Šiuolaikiniame pasaulyje, kurį valdo greitas tempas ir nuolatinis informacijos srautas, sunku atsirinkti, kas yra tiesa, o kas - tik gerai įpakuotas mitas. Viena iš tokių priemonių, dažnai apipinta įvairiais teiginiais, yra arbata, o tiksliau - įvairios „arbatos eliminacijos”. Pabandykime išsamiau panagrinėti šį reiškinį, atskirdami mitus nuo faktų ir remdamiesi moksliniu požiūriu.

Arbatos kilmė ir paplitimas

Pasakojama, kad Gautama Buda atrado arbatą, kai, jam medituojant sode, krentantis lapas nusileido į jo puodelį. Pasakojama, kad Kinijoje prieš daugiau nei 4000 metų keliaujant legendiniam Kinijos imperatoriui ir kinų medicinos kūrėjui Šenongui, keli laukinio arbatos krūmo lapeliai įkrito į jo karštą vandenį, iš smalsumo jis paragavo gėrimo. Buvo pastebėta, kad arbatos lapai padeda stiprinti, harmonizuoti organizmą. Po vandens arbata yra antras dažniausiai vartojamas gėrimas pasaulyje. Visos tikrosios arbatos gaunamos iš Camellia sinensis augalo lapų. Arbatos maišelių išradimas priskiriamas Thomasui Sullivanui, Niujorko arbatos prekybininkui. Ankstyvajame XX a. Richardas Blechyndenas išpopuliarino šaltą arbatą 1904 metų pasaulio parodoje St. Louise.

Kas yra „arbatos eliminacija”?

Terminas „arbatos eliminacija” nėra moksliškai apibrėžtas. Dažniausiai jis vartojamas apibūdinti procesą, kai vartojant tam tikras arbatas siekiama „išvalyti” organizmą nuo toksinų, „deginti” riebalus, pagerinti virškinimą ar net gydyti tam tikras ligas. Šis terminas dažnai naudojamas rinkodaros tikslais, reklamuojant įvairius arbatų mišinius ar lieknėjimo programas.

Svarbu suprasti, kad pats žodis „eliminacija” šiuo atveju yra gana klaidinantis. Organizmas turi savas, natūralias eliminacijos sistemas - kepenis, inkstus, virškinimo traktą, odą ir plaučius - kurios nuolat šalina medžiagų apykaitos atliekas ir toksinus. Jokia arbata negali „perimti” šių organų funkcijų ar jas kažkaip stebuklingai „pagreitinti”.

Populiarūs mitai apie arbatos eliminacijas

Apie arbatos eliminacijas sklando daugybė mitų. Panagrinėkime keletą populiariausių:

• Mitas Nr. 1: Arbata „išplauna” toksinus. Šis teiginys yra vienas dažniausių, bet neturi jokio mokslinio pagrindo. Toksinai, patenkantys į organizmą su maistu, oru ar per odą, yra neutralizuojami ir pašalinami kepenų ir inkstų pagalba. Arbata, nors ir gali turėti tam tikrų antioksidacinių savybių, negali tiesiogiai „išplauti” toksinų. Kai kurios arbatos gali skatinti šlapimo išsiskyrimą (diuretikai), tačiau tai nereiškia, kad su šlapimu pašalinami visi toksinai. Dauguma toksinų yra riebaluose tirpūs ir šalinami per kitus kelius.
• Mitas Nr. 2: Arbata „degina” riebalus. Nėra jokios arbatos, kuri galėtų tiesiogiai „deginti” riebalus. Kai kurios arbatos, pavyzdžiui, žalioji arbata, gali šiek tiek padidinti medžiagų apykaitos greitį dėl jose esančių katechinų, tačiau šis poveikis yra labai nedidelis ir negali būti laikomas pagrindiniu svorio metimo veiksniu.
• Mitas Nr. 3: Arbata gali išgydyti ligas. Arbata, ypač vaistažolių, gali turėti tam tikrų naudingų savybių, pavyzdžiui, raminti, gerinti miegą ar palengvinti peršalimo simptomus. Tačiau arbata negali išgydyti rimtų ligų, tokių kaip vėžys, diabetas ar širdies ligos. Tai yra rimtos būklės, kurias reikia gydyti prižiūrint gydytojui.
• Mitas Nr. 4: Kuo stipresnė arbata, tuo geresnis poveikis. Tai nėra tiesa. Per stipri arbata gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių, tokių kaip nemiga, nerimas, virškinimo sutrikimai ar net dehidratacija (dėl diuretinio poveikio). Visada svarbu laikytis saiko ir neviršyti rekomenduojamų dozių.
• Mitas Nr. 5: Visos „liekninančios” arbatos yra saugios. Deja, ne visos rinkoje esančios „liekninančios” arbatos yra saugios. Kai kurios iš jų gali turėti stiprių diuretikų ar vidurius laisvinančių medžiagų, kurios gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir kitus sveikatos sutrikimus. Prieš pradedant vartoti bet kokią „liekninančią” arbatą, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Arbatos nauda sveikatai: mokslinis požiūris

Nors „arbatos eliminacijos” dažnai yra perdėtos ar net klaidinančios, tai nereiškia, kad arbata neturi jokios naudos sveikatai. Priešingai, daugelis arbatų rūšių, ypač žalioji, juodoji, baltoji ir vaistažolių arbatos, turi įvairių naudingų savybių, kurios yra patvirtintos moksliniais tyrimais.

Žalioji arbata

Žalioji arbata yra viena iš labiausiai ištirtų arbatų rūšių. Joje gausu antioksidantų, ypač katechinų, kurie gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, mažinti uždegimą ir gerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali šiek tiek padidinti medžiagų apykaitos greitį ir padėti kontroliuoti svorį, tačiau šis poveikis nėra labai didelis.

Juodoji arbata

Juodoji arbata taip pat turi antioksidacinių savybių, nors ir mažiau nei žalioji. Ji gali padėti gerinti kraujagyslių funkciją, mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, juodojoje arbatoje esantis teinas gali suteikti energijos ir pagerinti koncentraciją.

Baltoji arbata

Baltoji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatų rūšių, todėl joje išlieka daugiausia antioksidantų. Ji pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir žalioji arbata, tačiau gali turėti dar stipresnį antioksidacinį poveikį.

Vaistažolių arbatos

Vaistažolių arbatos, tokios kaip ramunėlių, mėtų, imbiero, liepžiedžių ar čiobrelių, neturi teino, tačiau pasižymi įvairiomis kitomis naudingomis savybėmis. Ramunėlių arbata gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miegą, mėtų arbata - palengvinti virškinimo sutrikimus, imbiero arbata - sumažinti pykinimą, o liepžiedžių ar čiobrelių arbatos - palengvinti peršalimo simptomus.

Arbata ir kofeinas

Arbata turi mažiau kofeino nei kava. Arbatoje esančio kofeino kiekį lemia daugybė veiksnių - įskaitant virimo metodą bei laiką, taip pat plikymo procesą. Tyrimai rodo, kad lapų pozicija ant arbatmedžio turi įtakos arbatoje esančio kofeino kiekiui. Jauniausi ir aukščiausiai augantys arbatmedžio lapai turi didžiausią kofeino ir antioksidantų kiekį.

Didžiausią įtaką kofeino kiekiui turi vandens kiekis bei temperatūra - o taip pat ir plikymo laikas. Juodosios, ulongo, žaliosios ir baltosios arbatos lapai turi panašų kofeino kiekį. Tačiau 5 minutes verdančiame vandenyje plikoma arbata perduos žymiai daugiau kofeino, nei plikoma dvi minutes 80 laipsnių pagal Celsijų temperatūros vandenyje.

Maišeliuose esanti sutrupinta arbata perduoda daugiau kofeino nei biri arbata. Tai taip pat pasakytina ir apie susmulkintą birią arbatą. Palyginimui, kava perduoda bent dvigubai daugiau kofeino, nei dauguma gaiviųjų gėrimų.

Arbata be kofeino iš tikrųjų turi kofeino - joje vis tiek yra apie 5-10 miligramų kofeino, viename arbatos puodelyje. Visa tikra arbata atkeliauja iš to paties augalo - kininio arbatmedžio, kuriame yra kofeino. Jeigu norite gerti arbatą be kofeino, tada vertėtų gerti žolelių arbatą.

Specifinės arbatos rūšys ir jų savybės

Konkretūs arbatos pasirinkimai turi tiesioginės įtakos ilgalaikiams sveikatos rezultatams.

Pu-erh arbata

Pu-erh arbata - tai fermentuota arbata iš Kinijos, Yunano provincijos. Ši arbata gali būti fermentuojama kelerius metus, panašiai kaip vynas.

Matcha arbata

Matcha specialiai auginama ir gaminama naudojant unikalią technologiją. Arbatos krūmai uždengiami nuo saulės keletą savaičių prieš derliaus nuėmimą. Dėl šio proceso lapuose kaupiasi daugiau chlorofilo, amino rūgščių ir kitų naudingų medžiagų. Po to lapai yra džiovinami ir sumalami į miltelius.

Matcha lapuose gausu katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kuris laikomas vienu stipriausių antioksidantų. Unikali matcha savybė yra jos gebėjimas suteikti energijos, kartu išlaikant ramybės pojūtį. Tai įmanoma dėl dviejų pagrindinių junginių - kofeino ir L-teanino. Kofeinas suteikia žvalumo, o L-teaninas skatina alfa bangų smegenyse veiklą, todėl žmogus jaučiasi susikaupęs ir ramus.

Arbata su pienu: mitai ir faktai

Arbata su pienu - gėrimas, mėgstamas daugelio kultūrų visame pasaulyje. Nuo britiškos „builder’s tea” iki indiškos „masala chai”, šis derinys turi ilgą istoriją ir įvairių paruošimo būdų. Tačiau ar arbata su pienu iš tiesų naudinga? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau, atsižvelgdami į skirtingus arbatos tipus, pieno rūšis ir galimą poveikį sveikatai.

Arbatos įvairovė ir pieno įtaka

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ne visos arbatos vienodai reaguoja su pienu. Dažniausiai su pienu geriama juodoji arbata, tačiau kartais pienas pilamas ir į žaliąją, baltąją ar net raudonąją (rooibos) arbatą. Pieno poveikis priklauso nuo arbatos cheminės sudėties.

Juodoji arbata su pienu

Juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis, turinti stiprų skonį ir daug taninų. Taninai - tai medžiagos, suteikiančios arbatai kartumo ir sutraukiančio pojūčio. Pienas, ypač jame esantys baltymai (kazeinas), jungiasi su taninais, švelnindami arbatos skonį ir mažindami kartumą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis žmonių renkasi gerti juodąją arbatą su pienu.

Juodoji arbata pati savaime turi antioksidantų, vadinamų teaflavinais ir tearubiginais. Tačiau, tyrimai rodo, kad pieno baltymai gali sumažinti šių antioksidantų įsisavinimą. Tiesiog, norint gauti maksimalią antioksidantų dozę, rekomenduojama gerti juodąją arbatą be pieno. Taip pat pienas suteikia papildomo kalcio.

Žalioji arbata su pienu

Žalioji arbata yra mažiau oksiduota nei juodoji, todėl joje gausu kitų antioksidantų - katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG). Pieno įpylimas į žaliąją arbatą, panašiai kaip ir į juodąją, gali paveikti katechinų įsisavinimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad pieno baltymai gali blokuoti EGCG poveikį. Tačiau, kiti tyrimai nerodo žymaus skirtumo. Žalioji arbata su pienu dažniausiai nėra tradicinis derinys, tačiau jei jums patinka skonis, galite jį vartoti, turėdami omenyje galimą antioksidantų įsisavinimo sumažėjimą.

Baltoji arbata su pienu

Baltoji arbata yra mažiausiai apdorota arbatos rūšis, pasižyminti švelniu skoniu ir subtiliu aromatu. Joje taip pat yra katechinų, nors ir mažesniais kiekiais nei žaliojoje arbatoje. Pieno įpylimas į baltąją arbatą gali dar labiau sušvelninti jos skonį, tačiau, kaip ir kitų arbatų atveju, gali paveikti antioksidantų įsisavinimą.

Raudonoji (Rooibos) arbata su pienu

Rooibos arbata, dar vadinama raudonąja arbata, iš tiesų nėra tikroji arbata, nes gaminama ne iš arbatmedžio lapų, o iš Pietų Afrikoje augančio krūmo. Rooibos neturi kofeino ir taninų, todėl jos skonis natūraliai švelnus ir saldus. Pienas į rooibos arbatą dažnai pilamas siekiant praturtinti skonį ir suteikti kremiškumo.

Rooibos arbata turi unikalių antioksidantų, tokių kaip aspalatinas ir notofaginas. Pieno poveikis rooibos arbatos antioksidantams nėra plačiai ištirtas, tačiau, kadangi rooibos neturi taninų, tikėtina, kad pieno baltymai neturės tokio didelio poveikio kaip juodosios ar žaliosios arbatos atveju.

Pieno rūšys ir jų savybės

Ne tik arbatos rūšis, bet ir pieno pasirinkimas gali turėti įtakos arbatos su pienu skoniui ir maistinei vertei.

Pieno rūšis	Savybės
Karvės pienas	Tradicinis pasirinkimas, turintis daug baltymų, kalcio ir vitaminų.
Ožkos pienas	Panašus į karvės pieną, bet turi šiek tiek kitokį baltymų ir riebalų profilį. Kai kuriems žmonėms lengviau virškinamas.
Sojų pienas	Turi daug baltymų, panašiai kaip karvės pienas. Geras pasirinkimas veganams ir laktozės netoleruojantiems žmonėms.
Migdolų pienas	Mažai kalorijų ir riebalų, bet ir mažai baltymų. Turi švelnų, riešutinį skonį.
Avižų pienas	Turi šiek tiek daugiau skaidulų nei kitos augalinio pieno rūšys. Gali būti saldesnis nei kiti.
Kokosų pienas	Turi daug sočiųjų riebalų, todėl suteikia arbatai kremiškumo. Turi stiprų kokosų skonį.
Ryžių pienas	Neutralaus skonio, mažai riebalų ir baltymų.

Mitai ir tiesa apie arbatą su pienu

• Mitas: Arbata su pienu sukelia akmenis inkstuose.
• Tiesa: Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad arbata su pienu tiesiogiai sukeltų akmenis inkstuose. Tačiau, žmonėms, turintiems polinkį į akmenų susidarymą, rekomenduojama riboti oksalatų turinčių produktų vartojimą, įskaitant ir arbatą. Pienas gali šiek tiek padidinti oksalatų įsisavinimą, bet tai neturėtų būti problema sveikiems žmonėms.
• Mitas: Arbata su pienu blogina virškinimą.
• Tiesa: Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems laktozės netoleravimą, pienas gali sukelti virškinimo sutrikimus. Tačiau, daugumai žmonių arbata su pienu nesukelia jokių problemų. Priešingai, pienas gali padėti neutralizuoti arbatos rūgštingumą ir sumažinti skrandžio dirginimą.
• Mitas: Arbata su pienu neturi jokios naudos.
• Tiesa: Nors pienas gali šiek tiek sumažinti arbatos antioksidantų įsisavinimą, arbata su pienu vis tiek turi naudingų savybių. Pienas suteikia kalcio, baltymų ir vitaminų, o arbata (priklausomai nuo rūšies) - kitų naudingų medžiagų.

Žalioji arbata prieš miegą: mitai ir tikrovė

Žalioji arbata yra vertinama dėl savo gausybės naudingų savybių: ji padeda gerinti medžiagų apykaitą, suteikia energijos ir yra kupina antioksidantų. Tačiau dažnai kyla klausimas - ar ją galima gerti prieš miegą? Kai kurie sako, kad ji padeda atsipalaiduoti, kiti įspėja apie galimus miego sutrikimus. Panagrinėkime tiesą ir mitus.

Žaliosios arbatos poveikis organizmui

Žalioji arbata turi unikalių savybių, kurios gali daryti įtaką mūsų organizmui skirtingais būdais:

• Sudėtyje yra kofeino - nors mažiau nei kavoje, tačiau vis tiek gali veikti nervų sistemą.
• Teaninas skatina atsipalaidavimą - šis amino rūgšties junginys padeda mažinti stresą ir gali padėti atsipalaiduoti.
• Antioksidantai saugo organizmą - stiprina imunitetą ir gerina širdies veiklą.

Mitai apie žaliąją arbatą prieš miegą

• Žalioji arbata visada trikdo miegą - tai ne visada tiesa. Nedideli kofeino kiekiai ne kiekvienam sukelia nemigą.
• Ji sukelia tik budrumą - dėl teanino poveikio, žalioji arbata taip pat gali skatinti atsipalaidavimą.
• Žalioji arbata yra geresnė už bet kokį vakarėlio gėrimą - ji naudinga, bet ne kiekvienam tinka gerti prieš miegą.

Tiesa apie žaliąją arbatą prieš miegą

• Kofeino poveikis priklauso nuo žmogaus jautrumo - vieniems gali sukelti nemigą, kitiems - neturėti jokio poveikio.
• Kai kurios rūšys turi mažiau kofeino - pavyzdžiui, „bancha“ ir „houjicha“ arbatos rūšys.
• Žalioji arbata gali padėti atsipalaiduoti, jei tinkamai vartojama - geriausia rinktis mažai kofeino turinčias rūšis.

Kodėl verta gerti žaliąją arbatą prieš miegą?

Jei pasirinksite tinkamą rūšį ir neesate jautrūs kofeinui, žalioji arbata gali turėti šiuos privalumus:

Privalumai	Trūkumai
Padeda atsipalaiduoti dėl teanino	Gali sutrikdyti miegą jautriems žmonėms
Turi antioksidantų, naudingų sveikatai	Dažnas šlapinimasis gali trikdyti miegą
Gali padėti virškinimui po vakarienės	Kai kurios rūšys vis dar turi kofeino

Galimi šalutiniai poveikiai

• Nemiga - jei organizmas jautrus kofeinui, gali sutrikti miegas.
• Dažnas šlapinimasis - arbata yra diuretikas, todėl gali padidinti norą lankytis tualete naktį.
• Skrandžio dirginimas - kai kuriems žmonėms gali sukelti rūgštingumo padidėjimą.

Patarimai

• Jei negalite be žaliosios arbatos vakarais, išbandykite decaf (be kofeino) variantą.
• Norėdami sumažinti kofeino poveikį, užplikykite arbatą pirmą kartą ir nupilkite pirmą užpylimą.
• Eksperimentuokite su skirtingomis žaliosios arbatos rūšimis - ne visos jos vienodai veikia organizmą.

Pavojingos arbatos rūšys

Kai kurios arbatos kelia didelį pavojų sveikatai. Plytų arbatoje ir ekonominėse juodosiose arbatose yra didelis fluorido kiekis. Tokios vaistažolių rūšys kaip komfrey, kaparėlis, germandras ir kava gali pažeisti kepenis. Per daug apdorotos komercinės arbatos slepia per didelį kofeino kiekį. Įprastiniuose arbatos produktuose dažnai yra pesticidų likučių. Daugelyje komercinių mišinių yra kenksmingų sintetinių priedų ir konservantų.

Daug fluoro turinčios arbatos rūšys

Senesniuose arbatos augaluose paprastai susikaupia daugiau fluorido, o plytų arbatoje, juodojoje arbatoje ir ekonominės klasės arbatos maišeliuose jo koncentracija paprastai būna didžiausia. Per didelis fluoro kiekis yra susijęs su dantų fluoroze, skeleto fluoroze ir galimais skydliaukės funkcijos sutrikimais.

Tyrimai rodo, kad subrendusiuose arbatos lapuose fluorido gali būti 10-20 kartų daugiau nei jaunuose lapuose ar pumpuruose. Baltojoje arbatoje ir aukštos kokybės žaliojoje arbatoje, ruošiamoje iš jaunų lapelių, fluorido kiekis paprastai būna mažesnis.

Tiems, kurie nerimauja dėl fluoridų poveikio, apribokite arbatos vartojimą iki 2-3 puodelių per dieną, rinkitės aukščiausios kokybės nefasuotas arbatos rūšis ir kaitaliokite arbatos rūšis, kad sumažintumėte galimą riziką ir kartu mėgautumėtės daugybe sveikatai naudingų arbatos savybių.

Potencialiai toksiškos žolelių arbatos

Nepaisant natūralios kilmės, kai kuriose vaistažolių arbatose yra junginių, kurie, vartojami reguliariai arba didelėmis dozėmis, gali sukelti hepatotoksiškumą. Rykštenių arbata, kurioje yra pirolizidino alkaloidų, yra susijusi su venų okliuzine liga ir kepenų nepakankamumu. Panašiai, iš kreozoto krūmo gaunama šapalinė arbata, kurios veiklusis junginys nordihidroguaiaretinė rūgštis turi kepenis žalojančių savybių. Germanų arbatoje, tradiciškai vartojamoje lieknėjimui mažinti, yra neoklerodano diterpenoidų, kurie kepenyse virsta toksiškais junginiais. Kava arbatoje, populiarioje nerimo malšinimui, yra kavalaktonų, kurie jautriems asmenims gali sukelti sunkų hepatitą ir kepenų nepakankamumą.

Perdirbtos arbatos su paslėptu kofeinu

Perdirbtos komercinės arbatos, kuriose yra netikėtai didelis kofeino kiekis, taip pat kelia susirūpinimą. Šie produktai intensyviai apdorojami, todėl juose koncentruojamas kofeino kiekis, o naudingų junginių sumažėja. Daugelyje į butelius išpilstytų ir miltelių pavidalo arbatos produktų vienoje porcijoje yra 30-50 mg kofeino, t. y. beveik tiek pat, kiek ir kavoje, tačiau jie nėra aiškiai paženklinti.

Tyrimai rodo, kad šiose labai apdorotose arbatose taip pat yra mažiau katechinų ir polifenolių, palyginti su tradicinėmis virintomis arbatomis.

Jautriems žmonėms per didelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą, nemigą, padidėjusį kraujospūdį ir širdies plakimą.

Pesticidais užteršta arbata

Daugelyje įprastinių arbatos produktų yra pesticidų likučių, kurie kelia didelį pavojų sveikatai reguliariai vartojant. Tyrimų metu įprastinės arbatos mėginiuose aptikta daugiau kaip 20 įvairių pesticidų, įskaitant endosulfano ir DDT darinius, kurie yra susiję su hormonų veiklos sutrikimais ir neurologiniais pažeidimais.

Aptikimo metodai apima dujų chromatografijos ir masės spektrometrijos (GC-MS) tyrimus, kuriais galima nustatyti konkrečius cheminius junginius, esančius arbatos lapuose.

Vartotojai gali sumažinti poveikį rinkdamiesi sertifikuotas ekologiškas arbatas, kurias auginant draudžiama naudoti sintetinius pesticidus.

Pavojingi arbatos priedai ir kvapiosios medžiagos

Daugelyje komercinių arbatos mišinių yra sintetinių kvapiųjų medžiagų, konservantų ir saldiklių, kurie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas ir acesulfamo kalis, yra susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais ir galimu neurotoksiniu poveikiu. Cheminiai skonio stiprikliai, įskaitant maltodekstriną ir „natūralias kvapiąsias medžiagas” (dažnai turinčias excitotoksinų), jautriems žmonėms gali sukelti galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ir uždegimus. Įrodyta, kad dažikliai, tokie kaip FD&C dažikliai, yra susiję su hiperaktyvumu ir alerginėmis reakcijomis. Be to, konservantai, pvz., natrio benzoatas, paprastai randamas vaisių skonio arbatose, tam tikromis sąlygomis kartu su vitaminu C gali sudaryti benzeną - kancerogeną.

Sveikesnės arbatos alternatyvos

Keletas gydomosios alternatyvos teikia didelę naudą sveikatai be lydinčios rizikos. Žolelių užpiluose, pavyzdžiui, rooibos ir ramunėlių, nėra kofeino, tačiau jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir skatina atsipalaidavimą. Kiaulpienių šaknų arbata yra natūrali kepenų detoksikacinė ir priešuždegiminė priemonė, nenaudojant pesticidų, kurie būdingi komercinėms arbatoms. Ieškantiems adaptogeninių medžiagų, ašvagandos ir šventojo baziliko arbatos padeda reguliuoti reakcijos į stresą sistemas be dirbtinių priedų. Grynos, ekologiškos, autoritetingų organizacijų sertifikuotos žaliosios arbatos rūšys suteikia katechinų ir L-teanino su minimalia taršos rizika. Imbiero ir ciberžolės užpilai suteikia stiprių priešuždegiminių junginių ir palaiko imuninę sistemą.

Svarbiausi patarimai renkantis ir vartojant arbatą

• Rinkitės kokybišką arbatą. Geriausia rinktis natūralią, nefasuotą arbatą, be jokių dirbtinių priedų ar kvapiklių.
• Laikykitės saiko. Nevartokite per daug arbatos, ypač stiprios. Per didelis arbatos kiekis gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių.
• Būkite atsargūs su „liekninančiomis” arbatomis. Prieš pradedant vartoti bet kokią „liekninančią” arbatą, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
• Nenaudokite arbatos kaip vaisto. Arbata gali turėti tam tikrų naudingų savybių, tačiau ji negali išgydyti rimtų ligų.
• Klausykite savo kūno. Jei po arbatos vartojimo jaučiatės blogai, nustokite ją vartoti ir pasitarkite su gydytoju.
• Įvairinkite arbatas. Gerkite skirtingų rūšių arbatas, kad gautumėte įvairių naudingų medžiagų.
• Mėgaukitės arbata. Arbatos gėrimas turėtų būti malonus ritualas, o ne prievolė.

---