Mums dažnai sakoma, kad norėdami išsaugoti gerą sveikatą, turime gerai maitintis. Tai apima subalansuotą mitybą, kurioje būtų mažai itin apdoroto maisto (angl. ultraprocessed food, UPF), kuriam priskiriami supakuoti kepiniai ir užkandžiai, saldinti, gazuoti gėrimai, saldumynai, saldūs grūdiniai produktai ir pusfabrikačiai.
Nors daugelis iš mūsų gerai žinome apie pavojų sveikatai, susijusį su mityba, kurioje yra daug UPF, galbūt neįvertiname, koks žalingas jis gali būti. Mokslininkai apibendrino 45 skirtingų metaanalizės tyrimų, kuriuose UPF siejamas su neigiamais padariniais sveikatai, duomenis - ir pateikė santrauką.
Iš viso į bendrą apžvalgą buvo įtraukta beveik 10 milijonų dalyvių. Visos metaanalizės buvo paskelbtos per pastaruosius trejus metus, ir nė vienos jų nefinansavo UPF gaminančios įmonės. Tyrėjai įrodymus suskirstė į įtikinamus, labai tikėtinus, tikėtinus, silpnus arba nulinius. Jie taip pat įvertino įrodymų kokybę kaip aukštą, vidutinę, žemą arba labai žemą.
Apibendrinant, duomenys parodė, kad didesnis UPF poveikis buvo nuosekliai susijęs su padidėjusia 32 neigiamų padarinių sveikatai rizika, apimančia mirtingumą, vėžį, psichikos, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
Įtikinami įrodymai parodė, kad didesnis UPF vartojimas susijęs su maždaug 50 proc. didesne mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, 48-53 proc. didesne nerimo ir bendrų psichikos sveikatos sutrikimų rizika ir 12 proc. didesne antro tipo diabeto rizika.
Labai tikėtini duomenys rodo, kad didesnis UPF vartojimas buvo susijęs su 21 proc. didesne mirties nuo bet kokios priežasties rizika, 40-66 proc. didesne su širdies ligomis susijusios mirties, nutukimo, antrojo tipo diabeto ir blogo miego rizika bei 22 proc. didesne depresijos rizika.
Rasta nedaug įrodymų, kad UPF yra susijęs su astma, virškinamojo trakto sveikata, kai kuriais vėžiniais susirgimais ir kardiometaboliniais rizikos veiksniais - pavyzdžiui, dideliu riebalų kiekiu kraujyje ir mažu gerojo cholesterolio kiekiu.
Tyrimas sukėlė didelį mokslininkų ir medikų bendruomenės susidomėjimą. Appletono instituto (Australija) mokslo darbuotoja Charlotte Gupta teigia, kad tyrimas pateikė „įtikinamų įrodymų“ - tačiau siūlo apsvarstyti, kodėl kai kurie žmonės valgo UFP.
„Kai kurie žmonės - pavyzdžiui, naktį dirbantys pamaininiai darbuotojai - neturi šviežio maisto arba laiko jam pasigaminti, todėl tenka pasikliauti itin apdorotu maistu, - aiškina Ch. Gupta. - Tai rodo, kad ne tik pavieniai žmonės turi stengtis sumažinti itin apdorotų maisto produktų kiekį savo mityboje, bet ir imtis visuomenės sveikatos veiksmų, kad pagerėtų sveikesnio maisto prieinamumas.“
Praktikuojanti akredituota dietologė Melanie McGrice sako, kad tyrimo rezultatai atitinka jos profesinę patirtį.
„Dirbdama dietologe matau daugybę žmonių, priklausomų nuo itin apdoroto maisto, - teigia ji. - Kai kurie iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką itin apdoroto maisto vartojimui, yra suvokiamas patogumas, socialinė įtaka, emocinis valgymas ir reklama. Dirbdama su žmonėmis pastebėjau nepaprastų rezultatų - kai pavyko sumažinti itin apdoroto maisto vartojimą.“
Niukaslo universiteto (Anglija) mitybos ir dietologijos profesorė ir viena iš Hunterio medicinos tyrimų instituto Maisto ir mitybos tyrimų programos vadovių Clare Collins atkreipė dėmesį į tolesnių intervencinių tyrimų problemą.
„Tyrimai yra stebimieji - o tai reiškia, kad negalima įrodyti priežasties ir pasekmės, todėl tyrimų įrodymai, palyginti su intervenciniais tyrimais, yra menkesni, - aiškina C. Collins. - Problema ta, kad būtų neetiška atlikti daugelį metų trunkantį intervencinį tyrimą, kai kasdien maitintumėte žmonėms daug UPF ir lauktumėte, kol jie susirgs ir mirs.“
Tyrėjai pripažįsta, kad jų apžvalga negali nustatyti priežastinio ryšio. Tam reikėtų tolesnių tyrimų - ypač atsitiktinėmis imtimis kontroliuojamų tyrimų.
Mitybos įtaka sveikatai procentais pagal "Spinter tyrimai":
- Miegas: 96 proc. respondentų laiko svarbiu sveikatos veiksniu.
- Fiziniai pratimai: 93 proc. respondentų laiko svarbiu.
- Mityba: 92 proc. respondentų laiko svarbia.
Lietuvoje 55 proc. respondentų mitybą laiko labai svarbiu sveikatos veiksniu, o 91 proc. - greičiau svarbiu.
Mitybos reikšmės vertinimas skirtingose šalyse:
- Turkijoje net 79 proc. respondentų mitybą laiko labai svarbiu sveikatos veiksniu.
- Indonezijoje vos 16 proc. mitybos reikšmę laiko labai svarbia, 56 proc. - greičiau svarbia.
Apibendrinant, Lietuva pagal mitybos svarbos vertinimą patenka į užtikrintą viduriuką tarp europietiškų parametrų.