Kepenys - tai vienas svarbiausių žmogaus organizmo organų, atsakingas už detoksikaciją bei daugybę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. Vienas pagrindinių kepenų būklės rodiklių yra kepenų fermentai - baltymai, kurių padidėjęs kiekis kraujyje gali signalizuoti apie įvairius kepenų sutrikimus.

Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga - dažniausias kepenų susirgimas Vakarų industrinėse šalyse. Didžiausi kepenų suriebėjimo rizikos veiksniai yra pilvinis nutukimas (kai didžiausia riebalų sankaupa yra pilvo srityje), antro tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimai) ir metabolinis sindromas.

Pastaruoju metu medikai vis dažniau diagnozuoja kepenų ligą, siejamą su mitybos ir gyvensenos ypatumais, kuri gali turėti negrįžtamų pasekmių žmogaus sveikatai - tai nealkoholinė steatozinė kepenų liga. Šiai ligai progresuojant vystosi kepenų uždegimas (steatohepatitas) bei kepenų cirozė.

Kepenims patinka saikas

Kai mūsų kepenys dirba normaliai, jų ląstelėse neturi būti net menkiausių sankaupų tokių medžiagų, kurių didesni kiekiai kenksmingi organizmui. O jei kepenyse visgi esama riebalų sankaupų, vadinasi, prasidėjo steatozė. Steatozės vystymosi metu kepenyse esantys riebalų burbuliukai stambėja ir slegia viduląstelinius organoidus.

Steatozė progresuoja į pavojingesnę ligą - steatohepatitą, kuris, trumpai tariant, apibūdinamas kaip riebalinis kepenų uždegimas. Iš pradžių sprogsta tų organoidų apvalkalėliai, o vėliau plyšta ir visos ląstelės membrana. Kai kepenų ląstelių žūtis tampa masiniu reiškiniu, prasideda lėtinis kepenų uždegimas.

Steatozė pasireiškia diegiančiu skausmu po dešinės pusės šonkauliais pavalgius, skausmai nepraeina pavartojus ir tulžį varančius vaistus. Diagnozė tikslinama atliekant ultragarsinį tyrimą. Tyrimo metu aptinkami sutankėjimai, tolygiai pasiskirstę visame kepenų audinyje. Medikai tokį vaizdą vadina „baltomis kepenimis“.

Šiuolaikinėje medicinoje steatozė nėra gydoma vaistais, tačiau yra kelios rekomendacijos, padėsiančios pagerinti kepenų sveikatą. Ir gydymo metu šios rekomendacijos tampa griežtai privalomomis.

Mitybos rekomendacijos esant kepenų steatozei

Iš raciono išbraukiami riebūs mėsos ir pieno produktai kaip pagrindinai laisvųjų riebalų rūgščių šaltiniai. Vietoje jų vartojama žuvis ir augaliniai aliejai, kuriuose esantys riebalai neturi įtakos steatozės raidai.

Atsisakykite maisto, kuriame gausu kaloringų angliavandenių (pavyzdžiui, saldumynų, medaus, vynuogių, angliarūgšte prisotintų gėrimų, ledų). O jeigu nepakanka valios jėgos atsisakyti torto ar šokolado, tai „nusidėkite“ tik po pietų, bet jokiu būdu ne tada, kai skrandis tuščias.

Visus šiuos produktus pakeiskite lėtai įsisavinamais angliavandeniais, kurių yra maiste su dideliu ląstelienos kiekiu (virtomis bulvėmis, rupaus malimo ruginė duona, vaisiai ir daržovės).

• Pamirškite apie alkoholį.
• Niekada nevakarieniaukite vėliau 19 valandos.
• Judėkite kiek galima daugiau. Kovojant su kepenų nutukimu ypač naudingi pasivaikščiojimai po vakarienės. Vaikščiokite ne trumpiau nei valanda, kol nestipriai pavargsite.

Pavojinga raida

Ypatingas patarimas žmonėms, kurie vienu metu serga ir steatoze, ir 2 tipo diabetu. Šios ligos labai dažnai lydi viena kitą, nes joms būdinga daug bendrybių angliavandenių ir riebalų apykaitoje. Pavyzdys: tris mėnesius nuoširdžiai laikėtės dietos, vartojote cukraus kiekį mažinančius vaistus ir pasiekėte, kad gliukozės kiekis kraujyje būtų artimas normai.

Deja, tai toli gražu nereiškia, kad liga įveikta. Beveik normalus cukraus kiekis kraujyje neretai maskuoja slaptą šios ligos eigą. Tai yra itin pavojinga sergantiems steatoze. Norint išvengti tokios ligos eigos, būtina atlikti kraujo tyrimus nustatant glikozilinto hemoglobino kiekį. Šios medžiagos normalus kiekis reiškia, kad nuo diabeto gydotės tinkamai. Vadinasi, ir nėra pavojaus, kad sergant šia liga pagreitės steatozės raida.

Kaip jau minėta, steatozė gali vystyti pavojinga linkme ir tapti lėtiniu kepenų uždegimu - steatohepatitu. Kraujyje padidėja kepenų fermentų kiekis, prie skausmų po dešinės pusės šonkauliais prisideda bendras silpnumas, greitas išvargimas.

Skirtingai nei steatozės atveju, sergant steatohepatitu be vaistų apsieiti neįmanoma: būtini vaistai, stiprinantys kepenų ląstelių sieneles. Visi šie preparatai sukurti pačios gamtos išrastų gydomųjų junginių pagrindu.

Ką dar reikėtų žinoti?

Gydytojos gastroenterologės Aidos Žvirblienės teigimu, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikas kepenis, reikėtų peržvelgti valgymo įpročius. Ar žmogus valgo tik tada, kai iš tiesų jaučia fiziologinį alkį? Ar valgymu bandoma slopinti neatpažintas emocijas, nerimą? Ar sugebame valgyti, įsisąmonindami patį valgymo procesą: neskubėdami, pamąstydami, kaip iki parduotuvių, mūsų namų atkeliavo maistas, kaip jis buvo ruošiamas, ir pasimėgaudami bei sau atskleisdami įvairiapusę patiekalų skonių paletę?

Valgymo įpročiai pasikeičia ne per dieną, todėl siekiant pokyčių, gydytojos A. Žvirblienės įsitikinimu, svarbu tvirta motyvacija - tik tuomet bus lengviau siekti užsibrėžtų pokyčių.

Griežti dietos planai, jei nebus motyvacijos, ilgalaikių pokyčių neatneš, tik dar labiau įstums į užburtą dietų vaikymosi ratą.

Kaip ruošti maistą, kad jis teiktų daugiau naudos nei žalos?

Maisto vertė priklauso ne tik nuo jo kokybės, bet ir nuo indų bei paruošimo būdo. Pavyzdžiui, garuose troškintas ar virtas maistas yra sveikesnis kepenims nei keptas riebaluose ar daug kartų termiškai apdorotas. Subraižytose tefloninėse keptuvėse kenksminga ruošti maistą dėl vėžio rizikos. Svarbu, kad maistas būtų įvairus, subalansuotas, paskanintas įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Vertėtų neužmiršti daržovių, vengti sūrių, perdirbtų, mažos maistinės vertės produktų.

Baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijos

Nustatyta, kad per parą baltymai turi sudaryti apie 15-20 proc. suvalgomo maisto. Kepenyse vyksta pagrindinė baltymų sintezė, todėl baltymai labai svarbūs maitinimosi racione, jei sergama kepenų ligomis. Tačiau ir čia svarbus saikas - baltymų perteklius blogina inkstų veiklą ir skatina inkstų nepakankamumą, tad eksperimentuoti su baltymine dieta pavojinga.

Skaičiuojant dienos kalorijas negalima atsisakyti riebalų. Jei žmogus per parą suvartoja riebalų mažiau nei 20 procentų viso raciono, kyla pavojus, kad jo organizmui pritrūks riebaluose tirpių vitaminų. Sumažinus riebalų vartojimą, organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą, todėl nejučia racione vis daugiau atsiranda beverčių saldumynų, kurių perteklius organizme virsta riebiosiomis rūgštimis, o šios trigliceridų pavidalu nešamos į kepenų ląsteles. Taip riebėja kepenys.

Augalinės medžiagos, padedančios sumažinti kepenų suriebėjimą

Mokslu pagrįstas yra augalinis derinys iš ciberžolės šaknų (kurkumino), tikrojo margainio sėklų (silimarino) ir juodųjų pipirų ekstraktų (piperino). Tyrimai patvirtina, kad šių augalų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padeda greičiau atstatyti pažeistas kepenų ląsteles, skatina kepenų veiklą - savotiškai valo organizmą, neleidžia kepenims suriebėti ir tirpdo jau susidariusius riebalus.

Be maistinių skaidulų virškinimas nebus geras, sutriks ir kepenų veikla. Per parą maistinių skaidulų reikėtų suvalgyti bent 25 gramus.

Kepenų veiklos sutrikimai dažniausiai klaidingai siejami tik su alkoholio, vaistų vartojimu, net nesusimąstoma apie tai, kokią įtaką joms gali padaryti mitybos įpročiai. Įpročius pakeisti nėra lengva, tačiau verta pradėti.

Maisto produktai, gerinantys kepenų veiklą

Kepenų veiklai itin svarbus lecitinas, kuris natūraliai yra kiekvienoje organizmo ląstelės membranoje. Pastebėta, kad žmonėms, atsisakantiems riebalų dėl svorio metimo, gali sumažėti kūno masė, tačiau kartu padidėja kepenų suriebėjimo rizika. Taip nutinka todėl, kad organizmui pradeda trūkti lecitino, kurio įsisavinimui būtini tam tikri riebalai. Lecitinas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, skatina tulžies išsiskyrimą, lėtina senėjimo procesus ir palaiko kepenų ląstelių sveikatą, ypač esant lėtiniam alkoholio vartojimui.

Kepenų sveikatai ne mažiau yra reikšmingas cholinas, kuris yra viena iš lecitino sudedamųjų dalių. Jis padeda gerinti atmintį, lėtinti plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi ir dalyvauja acetilcholino medžiagos, atsakingos už nervinių impulsų perdavimą, sintezėje.

Kepenų ir tulžies veiklą teigiamai veikia ir kai kurie įprasti maisto produktai. Kasdien pusryčiams rekomenduojama rinktis virtus arba termose užplikytus avižų dribsnius su prieskoniais ir džiovintais vaisiais (razinomis, obuoliais ar slyvomis). Po pusryčių kelias valandas patariama nieko nevalgyti ir negerti kavos.

Pavasarį kepenų veiklai suaktyvinti naudinga mėnesį kasdien rytais išgerti karčiųjų kiečių (pelynų) arbatos. Po to rekomenduojama pusryčiauti tik praėjus maždaug pusvalandžiui. Šlamučių arbata taip pat vertinama dėl teigiamo poveikio kepenims. Ją galima vartoti nuolat, ištisus metus.

Vienas veiksmingiausių augalinių preparatų, skirtų kepenų ir tulžies pūslės veiklai palaikyti, - tikrieji margainiai. Juose esantis silimarinas (1,5-3 proc.) padeda gerinti kepenų funkciją.

Maisto produktai, galintys padėti užtikrinti tinkamą kepenų veiklą:

• Kava
• Arbata
• Greipfrutai
• Šilauogės ir spanguolės
• Vynuogės
• Burokėlių sultys
• Riešutai
• Riebiosios žuvys
• Alyvuogių aliejus

Svarbu

Sutrikus kepenų veiklai netikslinga ar netgi žalinga imtis savigydos, „valymosi“ dietų, badavimo, papildų vartojimo be gydytojo konsultacijos. Saugiausia, kaip galime sau pagelbėti, - reguliariai valgyti saikingas įvairaus maisto porcijas ir kuo dažniau rinktis sveikatai palankų gaminimo būdą - virimą, troškinimą, virimą garuose ar kepimą orkaitėje.

Kai žarnynas prastai dirba, prasideda puvimas, kepenims tenka susidoroti su kraują nuodijančiais toksinais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Visi suprantame, kad geltoni akių obuoliai ir oda (gelta) yra vaizdingas signalas dėl didelio kepenų veiklos sutrikimo. Kiti ryškūs kepenų ligų simptomai gali būti odos niežulys, išmatų spalvos pasikeitimai (blyškios ar baltos išmatos), šlapimo spalvos pokyčiai (tamsi spalva).

Mažiau specifiniai požymiai: nuovargis, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmas, tinimai (pilvo apimties didėjimas, kojų tinimas), diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku, polinkis į greitą kraujosruvų formavimąsi. Pasireiškus šiems simptomams būtina kreiptis į gydytoją dėl kepenų veiklos įvertinimo.

---