Bulvės - vienos populiariausių daržovių visame pasaulyje. Jas mėgsta daugelis, tiek virtas, tiek keptas, tiek įvairius jų patiekalus. Dažnas linkęs manyti, kad metant svorį bulvių nauda baigiasi ir jos tuomet tampa priešu, tačiau tai - netiesa.

Bulvės įvežtos į Europą po Amerikos atradimo, bet iš pradžių europiečiai bulvėmis maitino tik gyvulius. Prancūzijoje iki XVI -ojo amžiaus bulves valgyti buvo draudžiama, nes buvo manoma, kad bulvės sukelia raupsus. Kita vertus, XVII-ame amžiuje bulvės gelbėjo vokiečių populiaciją nuo 30 metų trukusio bado.

Bulvių nauda ir maistinė vertė

Taip, bulvės yra stiebinių daržovių gumbavaisiai ir priskiriamos krakmolingoms daržovėms. Šiose daržovėse yra daugiau krakmolo nei kitose. Bet tai nėra blogai. Krakmolas yra angliavandenių rūšis, kurią mūsų organizmas suskaido į gliukozę, kad ją panaudotų energijos gavimui.

Bulvėse daug krakmolo, kalio, vario ir magnio. Magnis svarbus kaulų mineralizacijai. Varis reikalingas peptidų, dalyvaujančių nervinių impulsų perdavime, sintezei. Šie peptidai būtini smegenų ląstelėms (neuronams) “kalbėtis” tarpusavyje ir perduoti komandas kitiems organams.

Bulvės netik skanios ir yra puikus ingredientas daugelyje patiekalų, bet ir turi daug naudingų maistinių medžiagų bei vitaminų. Svarbu atminti, kad bulvių maistingumas skiriasi priklausimai nuo jų veislės, sezoniškumo bei paruošimo būdo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad bulvių odelėje yra daug vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Tiems, kurie stengiasi numesti svorio arba išvengti jo priaugimo, bulvės gali būti naudingos. Vidutinėje virtų bulvių porcijoje (180 g) yra apie 140 kcal, t. y. daug mažiau nei tokiame pačiame kiekyje virtų makaronų (286 kcal) ar virtų ryžių (248 kcal).

Antioksidantai gali padėti sulėtinti senėjimo procesus. Bulvių spalva turi įtakos antioksidantų kiekiui. Tyrimai rodo, kad jei norite visiškai išnaudoti bulvių antioksidantų teikiamą naudą, turėtumėte rinktis spalvotas, o ne baltas bulves. Tamsiai mėlynose ir raudonose bulvėse yra antioksidantų, vadinamų antocianinais. Antocianinai yra galingi antioksidantai, kurie lėtina senėjimo procesus - ne tik fiziškai, bet ir psichiškai, kadangi palaiko smegenų aktyvumą ir užkerta kelią neurologiniams sutrikimams. Be to, daugumoje bulvių esantys antioksidantai pasižymi priešvėžinėmis savybėmis.

Kadangi bulvėse yra kalio, kalcio ir magnio, tad šios medžiagos natūraliai mažina kraujospūdį. Bulvėse esančios skaidulos, kalis, vitaminas C ir vitaminas B6, palaiko tinkamą širdies sveikatą. O skaidulos padeda sumažinti bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, todėl mažėja širdies ligų rizika.

Cholinas yra svarbi ir naudinga maistinė medžiaga, kurios yra bulvėse. Jis padeda raumenų judėjimui, nuotaikai, mokymuisi ir atminčiai. Taip pat svarbus palaikant ląstelių membranų struktūrą, perduodant nervinius impulsus, riebalų įsisavinimą. Vienoje didelėje bulvėje yra 57 mg cholino. Suaugusiems vyrams per dieną reikia 550 mg, o moterims - 425 mg.

Tinkamas smegenų funkcionavimas priklauso nuo gliukozės kiekio, aprūpinimo deguonimi, įvairių vitamino B komplekso sudedamųjų dalių, tam tikrų hormonų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių, pavyzdžiui, omega-3, o bulvės gali užtikrinti beveik visus šiuos poreikius. Kadangi jose gausu angliavandenių, todėl jos gali padėti palaikyti tinkamą gliukozės kiekį kraujyje.

Bulvėse esančios skaidulos yra ypatingos rūšies, vadinamos atspariuoju krakmolu, kuris turi tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų poveikį sveikatai. Atsparųjį krakmolą bulvėse galima padidinti išvirus bulves prieš dieną ir per naktį atvėsinus jas šaldytuve, o prieš valgant jas pašildyti.

Bulvės yra puikus vitamino B6 šaltinis. Šis vitaminas atlieka svarbų vaidmenį energijos apykaitoje, skaidydamas angliavandenius ir baltymus į gliukozę ir aminorūgštis. Šiuos junginius organizmas lengviau panaudoja energijos gavimui.

Tiems, kas netoleruoja glitimo arba kam diagnozuota celiakija, bulvės yra puikus būdas išvengti neigiamo glitimo poveikio virškinimo sistemai ir tuo pačiu metu gauti didelį kiekį skaidulų ir angliavandenių.

Dėl bulvėse esančio atsparaus krakmolo, kuris padeda greičiau pasiekti sotumo jausmą bei palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje. Be to, bulvėse yra fermentų inhibitorių, kurie gali sumažinti apetitą.

Alerginės reakcijos bulvėms - tai labai retas šalutinis poveikis. Alergija virtoms bulvėms pasireiškia retai ir nedažnai, ji pastebima dažniausiai tik kūdikiams.

Mitai apie bulves

• Bulvės su mėsa nesiderina. Tai netiesa, bulvės gali būti valgomos kaip garnyro sudėtinė dalis.
• Metant svorį bulvių nauda baigiasi ir jos tuomet tampa priešu. Tai netiesa, bulvės gali būti naudingos.

Kaip laikyti bulves

Bulvės geriausiai išsilaiko vėsioje, tamsioje, gerai besivėdinančioje patalpoje. Taip laikomos bulvės ilgiau išlieka šviežios ir tvirtos bei nepažaliuoja.

• Temperatūra - 7-13 °C.
• Santykinė oro drėgmė turėtų būti 80-90 %.
• Patalpa ar vieta tamsi, į kuria nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai.
• Indas ar maišas, kuriame laikote bulves, turi būti atviras.
• Prieš laikant bulves, jų neplauti ir laikyti sausas.
• Nelaikykite bulvių šaldytuve.
• Nelaikykite bulvių šalia obuolių.

Pažaliavusios bulvės

Kai bulvės laikomos šiltoje ir šviesioje vietoje, gumbai atpažįsta, kad gali būti tinkamoje augimo vietoje ir ruošiasi dygti. Padidėja chlorofilo gamyba, todėl žievelė, o ilgainiui ir dalis minkštimo pamažu nusidažo žaliai. Nors chlorofilas yra nekenksminga cheminė medžiaga, jo buvimas bulvėse rodo, kad gumbuose padidėjo glikoalkaloido, vadinamo solaninu, gamybą.

Didžiausias solanino kiekis yra bulvių odelėje. Tyrimais nustatyta, kad nulupus bulves solanino kiekis gali sumažėti 25-75 %. Taip pat reikėtų pašalinti visus daigus (akutes) ir žalius bulvės vidaus plotus, nes juose gali būti daug solanino. Tačiau bulves verdant, kepant ar kitaip termiškai apdorojant, galima dar labiau sumažinti solanino kiekį.

Solaninas yra kartaus skonio ir gali sukelti deginimo pojūtį burnoje. Jei bulvė po virimo yra kartaus skonio arba sukelia deginimo pojūtį, tokios geriausia nevalgyti visai. Jei bulvėje yra tik kelios mažos žalios dėmelės, galima jas išpjauti arba bulvę nulupti.

Bulvių lapų panaudojimas

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai kasame bulves, dažniausiai susidaro didžiulės bulvienojų krūvos, kurias dauguma ūkininkų ir sodininkų tiesiog sudegina arba kompostuoja. Tačiau ar žinojote, kad šiuose, atrodytų, niekam nevertinguose lapuose slypi neįtikėtinos naudingosios savybės? Bulvių lapai, tinkamai paruošti ir panaudoti, gali tapti tikru sodo ir daržo pagalbininku, natūralia kosmetikos priemone ir net turėti gydomųjų savybių.

Bulvių lapų nuoviro paslaptys

Šį stebuklingą nuovirą paruošti yra labai paprasta, tačiau prieš pradedant būtina žinoti keletą svarbių dalykų. Pirmiausia, nors bulvių lapai gali būti naudingi, juose, kaip ir kituose bulvinių šeimos augaluose, yra solanino - natūralaus toksino, kuris saugo augalą nuo kenkėjų. Todėl svarbu:

• Naudoti TIK sveikus, neligotus lapus
• Vengti lapų, kurie jau pradėjo gelsti ar vysti
• Neviršyti rekomenduojamų koncentracijų
• Nuoviro NIEKADA nenaudoti viduje - jis skirtas išoriniam naudojimui!

Kaip pasigaminti bulvių lapų nuovirą?

Jums reikės:

• 1 kg šviežių, sveikų bulvių lapų (su stiebais)
• 10 litrų vandens
• Didelio puodo ar kibiro
• Marlės ar smulkaus sietelio

Gaminimo procesas:

1. Surinkite sveikus, žalius bulvių lapus ir stiebus prieš bulvių kasimą arba jo metu.
2. Supjaustykite lapus ir stiebus į smulkesnes dalis.
3. Sudėkite supjaustytus bulvienojus į didelį puodą ar kibirą.
4. Užpilkite 10 litrų vandens.
5. Palikite mirkti 24-48 valandas (geriausia lauke ar gerai vėdinamoje patalpoje).
6. Po mirkymo perkošite skystį per marlę ar smulkų sietelį.
7. Nuovirą laikykite tamsioje, vėsioje vietoje ne ilgiau kaip savaitę, sandariai uždarytame inde.

Norėdami paruošti koncentruotesnį nuovirą, galite virinti bulvienojus 30 minučių ant mažos ugnies, leisti atvėsti ir perkošti. Tačiau primename, kad koncentruotas nuoviras turi būti atskiedžiamas prieš naudojimą, priklausomai nuo paskirties.

Bulvių lapų nuoviro panaudojimas sode ir darže

Bulvių lapų nuoviras - puiki natūrali priemonė kovai su įvairiais sodo ir daržo kenkėjais:

• Amarai ir erkutės: Atskieskite nuovirą santykiu 1:2 (1 dalis nuoviro, 2 dalys vandens) ir purškite užkrėstus augalus kas 3-4 dienas.
• Kolorado vabalai: Purškimas koncentruotu nuoviru (atskiestu 1:1) sukuria nemalonią aplinką vabalams ir jų lervoms.
• Sraigės ir šliužai: Apipurkškite zonas aplink jautrius augalus neatskiestu nuoviru.

Bulvių lapų nuoviras - tai ne tik apsauga nuo kenkėjų, bet ir vertinga trąša:

• Mikroelementų šaltinis: Nuovire gausu kalio, magnio ir kitų mikroelementų, kurie ypač naudingi žydintiems augalams. Atskieskite nuovirą santykiu 1:5 ir laistykite augalus prie šaknų.
• Augalų imuniteto stiprinimas: Reguliarus purškimas silpnu bulvių lapų nuoviru (1:10) padeda stiprinti augalų natūralų atsparumą ligoms.
• Kompostų aktyvinimas: Nefiltruotu bulvių lapų nuoviru galite palaistyt kompostą - tai paspartins puvimo procesus ir praturtins kompostą papildomais mikroelementais.

Tinkamu metu panaudotas bulvių lapų nuoviras gali padėti išvengti kai kurių augalų ligų:

• Miltligė: Profilaktiškai purškite augalus, linkusius sirgti miltlige (agrastus, serbentus, cukinijas), atskiestu nuoviru (1:3) kas dvi savaites.
• Fitoftora: Purškite pomidorų lapus iš apačios atskiestu nuoviru (1:4) kas 7-10 dienų.

Bulvių lapų nuoviro panaudojimas buityje

Bulvių lapų nuoviras gali būti naudojamas kaip ekologiška valymo priemonė:

• Langų valymas: Atskiestas nuoviras (1:5) su lašeliu indų ploviklio puikiai valo langus ir nepalikaja dryžių.
• Kenkėjų kontrolė namuose: Neatskiestu nuoviru galite nupurkšti vietas, kur pastebėjote skruzdėles ar kitus vabzdžius.
• Pelėsio prevencija: Nuvalykite probleminės vietas, linkusios pelėti, stipriu bulvių lapų nuoviru (su nedideliu kiekiu acto).

Medinių baldų valymas: Švelniai nuvalykite medinius lauko baldus atskiestu nuoviru (1:3) - tai ne tik išvalys, bet ir suteiks papildomą apsaugą nuo kenkėjų. Metalinių įrankių rūdžių prevencija: Pamirkykite metalinius sodo įrankius bulvių lapų nuovire, o paskui nusausinkite - juose esantys junginiai padeda sukurti apsauginį sluoksnį.

Bulvių lapų nuoviro panaudojimas kosmetikoje

Dėmesio: Prieš naudojant bet kokį nuovirą ant odos, būtina atlikti alerginį testą ant nedidelio odos plotelio!

• Plaukų stiprinimas: Atskieskite nuovirą santykiu 1:10 su vandeniu ir naudokite kaip paskutinį skalavimą po plaukų plovimo.
• Pleiskanų mažinimas: Švelniai įmasažuokite atskiestą nuovirą (1:8) į galvos odą, palikite 5-10 minučių ir kruopščiai nuskalaukite.

• Veido tonikas probleminei odai: Labai atskiestą nuovirą (1:20) galima naudoti kaip toniką riebiai, probleminei odai. Jis padeda sumažinti uždegimą ir reguliuoja riebalų išsiskyrimą.
• Kojų vonelės: Atskiestas nuoviras (1:5) gali būti naudojamas kojų vonelėms - jis mažina prakaitavimą ir gali padėti kovoti su nemaloniu kvapu.

Atsargumo priemonės ir svarbi informacija

Nors bulvių lapų nuoviras yra natūrali priemonė, jį reikia naudoti atsakingai:

• Niekada nevartokite viduje!
• Naudokite pirštines ruošdami ir naudodami nuovirą, ypač jei turite jautrią odą.
• Laikykite atokiai nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
• Nenaudokite nuoviro maistiniams augalams prieš pat derliaus nuėmimą.

Mitai ir faktai apie bulvių lapų nuovirą

• Mitas: Bulvių lapų nuoviras yra visiškai nekenksmingas, nes natūralus. Faktas: Nors jis yra natūralus, bet dėl solanino kiekio turi būti naudojamas atsakingai ir tik išoriškai.
• Mitas: Bulvių lapų nuoviras tinka visoms augalų rūšims. Faktas: Kai kurie augalai gali būti jautrūs nuovirui, todėl visada reikia pirmiausia išbandyti mažame plote.
• Mitas: Kuo stipresnis nuoviras, tuo geriau veikia. Faktas: Per stiprus nuoviras gali pakenkti augalams ir naudingiems vabzdžiams - visada laikykitės rekomenduojamų atskiedimo proporcijų.
• Mitas: Bulvių lapų nuoviras gali išgydyti visas augalų ligas. Faktas: Nuoviras gali padėti prevenciškai ir sumažinti kai kurių ligų riziką, bet nėra stebuklingas vaistas nuo visų augalų ligų.

Sezoniškumo aspektas

Bulvių lapų nuovirą geriausia gaminti vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, kai bulvių lapai yra subrendę, bet dar nesudžiūvę ir nepageltonavę. Šviežiai pagamintas nuoviras turi stipriausias savybes.

Šiuolaikiniai tyrimai ir moksliniai patvirtinimai

Nors bulvių lapų nuoviro naudojimas daugiausia remiasi liaudies išmintimi, naujausi tyrimai patvirtina kai kurias jo savybes:

• Mokslininkai nustatė, kad bulvių lapuose esantys alkaloidai iš tiesų veikia kaip natūralūs insekticidai
• Tyrimai patvirtino, kad nuovirai gali padėti mažinti tam tikrų augalų ligų sukėlėjų aktyvumą
• Bulvių lapuose rasti junginiai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios naudingos augalų apsaugai

Tausojantis požiūris į gamtą

Bulvių lapų panaudojimas nuovirui - puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai tai, kas paprastai laikoma atliekomis, virsta naudingu ištekliumi.

---