Ne vienas iš mūsų kartais pasiskundžia, kad jaučiasi pavargęs, išsekęs, nenori nieko veikti, rytais sunku išlipti iš lovos, nesinori valgyti, maistas atrodo be skonio. Tačiau kartais šie simptomai gali būti susiję su liga, tuomet jie ne taip lengvai pašalinami, ypač jei liga onkologine.

Kacheksija ir Anoreksija: Dažnos Onkologinių Ligonų Problemos

Kacheksija - tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fiziniu silpnumu, kūno svoriu mažėjimu, mažėjančia raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos pablogėjimu. Kacheksija - dažnas anoreksijos, ypač užsitęsusios, padarinys. Anoreksija ir kacheksija - labai glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos. Tai nėra savarankiškos ligos, bet kitų ligų padarinys.

Mitybos Sutrikimų Priežastys Sergant Onkologinėmis Ligos

• Navikas ryklėje, stemplėje ar padidėję tarpuplaučio limfmazgiai mechaniškai trukdo nuryti maistą.
• Onkologinei ligai gydyti naudojami chemoterapiniai vaistai dažnai sukelia nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas, apetito stoka, kurie sutrikdo ligonio mitybą.
• Neretai šie vaistai sukelia ir stiprų burnos bei ryklės gleivinės uždegimą ar net išopėjimą, kas sukelia skausmą ryjant maistą.
• Tokių kūno sričių kaip pilvo, krūtinės ląstos organų spindulinė terapija gali būti apetito bei kūno svorio netekimo priežastis.
• Galvos ar kaklo srities, stemplės piktybinių navikų spindulinė terapija sukelia uždegiminę reakciją, kuri ypač sustiprėja gydymo pabaigoje. Tada pacientus dažnai vargina skausmas ryjant.

Bet kokiu atveju - ar kai sergama išplitusia ir progresuojančia onkologine liga ir pacientą vargina pykinimas, vėmimas, valgymas sukelia skausmą, ar kai šie simptomai išsivysto kaip šalutinės gydymo reakcijos po chemoterapijos ar spindulinės terapijos - prarandamas apetitas. Jei tai užtrunka ilgesnį laiką, prasideda organizmo išsekimas. Mažai valgydamas pacientas silpsta, netenka jėgų, jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, mažėja poodinis riebalų sluoksnis, vėliau išnyksta raumenys.

Dažnai pacientai sako: neturiu sveikatos, nenoriu nieko valgyti, nėra apetito, maistas be skonio, krenta kūno svoris, nuolat jaučiu silpnumą, nuovargį, nenoriu nieko daryti, visą laiką noriu tik gulėti. Tai ir yra išsekimo simptomai. Esant vėžinei kacheksijai ar anoreksijai dėl nevisaverčio maitinimosi organizmas ne tik išsenka, susilpnėja visos jo gyvybinės funkcijos, bet prastėja kraujo rodikliai, vystosi anemija (mažakraujystė). Be to, esant išsekimui, prasčiau veikia priešvėžinis gydymas, jis blogiau toleruojamas.

Susidaro užburtas ratas: chemoterapija, spindulinis ar chirurginis gydymas - būtinas gydant sergančiuosius onkologine liga, tačiau šie gydymo būdai gali sąlygoti apetito stoką ir išsekimą, kuris vėžio gydymą padaro mažiau veiksmingą. Išsekusiems ligoniams dėl didelės rizikos kartais netgi neskiriama chemoterapija ar radioterapija.

Mokslininkai nustatė, kad vėžio gydymo rezultatai daug geresni, kai paciento apetitas geras, o svoris normalus. Kacheksija - tai ne tik fizinis, bet kartu ir psichologinis išsekimas. Psichologine paciento būklė turi didžiulės įtakos gydant anoreksiją ir kacheksiją. Kai žmogus sužino, kad serga onkologine liga, beveik visada pasireiškia mažesnio ar didesnio laipsnio depresija. Dalis pacientų sugeba nusiraminti, susitaikyti su likimu, išmokti gyventi su vėžio liga, bet daugumai prireikia medikamentinio gydymo.

Ką Daryti Pajutus Simptomus?

Pacientas galėtų padėti sau tuo, kad "nenumotų ranka" į atsiradusius simptomus, o pirmiausia visgi kreiptųsi į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti priežastis, kodėl dažnai silpna, nesinori valgyti ir panašiai. Nustačius, kas gali sąlygoti minėtų simptomų atsiradimą, būtina su gydytoju aptarti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad simptomai išnyktų arba bent jau sumažėtų jų intensyvumas. Jei po chemoterapijos ar spindulinės terapijos ligonis nuolat jaučia pykinimą, vemia, galima sureguliuoti mitybos režimą, dietą ar skirti vaistų, galinčių padėti įveikti šiuos nepageidaujamus vėžio gydymo sąlygotus reiškinius.

Jei ligoniui diagnozuojama depresija, turi būti skiriami atitinkami medikamentai, gali prireikti specialisto, psichologo ar psichiatro, pagalbos. Jei minėti simptomai atsiranda dėl piktybinio naviko pragaištingo poveikio, būtina gydyti pačią ligą. Jei maistui patekti į organizmą trukdo kliūtis virškinamajame trakte, reikia stengtis kuo skubiau pašalinti kliūtį pačiu prieinamiausiu būdu. Kiekvienu atveju reikia pasitarti su gydančiu gydytoju. Pašalinus priežastį, atsiranda apetitas, svoris pamažu didėja ir tampa normalus. Diskomfortas dėl silpnumo ar sulysimo sumažėja ar išnyksta. Pasireiškus vėžinei anoreksijai ar kacheksijai gali būti skiriamas ir efektyvus medikamentinis gydymas, padedantis įveikti šias problemas.

Mitybos Patarimai ir Rekomendacijos

• Vartokite neriebius sausus pieno miltelius, kiaušinių miltelius kepiniams.
• Įvairias sausas sriubas, pudingus skieskite pienu arba grietinėle, o ne vandeniu, papildomai pridėkite sausų pieno ar kiaušinio miltelių.
• Į košes, varškę, vyniotinius dėkite razinų, riešutų, datulių, abrikosų.
• Stenkitės, kad maisto kvapnumas, kvapų pobūdis, maisto paruošimo ir serviravimo būdas skatintų apetitą, sukeltų norą valgyti.
• Jei gaminamo maisto kvapai atrodo labai stiprūs, jus dirgina, paprašykite maistą gaminti kitų, stenkitės nebūti virtuvėje ir arti jos.
• Gerkite gėrimus, turinčius rūgšties - limonadus, apelsinų ar pomidorų sultis.
• Stenkitės valgyti kompanijoje, o ne vienas.
• Nuolat matomi maisto produktai gali sumažinti jūsų apetitą, todėl juos dėkite į šaldytuvą, spinteles. Indai, kuriuose laikomas maistas, turi būti nepermatomi, gerai uždaryti.
• Likus 30-50 min. iki valgymo, padarykite lengvą 10-15 min. mankštą, o jei jaučiatės pavargę, pailsėkite.
• Jei apetitas geras, pamėginkite iš ryto suvalgyti 1/3-1/2 visos dienos maisto normos.
• Jei jaučiate skausmus, 320-40 min.
• Sverkitės 1 kartą per savaitę. Jei pastebite, kad sulysote, drabužiai, kuriuos paprastai dėvite tapo per dideli, pasisverkite - svarbu žinoti, kiek svorio per tam tikrą laiką netekote. Jei svarstyklės rodo, kad per 6 mėn.

Mityba Po Stomos Operacijos

Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.

• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.

Mitai Apie Mitybą Sergant Onkologine Liga

Mityba sergant onkologine liga yra gaubiama daugybės mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą. Išsekusiems ligoniams dažniau kyla įvairių komplikacijų, jiems negalima skirti tinkamiausio gydymo, išsivysto mitybos nepakankamumas. Mitybos nepakankamumas nustatomas net 8 iš 10 onkologinių ligonių, nes pats vėžys sutrikdo medžiagų - ypač baltymų ir riebalų apykaitą. Tuomet mityba sergant onkologine liga tampa itin sudėtinga. Dėl vėžio išskiriamų faktorių greitėja riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Onkologinės ligos gydymo metu padidėja ligonio energijos poreikiai, todėl gali išsivystyti mitybos nepakankamumas.

Taip pat atsiranda įsisavinimo sutrikimai, pasireiškianys viduriavimu, vėmimu, maisto medžiagų neįsisavinimu, kraujo netekimu, esant įvairioms uždegiminėms būklėms, vartojant kai kuriuos vaistus. Mitybos nepakankamumu vadinamas energijos, baltymų ir (ar) kitų medžiagų trūkumas, kuris sukelia neigiamą poveikį audiniams, jų struktūrai, funkcijoms, gydymo efektyvumui bei ligos baigčiai.

• Krenta svoris be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio).
• Suvalgoma mažiau maisto.

Mityba sergant onkologine liga gali sutrikti ne tik dėl fiziologinių priežasčių, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, ar tikėdami kitais, moksliniais tyrimais nepagrįstais teiginiais.

„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms.

Onkologinių ligų gydymas sunkus ir ilgas, neretai užtrunkantis ne vieną mėnesį. Todėl visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Kai į jo kabinetą įžengia išsekęs ligonis, gydytojui tenka nukelti gydymo spinduliais pradžią ir kalbėti apie tai, kokia svarbi yra mityba sergant onkologine liga. Tokiu atveju jis konsultuojasi su dietologu, pacientui skiria apetitą gerinančius medikamentus, specialų medicininės paskirties maistą, o ligonio artimuosius paragina pasistengti išpildyti visus jo maisto įgeidžius - svarbiausia, kad ligonis valgytų.

Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas - pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas.

Kai medikai mato, kad visavertė mityba negalės būti užtikrinta paciento namuose, jam tenka pasilikti bei stiprėti ligoninėje ir po gydymo spinduliais ar chemoterapijos kurso.

Onkologų Diskusijos Apie Mitybą

2019 m. birželio mėn. Frankfurte susirinkę onkologai, chirurgai ir gydytojai dietologai iš viso pasaulio diskutavo mitybos onkologijoje temomis. Apie besikeičiančius gydymo standartus, kintančias rekomendacijas, mitybos poreikį ir jos svarbą pacientui, kuriam diagnozuotas vėžys. Daugybė naujų duomenų, tyrimų buvo pristatyta ir išanalizuota, aptarta diskusijose. Labiausiai neraminantis faktas - mitybos nepakankamumo paplitimas tarp vėžiu sergančių pacientų.

Garsus italų gydytojas onkologas, mokslininkas ir tyrinėtojas prof. Muscaritoli, pristatė studiją, kurioje buvo stebimi apie 2000 onkologine liga sergančių pacientų. Pacientams vėžys buvo diagnozuotas pirmą kartą, jie dar negavo gydymo, o jų gyvenimo prognozė buvo vertinama kaip ilgesnė nei 3 m. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kiek pacientų jau pirmo vizito pas onkologą metu turi mitybos sutrikimus, kas juos lemia ir kaip tai atsiliepia gydymo efektyvumui (PreMiO, Muscaritoli M et al.

Sudėjus visus 2000 pirmą kartą vėžio diagnozę išgirdusius pacientus, net 51%, t.y. pusė visų pacientų jau turėjo mitybos sutrikimus pirmo vizito pas onkologus metu. Pacientai kaip pagrindinę priežastį įvardino mažesnį suvalgomo maisto kiekį ir pablogėjusį apetitą.

IŠVADA: Prasidėjęs onkologinis procesas žmogaus organizme jau pats savaime sutrikdo medžiagų, ypač baltymų ir riebalų, apykaitą. Dėl paties vėžio išskiriamų faktorių greitėja baltymų ir riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Labiausiai nukenčia galvos ir kaklo, žarnyno ir plaučių onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie netenka itin daug - 20-30 kg svorio.

Dalis pacientų buvo stebimi per visą gydymo laikotarpį (iki 30 mėnesių).

REKOMENDACIJA PACIENTUI: Visada pasakykite gydančiam gydytojui apie visus su Jūsų sveikata susijusius faktorius ir ypač mitybos, svorio pasikeitimus. Klaidingai yra manoma, jog tai tik maistas, kurio pokyčiui gali turėti įtakos patiriamas stresas, nerimas dėl galimos diagnozės.

Mitai Apie Maistines Medžiagas

Daug diskutuota tema - mitai ir nuomonės apie maistines medžiagas, reikalingas sergant onkologine liga. Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas ar tam tikrų medžiagų (angliavandenių- cukraus/gliukozės) visiškas atsisakymas. Yra susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus yra maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja.

Tokia nuomonė yra susidarius remiantis labai senu tyrimu, kol dar nebuvo suprastas gliukozės ir insulino veikimas, medžiagų apykaita ir vėžį augti skatinantys faktoriai. Bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visuose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) pasisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė pasisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai yra pagrindinis ląstelės energijos šaltinis.

Vėžinės ląstelės sugeba pasisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų. Juk iš kokių maisto šaltinių žmogus begautų energiją - jo kraujyje gliukozės lygis vis tiek bus palaikomas normos ribose.

IŠVADA: Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad argumentas, jog tinkamas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir neturėtų būti naudojamas siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą. Onkologinio proceso gydymo etapu nedidelis kiekis cukraus tikrai nėra uždraustas.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: „Ilgo ir sunkaus vėžio gydymo metu visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Po nedaug, bet dažnai ir viską, ko tik norite, esant poreikiui naudoti papildomus baltyminius gėrimus, nes turite sukaupti maistinių medžiagų atsargų ir jėgų gydymui“, - aiškina prof. Kassa.

Svorio Pokyčio Įtaka Išgyvenamumui

Svorio pokyčio įtaka išgyvenamumui buvo vertinama pagal (Martin L et al JCO 2015) tyrimą, kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnį kūno masės indeksą turi onkologinis pacientas ir kuo daugiau netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena.

Pavyzdžiui, galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį viršsvorį turintis pacientas (kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties ar amžiaus). Bet jei KMI - 20 ir netenkama apie 15% kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenamumas yra tik 6,1 mėn.

IŠVADA: Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad vėžiu sergantis pacientas per parą turi gauti 25-30 kcal/kg kūno svorio ir 1,5 g baltymų/kg kūno svorio. Jei negalima reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinti įprasta dieta, turi būti kuo greičiau taikoma mitybos terapija. Pirmiausiai pacientui pridedamas enterinis maitinimas.

Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: Atkreipkite dėmesį į savo mitybos būklę. Pasakykite gydytojui, slaugytojai ar vaistininkui apie pradėjusį mažėti svorį ir suvalgomo maisto kiekį. Pasitarkite dėl specialios paskirties medicininio maisto poreikio ir pasirinkimo.

Konferencijoje omega-3 riebiųjų rūgščių (EPA) nauda vėžiu sergančio paciento mityboje buvo įrodyta dideliu skaičiumi klinikinių tyrimų.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: Rinkitės maistą gausų polinesočiųjų omega-3 riebiųjų rūgščių.

Pagrindiniai Mitybos Principai Sergant Onkologine Liga

Yra žinoma, kad tinkama mityba gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką, ji taip pat yra labai svarbi gydymo proceso metu. Svorio netekimas ir suvalgomo maisto kiekio sumažėjimas (jei suvalgoma mažiau nei ¾ anksčiau suvalgomo kiekio per dieną) rodo, kad valgoma per mažai. Esant tokiai situacijai būtina galvoti apie tai, kaip padidinti kalorijų ir kitų maistinių medžiagų kiekį. Įvertinti mitybos būklę reikėtų patikėti dietologui.

Vėžiu sergančių žmonių medžiagų apykaita pakinta, todėl organizmui reikia gerokai daugiau baltymų nei sveikam žmogui. Liga ir jos gydymas daro įtaką apetitui, taip pat tam, kaip organizmas reaguoja į maistą. Žmonių mitybos poreikiai skiriasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Tinkama mityba padeda jaustis geriau, išlaikyti jėgas ir energiją, išvengti svorio mažėjimo ir išlaikyti maistinių medžiagų atsargas organizme, geriau toleruoti gydymą (bus mažiau šalutinių poveiki)). Baltymai yra būtini kūno audiniams atsistatyti (po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos), žaizdoms gyti ir kovojant su infekcijomis. Jei baltymų negauname su maistu, organizmas reikiamą baltymų kiekį pasiima naikindamas raumenis. Taigi, jėga prarandama, ir prireiks gerokai daugiau laiko atsigauti po ligos. Kaip minėta, žmonėms, kurie serga vėžiu, reikia daugiau baltymų nei įprastai.

Riebalai svarbūs mitybai. Kūno riebalai naudojami kaip energijos šaltinis. Yra įvairių rūšių riebalų, kai kurie riebalai naudingesni nei kiti. Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Žmogui svarbu gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų. Energija reikalinga kasdieninei organų veiklai ir darbui, taip pat tam, kad baltymai galėtų atlikti savo funkcijas organizme - užtikrintų efektyvią imuninės sistemos veiklą ir geresnį žaizdų gijimą.

Geriausi angliavandenių šaltiniai yra vaisiai, grūdų produktai (viso grūdo duona, viso grūdo makaronai, avižiniai dribsniai, grikiai ir kt.). Šie produktai turi daug maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų. Maistinių skaidulų organizmas iki galo nesuvirškina. Maistinės skaidulos reguliuoja virškinimo trakto veiklą - sumažina viduriavimo ar vidurių užkietėjimo riziką.

Žmogaus organizmui reikia optimalaus vandens kiekio, kad būtų užtikrinta tinkama mineralų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui, pusiausvyra. Per dieną reikia išgerti maždaug aštuonias dešimt stiklinių vandens (mažiau tomis dienomis, kai į veną lašinami skysčiai). Kūnui reikalingi vitaminai. Dauguma vitaminų yra maisto produktuose. Jei ši būklė trunka ilgai (kelias savaites), turite papildomai vartoti specialios medicininės paskirties maistą, skirtą vėžiu sergantiems pacientams (pvz., Nutridrink Protein). Šie maisto produktai padeda užkirsti kelią mitybos nepakankamumui.

Natūraliuose augalinės kilmės produktuose yra daug vertingų maistinių medžiagų, turinčių įrodytą apsauginį poveikį organizmui. Šios maistinės medžiagos - tai karotinoidai (jų yra persimonuose, citrusiniuose vaisiuose, daržovėse - morkose, pomidoruose, ir t.t.), likopenas (pomidoruose), resveratrolis (mėlynėse, vynuogėse, raudoname vyne), fitosteroliai (žaliose daržovėse, aukštos kokybės augaliniuose aliejuose).

Prieš pradedant gydymą gali būti neaišku, kaip jausitės gydymo metu ir kokie šalutiniai gydymo poveikiai pasireikš, todėl svarbu laiku planuoti ir pasirengti gydymo laikotarpiui. Valgykite kuo įvairesnį maistą, tai ypač svarbu. Jei valgysite aukštos kokybės maisto produktus, organizmo rezervai bus tokie, kad gydymo metu išliksite stiprūs, išvengsite daugumos šalutinių gydymo poveikių, bus išlaikytas imuninės sistemos gebėjimas kovoti su infekcijomis.

Nevenkite naujų patiekalų. Stenkitės suvalgyti ne mažiau kaip 2 ½ puodelio vaisių ir daržovių per dieną, įskaitant citrusinius vaisius. įdėkite sėklų ar riešutų į vaisius, ledus ar pudingą.

Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti jėgas, bei raumenų masę, stiprina kaulus. Fizinis aktyvumas mažina depresiją, stresą, nuovargį, pykinimą ir padeda esant vidurių užkietėjimui. Fizinis aktyvumas taip pat pagerina apetitą. Jei nuspręsite pradėti fizinę veiklą, pasitarkite su savo gydytoju, ar jums leidžiama per savaitę praleisti ne mažiau kaip 150 minučių lengvai sportuojant (pvz., vaikščiojant).

---