Po chirurginių virškinimo trakto operacijų nereti Kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo (KEFN) atvejai. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių: ligos, dėl kurios buvo atlikta operacija, pobūdžio ir išplitimo, taikytos operavimo metodikos, chirurgo profesionalumo ir patirties, adaptacinių paciento organizmo savybių ir kt.

Kasos Egzokrininės Funkcijos Nepakankamumas (KEFN)

Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas skiriamas į pirminį ir antrinį. Abiem atvejais klinikinė išraiška vienoda: virškinimo funkcijos nepakankamumas (maldigestija), pasireiškiantis maisto medžiagų absorbcijos ir pasisavinimo sutrikimais bei mitybos nepakankamumu - malabsorbcija ir malnutricija.

KEFN gali sukelti daugelis kasos ir ne kasos ligų bei kitokių veiksnių:

• ūminis arba lėtinis pankreatitas;
• cistinė fibrozė;
• kasos vėžys;
• cukrinis diabetas;
• chirurginis kasos dalies pašalinimas (pankreatektomija);
• chirurginis skrandžio pašalinimas (gastrektomija);
• pankreatoduodenektomija;
• celiakija;
• žarnyno uždegimo ligos: opinis kolitas, paskutinės stadijos ileitas, Krono liga;
• Zollinger- Ellison sindromas (kasos gastrinoma).

Po visiškos gastrektomijos labiausiai nukenčia chimotripsino ir tripsino sekrecija (sumažėja iki 5-7 proc. buvusios), mažiau - amilazės sekrecija (iki 20 proc.). Po dalinės gastrektomijos kasos egzokrininė funkcija paprastai mažai sutrinka.

KEFN Po Operacijų

Po chirurginių virškinimo trakto operacijų taip pat nereti KEFN atvejai. Jo priežasčių būna įvairių:

• pašalinus dalį virškinimo trakto (skrandžio) tuščiąją žarną pasiekia nepakankamai susmulkintos (per stambios) maisto dalelės;
• slopinama kasos virškinimo fermentų sekrecija (dėl skrandžio dugno pažeidimo ir atsipalaidavimo sutrikimo, nepakankamo cholecistokinino išsiskyrimo, dalies kasos parenchimos praradimo);
• asinchronija tarp skrandžio ištuštinimo ir bilo-pankreatinėse sekrecijos.

KEFN po operacijų dažnumas svyruoja nuo 55 iki beveik 100 proc.

Lėtinis Pankreatitas ir KEFN

KEFN rizika sergant lėtiniu pankreatitu priklauso nuo ligos trukmės, paūmėjimų dažnumo ir sunkumo, paciento mitybos, elgsenos.

Lėtinio pankreatito priežastys:

• Per gausus alkoholio vartojimas.
• Lėtinio pankreatito patogenezėje gali vyrauti įvairūs patofiziologijos mechanizmai: toksinai (alkoholis, tabakas, hiperkalcemija), latakų obstrukcija, pasikartojantis ūminis uždegimas, genetiniai, autoimuniniai veiksniai.

Lėtinis pankreatitas, kurio priežasčių nepavyksta nustatyti, vadinamas idiopatiniu.

KEFN Klinika

Kliniškai KEFN pasireiškia:

• steatorėja (blizgios, labai nemalonaus kvapo, blogai nuo unitazo nusiplaunančios išmatos);
• per mažu kūno masės indeksu;
• virškinimo nepakankamumo simptomais (pilvo maudimu, tempimo pojūčiu, gurguliavimu, nepastoviu tuštinimusi, dispepsija ir kt.).

Esant KEFN, ilgainiui išryškėja mitybos nepakankamumas (malnutricija). Kraujyje sumažėja esencinių aminorūgščių, riebalų rūgščių, mikroelementų, riebaluose tirpių vitaminų, didelio tankio lipoproteino C, apolipoproteino A-I ir lipoproteino A.

Organizme stingant riebaluose tirpių vitaminų, mikroelementų ir baltymų, didėja osteoporozės ir kaulų lūžių rizika, formuojasi imuninės funkcijos nepakankamumas, todėl išauga infekcijų grėsmė.

KEFN Diagnostika

KEFN diagnozė grindžiama:

• ligonio nusiskundimais ir simptomais (lėtinė diarėja/steatorėja);
• kasos funkcijos tyrimais (tiesioginiais, netiesioginiais, išmatų);
• kitais klinikinėje praktikoje taikomais alternatyviais tyrimais.

Kalbant apie ligos simptomus ir ligonio nusiskundimus, reikia turėti omenyje, kad steatorėjos simptomai daugelį metų gali likti paciento nepastebėti ar neakcentuojami. Vis dėlto ilgainiui steatorėja ir kiti virškinimo nepakankamumo simptomai verčia pacientą keisti mitybos įpročius, mažiau vartoti riebalų (nes netoleruoja), kai kurių kitų produktų.

KEFN Gydymas

Gydant KEFN siekiama išvengti:

• steatorėjos;
• svorio mažėjimo;
• su virškinimo nepakankamumu susijusių simptomų.

Gydant būtina užtikrinti normalią paciento mitybą.

KEFN gydymo pagrindas - pakeičiamoji terapija kasos virškinimo fermentais.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad didžiausiu aktyvumu pasižymi kasos fermentų minimikrosferų preparatai. Jų vartojant reikšmingai didėja pacientų kūno svoris, mažėja tuštinimosi dažnumas (kartais per dieną).

KEFN simptomams palengvinti reikia ne mažiau kaip vidutiniškai 20000-60000 TV lipazės vieno valgymo metu. Preparato dozė parenkama individualiai - ji turi pašalinti simptomus ir normalizuoti virškinimą.

Minimali fermentų preparato dozė:

• 40000-50000 TV - vienam didžiajam valgymui;
• 20000-25000 TV - vienam užkandžiui.

Kasos fermentų preparatai veikia geriausiai, jei vartojami valgymo metu (ne prieš valgymą ir ne po jo): pavyzdžiui, keturios kapsulės po 10000 TV.

Pakeičiamosios fermentų terapijos efektyvumą galima padidinti kartu skiriant protonų siurblio inhibitorių, mažinančių skrandžio rūgščių sekreciją.

---