Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt.

Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.

Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas. Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.

Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas.

Mityba ir virškinimas yra svarbios temos, kurias nagrinėjame 7 klasėje. Virškinimas - tai mechaninis ir cheminis procesas. Virškinimas - tai mechaninis ir cheminis procesas, kurio metu stambios ir netirpios maisto medžiagos suvirškinamos iki smulkių ir tirpių molekulių. Maisto medžiagas virškina fermentai. Suvirškintos maisto medžiagos įsiurbiamos į kraują. Iš nesuvirškintų medžiagų susidaroišmatos. Jos pašalinamos pro išeinamąją angą.

Žmogaus virškinimo sistema

Virškinimo sistemą sudaro 8-10 metrų ilgio kanalas. Virškinamasis traktas. Virškinimo sistema prasideda burnos anga, toliau eina ryklė, stemplė, skrandis, plonosios žarnos ir storosios žarnos, pasibaigianti išeinamąja anga. Virškinimo sistemai taip pat priklauso didžiosios seilių liaukos, kepenys ir kasa.

Pagrindinės virškinimo sistemos funkcijos:

• Maisto priėmimas ir mechanins smulkinimas burnoje
• Cheminis maisto medžiagų skaldymas, kurį atlieka fermentai. Maistas fermentų skaldomas iki medžiagų, kurias organizmas sugeba įsisavinti.
• Toliau vyksta suvirškintų maisto dalelių rezorbcija (paėmimas) į kraują arba limfą.
• Storojoje žarnoje iš nepasisavintų medžiagų formuojamos išmatos.
• Virškinimo sistemai priklausančios kepenys ir kasa gamina įvairias chemiškai aktyvias medžiagas - hormonus, baltymus. būtinas darniai organizmo veiklai.
• Virškinimo sistema taip pat atlieka apsauginė funkciją, saugodama organizmą nuo kenksmingų medžiagų.
• Žarnyne yra gausybė įvairių mikroorganizmų - bakterijų, kurie taip apt dalyvauja virškinimo procese.

Virškinimo organai:

• Burna tai pradinė virškinomo organų sistemos dalis, į kurią visų pirma patenka maistas. Čia prasisdeda maisto mechaninis smulkinimas, seilių fermentų virškinimas.
• Seilių liaukos skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Per parą išskiriam apie 1,5 L seilių. Seilės suvilgo burnos ertmę, drėkina bei saugo gleivinę, pradeda chemiškai apdoroti maistą.
• Ryklės ilgis apie 12-15cm, ji pereina į stemplę. Ryklėje kryžiuojasi oro ir maisto takai, todėl dažnia valgant ir kalbant vienu metu galime užspringti.
• Stemple maistas iš ryklės patenka į skrandį. Suaugusio žmogaus stemplės ilgis yra apie 23-26cm.
• Skrandis tai plačiausia virškinamojo trakto dalis, kurioje maistas maišomas su skrandžio sultimis, ir porcijomis patenka į dvylikapirštę. Skrandžio sulčių pH apie 1,0-1,5. Skrandis taip pat atsakingas už įvairių mineralinių medžiagų pasisavinimą.
• Plonoji žarna. Ją sudaro trys dalys: dvylikapirštė, tuščioji ir klubinė. Plonųjų žarnų ilgis yra apie 4-5 metrai. Jose toliau vuksta maisto virškimas, prasideda suvirškintų maisto medžiagų pasisavinimas. Dvylikapirštė žarna yra apie 25-30cm ilgio. Į ją atsiveria tulžies ir kasos latakai.
• Storąją žarna taip pat sudaro trys dalys: akloji žarna su kirmeline atauga (apendix), gaubtinė žarna, ir tiesioji žarna. Storosios žarnos ilgis apie 120 -150cm. Joje esti gausu mikroorganizmų, kurie skaido dar nesuvirškintas medžiagas, taip pat vyksta vandens, mineralinių medžiagų bei vitaminų įsiurbimas, bei formuojamos išmatos.
• Kepenys - tai didžiausia organizmo liauka. Kepenys sveria apie 1500-1700g, apie 20/12/15cm skersmens. Atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kepenyse gaminama tulžis, kuri kaip rezervuare kaupiama tulžies pūslėje ir išskiriama į dvylikapirštę. Kepenys taip pat atlieka detoksikacinę funkciją, jose sintetinami įvairūs organizmui būtini baltymai, gaminami kraujo krešumo faktoriai. Kepenys taip pat atlieka kraujo telkinio funkciją - esant reikalui, kaip kempinė atiduoda kraują.
• Tulžies pūslė - tai kriaušės formos laikina tulžies pūslės talpykla. Tulžies pūslė yra prisiglaudusi pire kepenų. Jos talpa apie 30-50 kūbinių cm. Bendras kepenų latakas susijungęs su tulžies pūslės lataku atsiveria į dvylikapirštę žarną.
• Kasa yra pagrindinė virškinamojo trakto liauka, gaminanti įvairius fermentus, atsakingus už maisto medžiagų skaidymą. Kasoje gaminamas insulinas, gliukagonas. Per para kasaa išskiria apie 1 L kasos sulčių. Kasos sultys per lataką patenka į dvylikapirštę žarną. Kasa yra pailgos formos, apie 16-22cm ilgio, svreria apie 70-80g.

Maisto medžiagos ir jų svarba

• Angliavandeniai - svarbiausias organizmo energijos šaltinis. Daug angliavandenių yra duonos gaminiuose, makaronuose, bulvėse, ryžiuose ir t.t.
• Riebalai organizmui taip pat teikia daug energijos. Nemažai jų yra grietinėje, svieste, riešutuose ir daugelyje dešrų.
• Baltymai - organizmui teikia statybinių medžiagų. Jie būtini naujoms ląstelėms susidaryti. Jų yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, varškėje, pupelėse ir t.t.
• Skaidulinės medžiagos - tai celiuliozė ir kitos augalinių ląstelių sieneles sudarančios medžiagos. Jos pagerina maisto tyrės slinkimą žarnynu, neleidžia užkietėti viduriams. Skaidulinių medžiagų yra vaisiuose, daržovėse, javainiuose, grūdėtoje duonoje.
• Vanduo - tai gyvybiškai svarbus skystis žmogaus organizmui.

Mitybos režimas

Žmogus privalo ne tik rinktis sveiką maistą, bet ir laikytis mitybos režimo. Mitybos specialistai jaunuoliams siūlo valgyti 5 kartus per dieną tuo pačiu metu. Itin svarbūs pusryčiai. Kartu su priešpiečiais jie turi su daryti apie trečdalį paros maisto normos ir suteikti organizmui pakan kamai energijos pirmoje dienos pusėje. Pietūs valgomi irgi gana sotūs, o vakarienė kuklesnė. Vakare nereikėtų vartoti riebių produktų, mėsos ir jokiu būdu neprisivalgyti prieš miegą.

---