Mitybos pasaulyje nuolat atsiranda naujų teorijų ir metodikų, žadančių geresnę sveikatą, dailesnes kūno linijas ir ilgesnį gyvenimą. Viena tokių, sulaukusi didelio populiarumo ir sukėlusi nemažai diskusijų, yra mityba pagal kraujo grupę. Šios koncepcijos autorius, natūropatas Peteris J. D'Adamo, savo 1996 metais išleistoje knygoje „Valgyk pagal savo kraujo grupę“ (angl. „Eat Right 4 Your Type“) pristatė idėją, kad mūsų kraujo grupė (O, A, B arba AB) yra esminis veiksnys, lemiantis, kokie maisto produktai mums yra naudingi, neutralūs ar žalingi. Ši teorija greitai paplito, o jos pagrindu išleista ne viena knyga, skirta įvairioms sveikatos problemoms spręsti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms ar senėjimo procesams lėtinti, pasitelkiant specifines dietas kiekvienai kraujo grupei. Bet ką iš tiesų siūlo ši mitybos sistema ir ar jos teiginiai atlaiko mokslinės kritikos išbandymus?

Mitybos pagal kraujo grupę teorijos esmė: Evoliucija ir lektinai

P. D'Adamo teorijos pagrindas remiasi prielaida, kad skirtingos kraujo grupės atsirado skirtingais žmonijos evoliucijos etapais, o tai lėmė adaptaciją prie tam tikro tipo mitybos. Anot jo, seniausia yraO kraujo grupė, būdinga pirmiesiems medžiotojams-rinkėjams, kurių racioną sudarė daug mėsos. Vėliau, išsivysčius žemdirbystei, atsiradoA kraujo grupė, kurios atstovai geriausiai prisitaikę prie augalinės mitybos.B kraujo grupė siejama su klajoklių gentimis, vartojusiomis daugiau pieno produktų ir įvairesnį maistą. Jauniausia –AB kraujo grupė – yra A ir B grupių mišinys, todėl jos atstovų mityba turėtų būti tarpinis variantas.

Antrasis svarbus teorijos ramstis yralektinai – tam tikri baltymai, randami daugelyje maisto produktų, ypač ankštinėse daržovėse, grūduose ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. D'Adamo teigia, kad maisto lektinai specifiškai reaguoja su kraujo grupių antigenais (medžiagomis, esančiomis ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus). Jei žmogus vartoja jo kraujo grupei „netinkančius“ lektinus, šie esą gali sukelti kraujo kūnelių sulipimą (agliutinaciją), sutrikdyti virškinimą, pažeisti žarnyno sieneles, sukelti uždegiminius procesus ir ilgainiui prisidėti prie įvairių lėtinių ligų išsivystymo, tokių kaip artritas, diabetas, širdies ligos ar net vėžys. Todėl, pasak teorijos autoriaus, vengiant „žalingų“ lektinų ir renkantis „naudingus“ maisto produktus pagal savo kraujo grupę, galima ne tik numesti svorio, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei išvengti daugelio sveikatos problemų.

Konkrečios rekomendacijos skirtingoms kraujo grupėms

Remiantis P. D'Adamo teorija, kiekvienai kraujo grupei sudarytas specifinis mitybos planas, maisto produktus skirstant į tris kategorijas:labai naudingus (veikia kaip vaistai),neutralius (veikia kaip maistas) irvengtinus (veikia kaip nuodai). Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo.

O kraujo grupė („Medžiotojas“)

Apibūdinimas: Laikoma seniausia grupe, susiformavusia maždaug prieš 40 000 metų. Jos atstovai apibūdinami kaip turintys stiprią imuninę ir virškinimo sistemas, gerai prisitaikę prie baltyminės mitybos.

Rekomenduojama mityba: Daug aukštos kokybės gyvūninės kilmės baltymų (liesa mėsa, paukštiena, žuvis). Ribotas kiekis daržovių ir vaisių. Reikėtų vengti daugumos grūdų (ypač kviečių ir kukurūzų), ankštinių daržovių ir pieno produktų, nes teigiama, kad jie gali sukelti uždegimus ir svorio augimą.

Vengtini produktai (pavyzdžiai): Kviečiai, kukurūzai, dauguma pieno produktų, kopūstai, lęšiai, pupelės, avokadai, apelsinai.

Naudingi produktai (pavyzdžiai): Jautiena, ėriena, menkė, skumbrė, lapiniai kopūstai (kale), brokoliai, slyvos, figos.

Fizinis aktyvumas: Intensyvios treniruotės, pavyzdžiui, bėgimas, aerobika, svorių kilnojimas.

A kraujo grupė („Žemdirbys“)

Apibūdinimas: Atsirado plėtojantis žemdirbystei, maždaug prieš 15 000–25 000 metų. Šios grupės atstovai esą turi jautresnę virškinimo sistemą ir turėtų rinktis vegetarišką mitybą.

Rekomenduojama mityba: Augalinės kilmės maistas – daržovės, vaisiai, grūdai (ypač neskaldyti), ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. Mėsos reikėtų vengti arba vartoti labai saikingai (pavyzdžiui, paukštieną ar žuvį). Pieno produktai taip pat nerekomenduojami arba vartojami ribotai.

Vengtini produktai (pavyzdžiai): Dauguma mėsos rūšių (ypač raudona mėsa), pieno produktai, kai kurios pupelės (pvz., daržinės), bulvės, pomidorai, bananai, apelsinai.

Naudingi produktai (pavyzdžiai): Sojų produktai (tofu), lęšiai, moliūgų sėklos, graikiniai riešutai, brokoliai, morkos, abrikosai, ananasai, grikiai, avižos.

Fizinis aktyvumas: Raminančios, koncentraciją gerinančios veiklos, pavyzdžiui, joga, tai chi, ramus plaukimas, vaikščiojimas.

B kraujo grupė („Klajoklis“)

Apibūdinimas: Susiformavo maždaug prieš 10 000–15 000 metų Himalajų aukštumose, vėliau paplito tarp klajoklių genčių. Šios grupės atstovai laikomi turinčiais stiprią imuninę sistemą ir tolerantišką virškinimo traktą, galintys vartoti įvairesnį maistą.

Rekomenduojama mityba: Labiausiai subalansuota ir įvairi mityba. Galima vartoti tam tikrų rūšių mėsą (pvz., ėrieną, triušieną), žuvį, daugumą pieno produktų, kiaušinius, daugumą daržovių ir vaisių. Reikėtų vengti vištienos, kukurūzų, grikių, lęšių, žemės riešutų.

Vengtini produktai (pavyzdžiai): Vištiena, kiauliena, kukurūzai, grikiai, lęšiai, žemės riešutai, sezamo sėklos, pomidorai.

Naudingi produktai (pavyzdžiai): Ėriena, ožkiena, menkė, upėtakis, dauguma pieno produktų (jogurtas, kefyras, varškė), žalios lapinės daržovės, bananai, vynuogės.

Fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo veiklos, derinančios fizinį krūvį ir protinį susitelkimą, pavyzdžiui, tenisas, žygiai pėsčiomis, dviračių sportas.

AB kraujo grupė („Mįslė“)

Apibūdinimas: Laikoma jauniausia ir rečiausia kraujo grupe, atsiradusia maždaug prieš 1000–1200 metų susimaišius A ir B grupėms. Jos atstovai turi A ir B grupių bruožų, tačiau jų virškinimo sistema laikoma jautria.

Rekomenduojama mityba: Mišri, derinanti A ir B grupių elementus. Tinka jūros gėrybės, tofu, pieno produktai (ypač fermentuoti), žalios daržovės. Reikėtų vengti raudonos mėsos, rūkytų produktų, kukurūzų, grikių. Mėsą vartoti saikingai.

Vengtini produktai (pavyzdžiai): Raudona mėsa, vištiena, kukurūzai, grikiai, pupelės (kai kurios rūšys), apelsinai, bananai.

Naudingi produktai (pavyzdžiai): Tofu, tunas, sardinės, kefyras, jogurtas, lapiniai kopūstai, agurkai, slyvos, vyšnios.

Fizinis aktyvumas: Derinys raminančių veiklų (kaip A grupei) ir vidutinio intensyvumo pratimų (kaip B grupei), pavyzdžiui, joga, plaukimas, dviračių sportas.

Žadama nauda: Svorio metimas, geresnė sveikata ir ilgaamžiškumas

Mitybos pagal kraujo grupę šalininkai teigia, kad laikantis specifinių rekomendacijų galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Dažniausiai minimi privalumai:

• Efektyvus svorio metimas: Vengiant „netinkamų“ maisto produktų, kurie esą lėtina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų kaupimąsi, svoris turėtų kristi lengviau ir natūraliau.
• Pagerėjusi virškinimo sistemos veikla: Atsisakius lektinų, kurie tariamai dirgina žarnyną, turėtų sumažėti pilvo pūtimas, skausmai, pagerėti maisto medžiagų įsisavinimas.
• Padidėjusi energija ir geresnė nuotaika: Optimizavus mitybą pagal kraujo grupę, organizmas esą veikia efektyviau, todėl jaučiamasi žvaliau ir energingiau.
• Sumažėjusi lėtinių ligų rizika: Teigiama, kad ši dieta gali padėti išvengti arba palengvinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, artrito, alergijų ir net tam tikrų vėžio formų simptomus. P. D'Adamo netgi išleido atskiras knygas, skirtas kovai su specifinėmis ligomis, pavyzdžiui, „Širdies ir kraujagyslių ligos: įveikite jas pasitelkdami dietą pagal kraujo grupę“ ar „Senėjimas: kovokite su juo pasitelkdami dietą pagal kraujo grupę“.
• Sustiprėjusi imuninė sistema: Tinkamai maitinantis, imuninė sistema esą geriau atpažįsta ir kovoja su „svetimkūniais“, įskaitant patogenus ir vėžines ląsteles.

Šie pažadai skamba viliojančiai, ypač žmonėms, ieškantiems paprasto ir personalizuoto sprendimo savo sveikatos problemoms spręsti. Idėja, kad mūsų kraujas slepia raktą į optimalią mitybą, daugeliui atrodo intriguojanti ir logiška.

Mokslinė kritika: Ar teorija turi pagrindą?

Nepaisant didelio populiarumo ir plačiai paplitusių knygų, mitybos pagal kraujo grupę teorija sulaukia labai griežtos kritikos iš mokslininkų ir mitybos specialistų bendruomenės. Pagrindiniai argumentai prieš šią dietą yra šie:

1. Trūksta patikimų mokslinių įrodymų

Pats svarbiausias argumentas – nėra jokių rimtų, recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose publikuotų tyrimų, kurie patvirtintų pagrindinius P. D'Adamo teiginius. Nors pats autorius savo knygose mini tam tikrus tyrimus ar istorinius faktus, jie dažnai interpretuojami labai laisvai arba nėra tiesiogiai susiję su jo teorija. Atlikti nepriklausomi tyrimai nerado jokio ryšio tarp kraujo grupės, rekomenduojamos dietos ir sveikatos rezultatų.

Pavyzdžiui, 2013 metais žurnale „PLoS One“ publikuota sisteminė apžvalga, kurios autoriai išanalizavo visus tuo metu prieinamus mokslinius straipsnius šia tema (daugiau nei 1400 potencialiai tinkamų straipsnių) ir neradonė vieno kokybiško tyrimo, kuris patvirtintų ar paneigtų mitybos pagal kraujo grupę naudą sveikatai. Autoriai padarė išvadą, kad šiuo metu nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šios dietos rekomendacijas.

Kitas svarbus tyrimas, atliktas Toronto universitete ir publikuotas tame pačiame „PLoS One“ žurnale 2014 metais, tyrė beveik 1500 sveikų suaugusiųjų. Tyrimo dalyviai pateikė išsamią informaciją apie savo mitybą ir buvo nustatyta jų kraujo grupė. Mokslininkai įvertino, kaip gerai kiekvieno dalyvio mityba atitiko A, B, AB ar O kraujo grupės dietos rekomendacijas. Rezultatai parodė, kad tam tikros dietos (pvz., A tipo dieta, panaši į vegetarišką, ar O tipo dieta, turinti mažai angliavandenių) iš tiesų buvo susijusios su geresniais sveikatos rodikliais (pvz., mažesniu KMI, liemens apimtimi, kraujospūdžiu, cholesterolio, trigliceridų kiekiu).Tačiau ši nauda buvo vienoda visiems žmonėms, besilaikantiems tos konkrečios dietos, nepriklausomai nuo jų kraujo grupės. Kitaip tariant, A tipo dieta buvo naudinga ne tik A kraujo grupės žmonėms, bet ir O, B ar AB grupių atstovams, jei jie jos laikėsi. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kitas dietas. Tai leidžia daryti išvadą, kad teigiama įtaka sveikatai atsiranda dėl pačių dietų pobūdžio (pvz., daugiau daržovių, mažiau perdirbto maisto), o ne dėl jų sąsajos su kraujo grupe.

2. Abejotinas evoliucinis pagrindimas

P. D'Adamo pateikiamas kraujo grupių atsiradimo laikas ir sąsajos su mitybos pokyčiais yra labai supaprastintos ir neatitinka šiuolaikinių antropologinių bei genetinių duomenų. Nors tiesa, kad O grupė yra senesnė, o AB – naujesnė, tikslus jų atsiradimo laikas ir priežastys yra gerokai sudėtingesnės. Manoma, kad kraujo grupės galėjo evoliucionuoti kaip atsakas į tam tikras infekcines ligas, o ne vien dėl mitybos pokyčių. Be to, nėra įrodymų, kad visi O grupės protėviai buvo tik mėsėdžiai, o A grupės – tik žemdirbiai. Žmonių mityba visais laikais buvo įvairi ir priklausė nuo geografinės padėties, klimato ir prieinamų išteklių, o ne vien nuo kraujo grupės.

3. Lektinų hipotezė nepagrįsta

Nors tiesa, kad kai kurie lektinai (ypač vartojami dideliais kiekiais ir neapdoroti, pvz., žaliose pupelėse) gali būti toksiški ir sukelti virškinimo sutrikimų ar net agliutinaciją mėgintuvėlyje (in vitro), nėra įrodymų, kad maiste esantys lektinai, ypač po terminio apdorojimo (virimo, kepimo), daro reikšmingą neigiamą poveikį žmogaus organizmui (in vivo) ir kad šis poveikis yra specifiškas kraujo grupei. Dauguma lektinų, gaunamų su įprastu maistu, yra arba nekenksmingi, arba jų aktyvumas žymiai sumažėja gaminimo metu. Be to, kai kurie lektinai netgi gali būti naudingi sveikatai. Idėja, kad konkretūs maisto lektinai specifiškai reaguoja su skirtingų kraujo grupių antigenais organizmo viduje ir sukelia ligas, nėra patvirtinta patikimais moksliniais tyrimais.

4. Galima rizika sveikatai ir mitybos nepakankamumas

Griežtas tam tikrų maisto produktų grupių atsisakymas, kaip rekomenduojama kai kurioms kraujo grupėms, gali lemti svarbių maistinių medžiagų trūkumą. Pavyzdžiui:

• O grupei, vengiančiai pieno produktų ir daugumos grūdų, gali trūkti kalcio, vitamino D ir skaidulinių medžiagų.
• A grupei, ribojančiai mėsą ir pieno produktus, gali stigti vitamino B12, geležies, cinko, kalcio.

Nors teoriškai įmanoma subalansuoti net ir labai ribojančią dietą, tam reikia specifinių žinių ir pastangų, o netinkamai laikantis rekomendacijų, rizika sveikatai gali būti didesnė už galimą naudą.

5. Supaprastintas požiūris į individualią mitybą

Nors mityba pagal kraujo grupę pristatoma kaip personalizuota, iš tiesų ji yra labai supaprastinta. Ji neatsižvelgia į daugybę kitų svarbių veiksnių, lemiančių individualius mitybos poreikius: amžių, lytį, fizinį aktyvumą, sveikatos būklę (pvz., lėtines ligas, alergijas, maisto netoleravimą), genetinius ypatumus (išskyrus kraujo grupę), vartojamus vaistus, gyvenimo būdą, kultūrinius įpročius ir asmeninius pageidavimus. Šiuolaikinis mokslas pabrėžia, kad nėra vienos universalios dietos, tinkančios visiems, tačiau individualizavimas turėtų remtis kur kas platesniu veiksnių spektru nei vien kraujo grupė.

Kodėl kai kurie žmonės jaučia naudą?

Nepaisant mokslinių įrodymų trūkumo, nemažai žmonių teigia pajutę teigiamus pokyčius pradėję maitintis pagal kraujo grupę. Kaip tai paaiškinti?

1. Bendri sveikos mitybos principai: Daugelis kraujo grupių dietų, ypač A ir AB, skatina vartoti daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir vengti perdirbto maisto, cukraus, nesveikųjų riebalų. Šie principai patys savaime yra naudingi sveikatai, nepriklausomai nuo kraujo grupės. Žmogus, anksčiau maitinęsis nesveikai, pradėjęs laikytis bet kurios struktūrizuotos dietos, kuri eliminuoja „šlamštmaistį“, greičiausiai pajus pagerėjimą.
2. Placebo efektas: Tikėjimas, kad tam tikra dieta padės, gali turėti stiprų psichologinį poveikį, dėl kurio žmogus iš tiesų jaučiasi geriau, net jei fiziologinio pagrindo tam nėra.
3. Padidėjęs dėmesys mitybai: Pradėjus laikytis bet kokios dietos, žmogus paprastai daugiau dėmesio skiria tam, ką valgo, atidžiau renkasi produktus, galbūt pradeda gaminti namuose – visa tai gali prisidėti prie geresnės savijautos.
4. Svorio metimas: Dauguma dietų, įskaitant ir kraujo grupių dietas, dažnai lemia sumažėjusį suvartojamų kalorijų kiekį, ypač pradžioje. Svorio metimas pats savaime gali pagerinti daugelį sveikatos rodiklių (kraujospūdį, cholesterolio kiekį, jautrumą insulinui), nepriklausomai nuo dietos tipo.
5. Individualus sutapimas: Gali pasitaikyti, kad konkrečiam žmogui rekomenduojama dieta pagal kraujo grupę tiesiog atsitiktinai atitinka jo individualius poreikius ar netoleruojamus produktus. Pavyzdžiui, A kraujo grupės atstovas, kuriam netinka pieno produktai, pajus pagerėjimą laikydamasis A grupės dietos, tačiau tai bus susiję su laktozės netoleravimu, o ne su kraujo grupe.

Apibendrinant: Tarp populiarumo ir mokslo

Mitybos pagal kraujo grupę teorija yra patraukli savo paprastumu ir personalizavimo pažadu. Ji siūlo aiškias gaires, kaip maitintis, remiantis vienu lengvai nustatomu biologiniu žymeniu – kraujo grupe. Tačiau, nepaisant jos populiarumo ir komercinės sėkmės, tvirtų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių jos veiksmingumą ar teorinius principus (evoliucinį pagrindimą, lektinų hipotezę), nėra. Atlikti tyrimai rodo, kad bet kokia nauda, kurią žmonės patiria laikydamiesi šių dietų, greičiausiai yra susijusi su bendrais sveikos mitybos principais (daugiau augalinio maisto, mažiau perdirbtų produktų) arba kitais veiksniais, o ne su pačia kraujo grupe.

Rekomenduojant mitybos pokyčius, svarbu remtis mokslu pagrįstomis gairėmis, kurios pabrėžia subalansuotos, įvairios mitybos, gausios vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų, svarbą. Individualūs mitybos poreikiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į visumą veiksnių, o ne vieną biologinį žymenį. Nors kraujo grupė yra svarbi medicininiu požiūriu (pvz., kraujo perpylimams), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad ji turėtų lemti mūsų kasdienius mitybos pasirinkimus.

Vietoj to, kad aklai sektume viena ar kita madinga dieta, vertingiau yra ugdyti sveiką požiūrį į maistą, įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir, esant reikalui, konsultuotis su kvalifikuotais sveikatos priežiūros specialistais – gydytojais ar dietologais, kurie gali pateikti individualizuotas, mokslu pagrįstas rekomendacijas.

---