Mitybos genetika yra viena iš populiaresnių šiuolaikinio mokslo atšakų, nagrinėjanti ryšį tarp žmogaus genų ir mitybos bei bandanti surasti atsakymą į metų metus mokslininkus kamuojančią mįslę: “Ar mums pats tinkamiausias mitybos variantas yra užkoduotas mūsų DNR ir ar genetiniai tyrimai gali padėti jį išsirinkti?”
Teorija yra paprasta - kiekvienas iš mūsų, lyg kokios kompiuterinių programų kodavimo kalbos, esame „suprogramuoti“ būti tokiais, kokie esame. Ši „programa“ nulemia, kokios spalvos yra mūsų akys, plaukai, oda. Kitaip tariant, nustato ir apibrėžia mūsų genetinius atributus.
DNR kodas, kurį nusprendėme čia pavadinti „programa“, taip pat nulemia ir tai, kaip mes reaguojame į vienus ar kitus vaistus - turbūt visi esame susidūrę su situacija, kuomet mums patiems ar mūsų artimiesiems tenka „atitaikyti“ vaistą, kuris yra tinkamiausias tam tikrai problemai spręsti.
Mitybos įtaka gyvenimo trukmei
„Anksti pradėjus subalansuotai maitintis, gyvenimo trukmę galima padidinti daugiau nei 10 metų“, - sakė studiją atlikę norvegai. Jie sukūrė elektroninę priemonę, kuri parodo, kokią įtaką gyvenimo trukmei daro konkretūs maisto produktai.
Labiausiai apčiuopiamą teigiamą poveikį duoda gausesnis augalinės kilmės maisto (ankštiniai augalai), viso grūdo produktų ir riešutų vartojimas bei mažesnis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas. Vaisiai ir daržovės irgi teikia naudos sveikatai, bet Vakarų gyventojai paprastai šių maisto produktų ir taip valgo pakankamai.
Sveikų maisto produktų sąraše yra ir žuvys, o gazuotų gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, ir rafinuotų grūdų maisto produktų, tokių kaip balta duona, derėtų vengti.
Mitybos nauda skirtingais amžiaus tarpsniais
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad nors pradėti sveikai maitintis niekada nevėlu, jauni suaugusieji gali tikėtis daugiau naudos nei pagyvenusieji. „Gauti rezultatai rodo, kad vakarietiškų mitybos įpročių besilaikantys žmonės gali teigiamai paveikti savo sveikatą pakoregavę mitybą bet kuriame amžiuje, tačiau nauda yra didžiausia pradėjus kuo anksčiau“, - nurodė tyrėjai.
Atsižvelgiant į pasirinktų sveikesnių maisto produktų skaičių, jų vartojimo trukmę ir kiekį, 20-ies metų amžiaus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojas savo gyvenimą gali prailginti 13 metų, o 20-ies metų amžiaus moteris - 11.
Tinkamos mitybos nauda mažėja su amžiumi, bet, pavyzdžiui, būnant 60-ies, įprastos mitybos pakeitimas optimalia moterų gyvenimo trukmę gali prailginti aštuoneriais, o vyrų - devyneriais metais. Net 80-ies metų amžiaus moteris galėtų nugyventi trejais metais ilgiau, rinkdamasi sveikesnį maistą.
Ankstesni šios srities tyrimai parodė, kad konkretūs maisto produktai ar specifiniai mitybos ypatumai yra naudingi sveikatai, tačiau jų metu mažiau dėmesio buvo skiriama kitiems mitybos pokyčiams. Dabartiniame tyrime naudotas statistinio modeliavimo metodas užpildo šią spragą, tvirtino mokslininkai. „Žinodami skirtingų maisto produktų grupių naudą, žmonės galėtų ženkliai pagerinti savo sveikatą“, - reziumavo studijos autoriai.
Genetiniai tyrimai mitybos planavime
Natūraliai kyla klausimas: tai galbūt kiekvieno mūsų unikaliame DNR kode yra „užprogramuota“ ir tai, koks maistas mums yra tinkamiausias? Nuo pat 2006-ųjų metų, kuomet technologinės galimybės pirmą kartą leido perskaityti visą žmogaus DNR seką, būtent šis klausimas genetiką nagrinėjančius mokslininkus ir kamuoja.
Ir nors pelno siekiančios įmonės savo teikiamose paslaugose jau kuris laikas siūlo galimybę sudaryti personalizuotus mitybos planus pagal unikalią DNR informaciją, turime pažymėti, kad kol kas mokslinė bendruomenė negali vienbalsiai atsakyti į klausimą ar tokio mitybos plano sudarymas iš tiesų yra naudingas.
Visi žinome atvejų, kuomet kažkoks mitybos planas ar netgi konkretus maisto produktas idealai tinka vienam žmogui, tačiau visiškai netinka kitam. Pavyzdžiui, vienas žmogus savo racione naudoja pieno produktus ir neleidžia nei dienai praeiti be jų, o kitas apie pieno produktų skyriaus siūlomus gaminius negali turėti net minčių.
Tokio tipo atvejus galima paaiškinti laktozės (pieno cukraus) netoleravimu, kuris gali būti nulemtas būtent genetinio kodo skirtumų. Analogiška situacija pastebima ir tame, kaip organizmas apdoroja kitus maisto produktus, ne tik pieno.
Moksliniais tyrimais jau ne kartą įrodyta, jog individualūs genetiniai skirtumai nulemia tai, kaip vieno ar kito žmogaus organizmas apdoroja geležies turinčius produktus, kaip gerai sugeba įsisavinti B grupės vitaminus, kaip sugeba apdoroti suvalgytą riebesnį maistą bei kaip greitai „susitvarko“ su alkoholiniais gėrimais.
Argumentai prieš mitybą, remiantis genetiniais tyrimais
Kol kas daugiau mokslinių įrodymų linksta link to, kad genetikos įtaka tam, kaip mes turėtume maitintis, yra labai maža. Šiai pozicijai dar daugiau legitimumo prideda ir vos šiemet pristatyti pirmieji PREDICT tyrimų rezultatai.
Šiuose, vis dar besitęsiančiuose kol kas didžiausios apimties tokio tipo tyrimuose mokslininkai studijuoja daugiau nei 1000 dalyvių. Dalyviams maitinantis lygiai tokiu pat maistu ir nuolatos atliekant kraujo tyrimus pastebėta, kad iš tiesų, tas pats maistas skirtingai veikia dalyvių sveikatą.
Bene įdomiausias pastebėjimas buvo padarytas analizuojant tiriamajame projekte dalyvavusių identiškų dvynių rezultatus. Pastebėta, kad tas pats maistas visiškai skirtingai veikė net ir genetiškai identiškų dvynių sveikatą.
Tai reiškia, kad pozicija jog, genetika turi labai mažai įtakos tam, kaip mes reaguojame į vieną ar kitą maisto produktą, ko gero, pasitvirtina. O sudarinėti mitybos planus pagal genetinius tyrimus tikriausiai nėra tikslinga.
Kiti veiksniai, įtakojantys mitybos poveikį
Genetika neturėjo didelės įtakos tam, kaip dalyviai reagavo į maistą, tad PREDICT mokslininkų grupei kilo klausimas KAS, visgi, turėjo? Kodėl net identiškų dvynių organizmai į tą patį suvartotą maistą reaguoja kardinaliai skirtingai?
Siekiant atsakyti į šį klausimą, PREDICT projektas tęsiamas ir toliau, tačiau pirminės įžvalgos leidžia manyti, kad tokius skirtumus nulemia ne kas kitas, o kiti gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip miego kokybė, užtikrinamas adekvatus jaučiamo streso lygis (ar sugebame savo darbo rūpesčius palikti darbe?), alkoholinių gėrimų vartojimas (mėgaujamės retai ir su saiku ar pasilepiname gėrimu kiekvieną dieną?), fizinis aktyvumas, bei mūsų žarnyno bakterijų sveikata (kuriai daugiausiai įtakos turi tas pats miegas ir jaučiamas stresas).
Naujausi tyrimai apie mitybos įtaką sveikatai
Naujausi moksliniai tyrimai kliudo ilgai gyvavusiai nuostatai, kad veiksminga dieta visada turi lemti svorio mažėjimą. Šiuolaikiniai duomenys rodo, jog sveikesnės mitybos pasirinkimas lemia reikšmingą medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių sistemos pagerėjimą net ir tada, kai kūno svoris nekinta. Šis paradigmų pokytis teikia vilties tiems, kuriuos vargina tradicinė, į svorio rodiklį orientuota dietos sėkmės samprata.
Kaip nurodoma naujausiame Forbes publikuotame tyrime, daugiau nei 700 suaugusiųjų, turinčių pilvo nutukimą, dvejus metus dalyvavo mitybos intervencijoje. Dalyviai laikėsi vienos iš keturių sveikų mitybos krypčių: mažai riebalų turinčios, mažai angliavandenių, tradicinės Viduržemio jūros ar žaliosios Viduržemio jūros dietos.
Nustebino tai, kad net trečdalis dalyvių nenukrito svorio arba net šiek tiek priaugo, tačiau jų širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos rodikliai pagerėjo. Tie, kurie svorio numetė, matė ir išraiškingiausius rezultatus: kiekvienam kilogramui sumažėjusio svorio HDL cholesterolio augimas siekė 1,44 %, trigliceridų sumažėjimas - 1,37 %, insulino - 2,46 %, o leptino (hormono, reguliuojančio apetitą) - 2,79 %.
Papildomai pastebėta, kad gerėjo kraujospūdis, mažėjo kepenų riebalai ir fermentai. Visgi, net ir tie, kurių svoris nepakito - ypač vyresni žmonės ir moterys - pajuto reikšmingą naudą: padidėjo gerojo cholesterolio lygis, sumažėjo leptino ir visceralinių riebalų (kenksmingų, supančių vidaus organus). Visi šie pokyčiai siejami su mažesne širdies ligų, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių susirgimų rizika.
Biologiniai veiksniai ir individualizuota mityba
Įdomus šio tyrimo aspektas buvo 12 DNR metilinimo vietų analizė - tai cheminės žymės, reguliuojančios genų aktyvumą. Nustatyta, kad šie biomarkeriai gali nuspėti individualų ilgalaikį svorio pokyčių atsaką ir paaiškinti, kodėl net ir laikantis vienodos dietos rezultatai gali smarkiai skirtis.
Tyrimo vadovė dr. Anat Yaskolka Meir pabrėžė: „Mes esame pripratę tapatinti sveikatą su svorio kritimu, o tuos, kurie nepasiekia pokyčių matuojant svorį, laikyti nesėkmingais. Šie rezultatai keičia klinikinę sampratą: sveikatos pagerėjimą galima pasiekti ir be svorio pokyčių. Tai - ne nesėkmė, o teigiamas ženklas.“
Šis svorio ir sveikatos ryšio atskyrimas patvirtintas ir dar dviejuose pagrindiniuose tyrimuose, pristatytuose Amerikos mitybos draugijos konferencijoje. Nors šie darbai dar nėra recenzuoti, jie sustiprina nuomonę, kad ilgalaikį sveikatingumą pirmiausia lemia mitybos kokybė, o ne riebalų ar angliavandenių dalis.
Maisto kokybės svarba
Ilgalaikėje, beveik 200 000 suaugusiųjų apimančioje analizėje paaiškėjo, kad nei mažai riebalų, nei mažai angliavandenių turinčios dietos nesuteikė absoliutaus pranašumo mažinant širdies ligų riziką. Abiem atvejais, jei pagrindą sudarė kokybiški maisto produktai, kaip neskaldyti grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai ir riešutai, rizika buvo apie 15 % mažesnė nei vartojant mažesnės kokybės, stipriai apdorotus produktus. Taigi, svarbiausias veiksnys yra maisto kokybė: sveiki, neperdirbti produktai užtikrina geresnę sveikatą nepriklausomai nuo pagrindinių mitybos makroelementų santykio.
Tretajame tyrime analizuota ankštinių augalų - juodųjų pupelių ar avinžirnių - kasdienio vartojimo nauda žmonėms, turintiems prediabetą. Dalyviai 12 savaičių kasdien valgė porciją ankštinių. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą cholesterolio bei uždegiminių žymenų sumažėjimą - tai esminiai veiksniai širdies ligų vystymesi. Nors tiriamoji grupė buvo su diabetu susijusios rizikos pacientai, papildomi tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas naudingas visiems.
Individualizuotos mitybos perspektyvos
Mokslininkams toliau analizuojant genetinius, metabolinius ir mitybinius veiksnius, aiškėja vieninga žinutė: aukštos kokybės mityba turi didelę įtaką sveikatai nepriklausomai nuo kūno svorio. Ši informacija ypač aktuali tiems, kuriems nepavyksta numesti svorio, bet kurie stengiasi maitintis sveikai.
Individualizuotos mitybos kryptį padės nubrėžti ir genetinių bei epigenetinių svorio reakcijos žymenų tyrimai - ateityje mitybos rekomendacijos galės būti pritaikomos pagal žmogaus genetinę informaciją, kas leis pasiekti geresnius ir ilgalaikius sveikatos rezultatus.