Nors ir enterinis, ir parenterinis maitinimas skamba panašiai, jie labai skiriasi. Parenterinio maitinimo produktai (tirpalai) patenka tiesiai į veną, o enterinė mityba maisto medžiagas pacientams pristato tiesiai į virškinimąjį traktą. Kai kuriais atvejais enterinis ir parenterinis maitinimas vienas kitą papildo.

Kas yra parenterinis maitinimas?

Parenterinis maitinimas (PM) - tai kompleksinė intraveninė terapija pilnavertei nutricijai užtikrinti. Maistinės medžiagos: aminorūgštys, angliavandeniai, riebalai, elektrolitai, mikroelementai, vitaminai ir vanduo patiekiami sumaišyti tirpiu pavidalu - maistiniuose tirpaluose.

Parenterinio maitinimo sudedamosios dalys:

• Baltymai
• Angliavandeniai
• Riebalai
• Elektrolitai
• Mikroelementai
• Vitaminai
• Vanduo bei kai kurie medikamentai

Kada skiriamas parenterinis maitinimas?

Parenterinė mityba yra taikoma tik tuomet, kai pacientui nebegalima taikyti jokio kito mitybos būdo. Dažniausiai šis mitybos būdas pasitelkiamas, kai nefunkcionuoja paciento virškinamas traktas, taip pat esant didelio laipsnio mitybos nepakankamumui, po sunkios operacijos arba ruošiantis jai, kai reikia užtikrinti, kad virškinimo sistema bus „tuščia“.

Parenterinis maitinimas taip pat praktikuojamas, kai pacientas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuolat vemia ir negali įsisavinti įprasto maisto (pvz.: spindulinės terapijos metu), taip pat ir kitais atvejais. Daliai pacientų toks maitinimo būdas pasitelkiamas laikinai, atliekant tam tikras medicinines procedūras, gydant kai kuriuos sveikatos sutrikimus. Vėliau jie grįžta prie įprastos mitybos per burną. Maitinimas gali būti kombinuotas (suplementinis), t.y. kai naudojamas ir enterinis, ir parenterinis maitinimas.

Indikacijos parenteriniam maitinimui:

• Ryjimo sutrikimas dėl neurologinių pakitimų
• Mechaniniai viršutinės virškinamojo trakto dalies praeinamumo sutrikimai
• Trumpos žarnos sindromas
• Malabsorbcijos sindromai
• Anoreksija
• Mitybos nepakankamumas

Parenterinio maitinimo kontraindikacijos:

• Šokas
• Masyvus kraujavimas į virškinamąjį traktą
• Visiškas žarnų nepraeinamumas

Parenterinio maitinimo tipai

Parenterinė mityba per periferines venas dažniausiai taikoma, kai reikalinga trumpalaikė intervencija (5-14 dienų).

Parenterinė mityba namuose gali būti taikoma ir pasibaigus gydymui ligoninėje. Esama pavyzdžių, kai pacientai, maitinami tokiu būdu, gyvena ne vienerius metus. Žinoma, svarbu tinkama priežiūra. Pacientas ar jo slaugytojas turi būti supažindintas su visomis susijusiomis procedūromis. Svarbiausios jų - maistinio tirpalo sumaišymas ir veninio kateterio priežiūra. Procedūroms svarbus sterilumas ir tikslus rekomendacijų laikymasis.

Enterinis maitinimas

Enterinis maistas ir jo mišiniai yra tinkamai subalansuoti, t. y. juose yra atitinkamas kiekis visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, vitaminų, mikroelementų ir mineralų, vandens). Juose praktiškai nėra cholesterolio, o riebalai yra parinkti taip, kad užkirstų kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Beje, juose yra ir vertingų omega-3 riebalų rūgščių iš žuvų taukų.

Daugelyje enterinių mišinių, naudojamų per zondą, sudėtyje taip pat yra skaidulinių medžiagų, užtikrinančių tinkamą virškinimo eigą. Praktikoje tai reiškia, kad per nosį yra įvedamas zondas į skrandį, plonąjį žarnyną ar suformuojama speciali prieiga prie skrandžio (gastrostoma) ar žarnyno (jejunostoma). Enterinis maistas pilamas tiesiai į įvestus enterinius zondus ar suformuotas stomas.

Maitinant enteriniu būdu, būtina naudoti tik pramoniniu būdu paruoštus maisto mišinius. Svarbu pabrėžti, kad maitinimas per zondą negali būti vykdomas naudojant paprastą trintą maistą. Mūsų kasdien vartojamame maiste gali būti per daug riebalų arba trūkti kitų maistinių medžiagų, trinant maistą sunkiai reguliuojamas jų kiekis.

Enterinio maitinimo privalumai:

• Fiziologiškesnis ir organizmui labiau priimtinas nei PM
• Paprastesnė ir lengvesnė procedūra nei PM
• Maistą galima pilti lėtai ir nenutrūkstamai
• Nepriklauso nuo ligonio apetito
• Nėra psichologinių problemų, ligonis nėra verčiamas valgyti
• Mažesnė infekcijos rizika nei PM

Enterinis zondinis maitinimas negali būti skiriamas kai yra:

• Šokas
• Masyvus kraujavimas į virškinamąjį traktą
• Visiškas žarnų nepraeinamumas

EZM skiriamas retai esant intensyviam viduriavimui, ūminiam enterokolitui, daugybinėms plonosios žarnos fistulėms.

Enterinio maisto skirstymas į grupes pagal mitybinę vertę ir turinį:

• Polimeriniai mišiniai
• Elementiniai mišiniai
• Moduliniai mišiniai
• Specialūs mišiniai

Apibendrinimas

Tiek enterinis, tiek parenterinis maitinimas yra svarbūs medicininiai metodai, padedantys užtikrinti reikiamą mitybą pacientams, kurie negali to padaryti įprastu būdu. Svarbu atidžiai įvertinti paciento būklę ir individualius poreikius, kad būtų pasirinktas tinkamiausias maitinimo būdas.

---