Inkstų akmenlige įvairiose pasaulio šalyse serga nuo 1 iki 20 procentų gyventojų. Statistiškai kur kas dažniau su šia liga susiduria žmonės, gyvenantys šilto klimato šalyse. Esant karštam orui, daugiau prakaituojama, todėl susidaro koncentruotas šlapimas ir didėja akmenų susidarymo rizika. Inkstų akmenlige serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak gydytojo urologo, vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys, nors pastaruoju metu ši liga ir joms diagnozuojama vis dažniau. Dažniausiai su šia liga susiduria 30-50 metų amžiaus žmonės.
Gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius pasakoja, kad akmenligė - tai liga, kuria sergant šlapimo takuose (inkstų taurelėse, geldelėse ar šlapimo pūslėje) formuojasi konkrementai, liaudiškai vadinami akmenimis. Susidarę maži, 3-5 milimetrų konkrementai, dažniausiai iš mūsų organizmo su šlapimu pasišalina savaime, nesukeldami jokių simptomų.
Sirgusiems akmenlige išlieka rizika, jog liga atsinaujins, o priepuoliai - kartosis, nes organizmas linkęs iš naujo formuoti konkrementus. Inkstų akmenligės riziką didina didelis baltymų, druskų, cukraus ir mažas skysčių vartojimas, šlapimo takų infekcijos ir nutukimas.
Kliniškai akmenligė pasireiškia staigiu, priepuoliniu, kas 20-60 min. besikartojančiu skausmu (kolika) pažeistoje pusėje, plintančiu į kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę. Šiuos skausmus dažnai lydi pykinimas, vėmimas, vidurių putimas, neramumas, prakaitavimas, kraujas šlapime (hematurija).
Inkstų akmenligės diagnozė patvirtinama arba atmetama surinkus išsamią anamnezę, atlikus klinikinį ištyrimą, laboratorinius tyrimus (bendrą kraujo ir šlapimo, C-reaktyvinio baltymo, natrio, kalio, kalcio, šlapalo (UREA), kreatinino tyrimus).
Pasak specialisto, svarbu atlikti rentgenologinius tyrimus: apžvalginę urogramą, ultragarsinį tyrimą, intravenines urogramas su kontrastine medžiaga. „Tais atvejais, kai pacientas kreipiasi skubos tvarka, inkstų akmenligę tenka diferencijuoti nuo ligų, sukeliančių ūmią būklę pilvo srityje: ūmaus apendicito (šiuo atveju pacientas turi būti operuojamas skubos tvarka), divertikulito, tulžies pūslės akmenligės (dažnai operacinis gydymas), žarnų nepraeinamumo, opaligės, inksto arterijos embolijos, aortos aneurizmos ir negimdinio nėštumo.
Todėl tais atvejais, kai ligą imituoja kita patologija, gydymas kardinaliai skiriasi“, - patirtimi dalinasi M. Pasak gydytojo urologo, akmenligės gydymas gali būti konservatyvus arba operacinis. „Tikrai ne visada pacientai dėl akmenligės yra operuojami - labai dažnai gali būti taikoma ir stebėjimo bei laukimo taktika tikintis savaiminio konkremento pasišalinimo per šlapimo takus (liturijos), skiriant medikamentus tirpinančius konkrementus.
Esant konkrementui apatinėje šlapimtakio dalyje, gali būti skiriami apatinį šlapimtakio trečdalį atpalaiduojantys alfa blokatoriai. Pasak patyrusio specialisto, operacinis gydymas taikomas tik 10-20 procentų visų akmenligės atvejų ir tik tuomet, kai nepasišalina konkrementas, nenuslūgsta skausmas, išsivysto obstrukcija, infekcija.
Ekstrakorporinė litotripsija taikoma norint suskaldyti konkrementus, kurių dydis yra iki 1,2 cm. Ureteroskopija (URS) - šlapimtakio vidurinio ir apatinio trečdalio akmenligės gydymo auksinis standartas, tačiau šis būdas gali būti naudojamas ir viršutinio trečdalio, ir inkstinei akmenligei gydyti.
Po operacijos arba savaime pasišalinus konkrementams, rekomenduotina juos ištirti biochemiškai. Apie 70-80 procentų atvejų tai - kalcio oksalato ar fosfato konkrementai.
Pavyzdžiui, esant oksalatiniams konkrementams, patariama riboti riešutų, šokolado vartojimą, esant podagrai ir uratiniams akmenims - valgyti mažiau mėsos ir pan. Gydytojo urologo teigimu, inkstų akmenligės komplikacijos pasitaiko retai. „Įdomu tai, kad vandens kietumas neturi jokios įtakos akmenų formavimosi greičiui.
Mitybos Rekomendacijos Esant Uratiniams Akmenims
Dieta priklauso nuo besiformuojančių akmenų tipo. Pavyzdžiui, formuojantis fosfatiniams akmenims, jokiu būdu negalima laikytis dietos, rekomenduojamos esant uratinių akmenų (ir atvirkščiai), nes ji, užuot padėjusi, gali pakenkti. Taip pat negalima ilgai laikytis griežtos dietos, nes pernelyg apribojus mitybą, vienos rūšies akmenys gali išnykti, bet vietoje jų gali susiformuoti kitos rūšies.
Uratiniai akmenys inkstuose formuojasi esant šlapimo rūgšties pertekliui ir rūgščiai šlapimo reakcijai. Siekiant sumažinti šlapimo rūgšties gamybą ir šlapimo reakciją pakreipti į šarminę pusę, reikia vartoti mažiau purininių medžiagų. Galima saikingai valgyti neriebios mėsos, žuvies (tik virtas!), bet būtina visiškai atsisakyti veršienos, ėrienos, mėsos sultinių (juose, verdant mėsą susikaupia daug purininių medžiagų), konservų, rūkytų bei sūdytų gaminių, šokolado, kavos, arbatos, kakavos.
Vietoje minėtų gėrimų, turinčių daug purinių, rekomenduotina gerti sultis, morsus, kompotus, augalų (ypač erškėtuogių) nuovirus, šarminius mineralinius vandenis. Regis, esant uratinių akmenų, beveik nebėra ką valgyti. Bet iš tikrųjų yra nemažai leistinų produktų.
Pavyzdžiui, galima valgyti įvairių rūšių vaisių ir daržovių: žalių ir termiškai apdorotų. Ypač naudingi obuoliai, kriaušės, abrikosai, arbūzai, persikai, agurkai, burokėliai, bulvės (ypač keptos su lupenomis). Patartina valgyti vegetariškas ir pieniškas sriubas, šaltibarščius, daržovių salotas, šiupinius bei apkepus, kruopų pudingus. Galima šiuos patiekalus paskaninti tarkuotu sūriu, kiaušiniais (per dieną - iki 70 g sūrio ir 1 kiaušinis).
Kad organizmui nestigtų baltymų, galima vartoti įvairius pieno produktus. Jie ne tik suteikia jėgų, bet pasižymi stipriu šarminamuoju poveikiu. Ypač naudinga liesa varškė, kuri tinka ir nutukus, sergant ateroskleroze. Pusryčiams vienas iš tinkamiausių patiekalų yra javainis. Per pietus ir vakarienę galima valgyti duonos ir įvairių nepagerintos tešlos pyrago gaminių.
Patiekalus galima skaninti pertražolėmis, krapais, svogūnų laiškais ir trupučiu prieskonių. Iš saldumynų, galima valgyti beveik viską, išskyrus visų rūšių šokoladą. Tačiau vietoje cukraus praverstų dažniau vartoti medų, uogienę, marmeladą, džiovintus vaisius.
Valgyti reikia dažnai (5-6 kartus per dieną), o tarp valgymų gerti daug skysčių (ne mažiau kaip 2,5 l per parą). Badavimas, esant uratinių akmenų, draudžiamas, nes dėl jo padidėtų organizmo vidinės terpės rūgštingumas ir imtų aktyviau formuotis uratiniai akmenys.
O štai vadinamosios iškrovos dienos nedraudžiamos. Jas galima daryti net du kartus per savaitę. Tomis dienomis galima valgyti vien neriebią varškę ir kefyrą (atitinkamai po 400 ir 500 g), žalias daržoves (1,5 kg), obuolius ar apelsinus (1,5-2 kg), galima gerti vien pieną arba vien rūgpienį (1-2 l išgerti per 6-7 kartus).
Maisto Produktai, Padedantys Tirpdyti Akmenis
Kai kurie maisto produktai, sergant inkstų akmenlige, gali būti kaip vaistai, nes jie tirpina akmenis. Pavyzdžiui, bulvės (keptos su lupenomis), šviežios morkų sultys, ridikai su medumi. Bet yra ir tokių produktų, kurie, atvirkščiai, gali pakenkti. Pavyzdžiui, spanguolės, jų sultys ir morsas.
Fosfatai formuojasi tik šarminėje terpėje, todėl šiuo atveju būtina šlapimą „rūgštinti”, t.y. atsisakyti pieno bei jo produktų (varškės, sūrių, kefyro, ledų, netgi pieniškų sriubų), vaisių ir daržovių (išskyrus ankštines), kurie pasižymi stipriu šarminamuoju poveikiu. Be to, piene yra daug kalcio, kuris taip pat skatina akmenų formavimąsi.
Daržovių ir vaisių nevalia valgyti ne tik žalių, bet ir virtų, konservuotų. Apskritai negalima valgyti rūkyto, sūdyto ir marinuoto maisto. Galima valgyti beveik visus duonos bei pyrago gaminius (išskyrus pagerintos tešlos), mėsos sultinius ir mėsiškas, grybų, makaronų, kruopų, žirnių, lęšių sriubas, žuvienes.
Nevalia valgyti tik daržovių sriubų. Nedraudžiama valgyti įvairios mėsos ir žuvies. Tik nepatartina piktnaudžiautiu keptais jų patiekalais. Garnyrams prie mėsos patiekalų tinka bet kokios kruopos ir ankštinės daržovės. Labai naudingi jūros produktai. Per parą galima suvalgyti tik vieną kiaušinį, tačiau be trynio.
Galima valgyti moliūgų, grybų, rūgščių rūšių obuolių, spanguolių, bruknių ir iš šių uogų pagamintų kisielių, morsų. Nedraudžiama saikingai vartoti saldumynų. Galima gerti įvairius gėrimus, išskyrus pieno kokteilius, uždraustų vaisių bei daržovių sultis ir alkoholį. Suvartojamos druskos kiekio riboti nebūtina (iki 10-12 g per parą). Valgyti reikia dažnai, o tarp valgymų gerti daug skysčių.
Oksalatiniai Akmenys
Oksalatiniai akmenys formuojasi dėl rūgštynių rūgšties pertekliaus organizme. Šis medžiagų apykaitos sutrikimas dažniausiai pasitaiko vaikystėje ir yra vadinamas dismetaboline nefropatija, arba oksalurija. Nėra oficialios specifinės dietos siekiant ją normalizuoti - tik keletas rekomendacijų.
Siekiant išvengti rūgštynių rūgšties pertekliaus, draudžiama valgyti maistą, kuriame yra rūgštynių rūgšties: rūgštynes, špinatus, rabarbarus, petražoles, šokoladą, figas, kakavą. Rekomenduotina mažiau valgyti serbentų, agrastų, mėlynių, vadinamųjų egzotiškų vaisių, bulvių, morkų, burokėlių, pomidorų, svogūnų laiškų. Be abejo, kaip ir laikantis bet kokios dietos, negalima valgyti rūkyto, sūdyto, marinuoto maisto, piktnaudžiauti prieskoniais ir produktais, kuriuose yra purinų.
Per dieną būtina išgerti 2 l skysčių: vandens, kompoto (šviežių ir džiovintų vaisių bei uogų), morso, antpilo, nuoviro (ypač naudingas erškėtuogių). Esant nesunkiai oksalurijos formai, dieta nebūtina. Bet sunkesniais atvejais arba ligai užsitęsus, ji reikalinga.
Cistininiai Akmenys
Ši liga vystosi dėl įgimto aminorūgščių apykaitos sutrikimo ir jų šalinimosi pro inkstus. Paprastai ji diagnozuojama vaikystėje ir yra nesunkiai išgydoma taikant vadinamąją eliminacinę dietą: išbraukiant iš ligonio raciono visus produktus, turinčius tam tikros medžiagos metioniną, kurio daugiausiai yra varškėje, sūriuose, grybuose, kiaušinio trynyje, žuvyje.
Būtent šių produktų valgyti nevalia. Tačiau visiškai uždrausti vaikui vartoti gyvulinės kilmės baltymų negalima. Todėl tenka jam skirti specialų mitybos režimą: visą dieną duodamas vien vegetariškas maistas, o gyvulinės kilmės produktai - tik rytais, derinant juos su dideliu kiekiu vitamino C.
Tokia mityba padedaišvengti cistino pertekliaus šlapime naktį, kai dėl didžiausios jo koncentracijos lengviausiai formuojasi akmenys. Taip pat būtina gerti daug skysčių.