikacijų riziką. „Briuseliniai kopūstai yra galingi širdies saugotojai. Tyrimai rodo, kad kryžmažiedės daržovės gali padėti išvengti arterijų užsikimšimo, kuris yra pagrindinė širdies priepuolių ir insultų priežastis, - priduria ji. - Pabandykite briuselinių kopūstų dėti į salotas ir mišraines, makaronų bei ryžių patiekalus.“

Pirminė prevencija

Praktiniai patarimai:

• 1-2 kartus per savaitę valgyti riebios žuvies, pvz., sardinės, lašišos, šviežio tuno.
• Per dieną suvalgyti mažiausiai penkias vaisių ir daržovių porcijas.
• Sumažinti vartojamų riebalų kiekį, pvz., rinktis liesos mėsos rūšį ir neriebius pieno produktus, mažiau naudoti aliejaus ir kitų riebalų maisto ruošimui, mažiau valgyti kepto ir riebaus maisto, pvz., pyragų, sausainių, pyragaičių, pikantiškų užkandžių.
• Pasirinkti aliejų, turintį daug monosočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., alyvuogių, rapsų, graikinių riešutų, linų sėmenų aliejai.
• Sumažinti druskos vartojimą, papildomai nesūdyti valgant, gaminant maistą, vengti vytintos mėsos produktų, fermentinių sūrių ir kt.
• Valgyti daugiau krakmolingų maisto produktų, pvz., duonos, bulvių, makaronų, ryžių ir t. t.
• Saikingai vartoti alkoholį, pvz., 2-3 standartinius vnt. / per dieną moterims ir 3-4 standartinius vnt. / dieną vyrams.

Antrinė prevencija

Tyrimai rodo, kad mitybos rekomendacijos, kurios buvo skirtos pacientams, patyrusiems miokardo infarktą ir sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, turėjo svarbesnę reikšmę nei asmenims, kenčiantiems nuo dislipidemijos ar antsvorio. Sveikos mitybos patarimai pacientams, patyrusiems miokardo infarktą: Padidinti omega 3 riebalų rūgščių vartojimą su maisto produktais arba papildomai vartoti žuvų taukus.

Gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos

Mitybos patarimai turėtų būti teikiami kartu su kitas gyvenimo sritis siejančiais aspektais: fizinio aktyvumo skatinimas, pvz., suaugusieji turėtų atlikti vidutinio aktyvumo fizinius pratimus (greitas ėjimas ir pan.) ne mažiau kaip 30 min. 5 dienas per savaitę. Aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba yra geriausia prevencinė priemonė, kurios galite imtis, kad padėtumėte širdžiai bei užsitikrintumėte ilgą ir sveiką gyvenimą. Geriausia, jog tai nereikalauja daug pastangų - pakanka į kasdienybę įtraukti kelis mažus įpročius, rašoma „Eat this, not that“. Kai kalbama apie geriausius širdies ir kraujagyslių sveikatą palaikančius įpročius, tokie smulkūs dalykai, kaip tinkamų maisto produktų bei gėrimų pasirinkimas, gali būti labai naudingi jūsų širdžiai ateityje.

---