Padidėjęs cholesterolis yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos sutrikimų išsivysčiusių šalių gyventojams.

Per didelis cholesterolio kiekis sukelia širdies priepuolius, aterosklerozę, insultus ir kitas ligas.

Laikantis tinkamos dietos ir fizinio krūvio, cholesterolio kiekį galima sumažinti.

Dieta yra labai svarbi tiek profilaktikai, tiek gydant padidėjusį cholesterolio kiekį, taip pat naudingos vaistažolės, kurių veiksmingumas yra įrodytas.

Cholesterolio tipai: "Gerasis" ir "Blogasis"

Todėl kalbant apie cholesterolį, būtinai reikia atskirti “gerąjį” (didelio tankio) ir “blogąjį” (mažo tankio).

Didelio tankio cholesterolio naudinga turėti daugiau, nes jis perneša “blogąjį” cholesterolį iš kraujo atgal į kepenis, kur šis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

Cholesterolis neretai išskiriamas į „gerąjį“ ir „blogąjį“.

Anot vaistininkės, pagrindiniai „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio skirtumai - jų transportavimo kraujyje būdai ir poveikis kraujagyslėms.

„Blogasis“ cholesterolis, atpažįstamas trumpiniu MTL (mažo tankio lipoproteinas) perneša cholesterolį iš kepenų į kūno ląsteles, kur jis yra naudojamas įvairioms funkcijoms, pavyzdžiui, ląstelių membranoms kurti ir hormonams gaminti.

Per didelis kiekis „blogojo“ cholesterolio gali kauptis ant kraujagyslių sienelių, o tai gali sukelti aterosklerozę, sumažinti kraujagyslių pralaidumą ir padidinti širdies ligų bei insulto riziką.

„Gerasis“ cholesterolis - DTL (didelio tankio lipoproteinas) - renka cholesterolio perteklių iš kraujo ir grąžina jį į kepenis, kur jis yra perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo.

Aukštas „gerojo“ cholesterolio kiekis yra naudingas, nes jis padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš kraujagyslių sienelių, mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Cholesterolio rodikliai

Bendra cholesterolio norma yra mažiau nei 5.0 mmol/l, ribinis 5.0-6.0 mmol/l, aukštas - 6.0 mmol/l ir daugiau.

„Blogasis“ cholesterolis: mažiau nei 2.6 mmol/l, beveik optimalus - 2.6-3.3 mmol/l, aukštas ribinis - 3.4-4.1 mmol/l, aukštas - 4.1-4.9 mmol/l, labai aukštas - 4.9 mmol/l ir daugiau.

„Gerasis“ cholesterolis: žemas - mažiau nei 1.0 mmol/l vyrams, mažiau nei 1.3 mmol/l moterims, norma - 1-1,2 mmol/l vyrams, 1,2-1,5 mmol/l moterims, geras abiem lytims - 1.6 mmol/l ir daugiau.

Maisto produktai, padedantys mažinti cholesterolį

Virtuvėje galima rasti produktų, kurie turi įrodytą teigiamą poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje.

• Avižiniai dribsniai - turtingi tirpia ląsteliena, kuri jungiasi su cholesterolio molekulėmis ir palengvina jų pašalinimą.
• Augaliniai aliejai - sveikų (nesočiųjų ) riebalų šaltinis.
• Riebios jūros žuvys - pvz. lašiša, skumbrės, silkės, tai omega-3 riebalų rūgščių lobynas, kuris neleidžia cholesteroliui nusėsti kraujagyslėse.

Viduržemio jūros regiono mitybos pagrindą sudaro produktai, mažinantys cholesterolį: įvairios daržovės ir ankštiniai, švieži vaisiai, riešutai ir sėklos, ypač tyras šalto spaudimo alyvuogių aliejus, šviežia žuvis, fermentuoti pieno produktai ir labai nedaug raudonos mėsos.

Siekiant išvengti per didelio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje, reikėtų rinktis maistą, kuriame būtų nesočiųjų riebalų.

Pastarųjų gausu avokaduose, riešutuose, alyvuogių ir rapsų aliejuose, migdoluose, graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse ir čija sėklose.

Taip pat valgyti daug skaidulų turinčių maisto produktų: vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir ankštinių augalų.

Labai svarbu riboti sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą, keisti juos omega-3 riebalų rūgščių turinčiais maisto produktais, pavyzdžiui, riebia žuvimi (tunas, skumbrė, sardinė, lašiša).

Remiantis Lietuvos kardiologų draugijos rekomendacijomis, per dieną suvartojamas sočiųjų riebalų kiekis neturėtų viršyti 16 g, o cholesterolio - 300 mg.

Vaistažolės, padedančios mažinti cholesterolį

Vaistažolės gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį įvairiais būdais, pavyzdžiui, mažindamos jo absorbciją virškinimo sistemoje arba slopindamos kepenis jį gaminti.

• Nakvišų aliejų - būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių (EFA) šaltinis.
• Liucernoje - yra saponinų.
• Linų sėmenyse yra ląstelienos, antioksidantų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
• Sojų pupelėse gausu lecitino.
• Česnakai - veiklioji medžiaga yra alicinas. Česnakai yra vieni iš efektyviausių cholesterolio žudikų.

Kiti būdai mažinti cholesterolį

Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje svarbu žmogaus įpročiai.

• Atsipalaiduokite. Mokslininkai įrodė, kad streso būsenoje kūnas pradeda gaminti daugiau gliukozės ir riebalų rūgščių, o tai padidina MTL cholesterolio gamybą kepenyse. Poveikis yra toks, kad kraujyje cirkuliuoja daugiau cholesterolio.
• Mankšta. Mažai fiziškai aktyvūs asmenys turi didesnę tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jų cholesterolio lygis paprastai yra pakilęs.
• Miego režimas. Remiantis tyrimais, žmonės, kurie nemiega, dažnai turi problemų su padidėjusiu cholesteroliu.

Nerūkantys turi perpus mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis palyginus su tais, kurie kasdien traukia dūmą.

Atsisakius rūkymo, organizme savaime padaugėja “gerojo” cholesterolio.

Tyrimai rodo, kad jau po 20 minučių sumažėja padidėjęs kraujo spaudimas ir širdies ritmas, o po 3 mėnesių ženkliai pagarėja plaučių funkcija ir kraujotaka.

Lipidograma

Lipidograma (bendro cholesterolio tyrimas, DTL, MTL, trigliceridai) turi būti atliekama po 20 metų amžiaus.

Jei rezultatai geri, kartojama kas penkis metus.

Jei yra sveikatos problemų, tyrimus reikia atlikti dažniau.

Po 40 metų atliekama kas du metus, o jei šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, atlikite tyrimą dažniau.

---