Paprastoji mirta (Myrtus communis) - ne daugiau kaip metro aukščio visžalis krūmas, kilęs iš Viduržemio jūros pakraščių. Pavadinimas "Mirta" kilęs iš lotynų kalbos žodžio myrtus - "pietų visžalis augalas, kurio lapuose yra eterinių aliejų", kuris savo ruožtu atsirado iš graikų kalbos žodžio μυρρα "skysti smilkalai, balzamas". Augalas pasižymi gražiais žiedais ir žalios spalvos lapais, kurie atrodo lyg poliruoti.

Žydi vasaros viduryje daugybe mažų baltų žiedelių, skleidžiančių malonų aromatą, o žydėjimas tęsiasi iki rudens vidurio. Lapkričio - vasario mėnesiais susiformuoja juodos uogos. Mirtos lapai, sutrynus, skleidžia aitrų kvapą.

Mirta augalas ir legendos

Apie mirtą nuo seno kuriamos įvairios legendos bei istorijos. Mirta dažnai vadinama „Šeimos gerovės ir laimės medžiu“, nes manoma, kad augalas stiprina šeimos gerovę ir gerina atmosferą namų aplinkoje. Kitas pavadinimas yra „Nuotakos medis“.

Kažkada augalas buvo pašvęstas graikų deivei Afroditei ir tapo jaunystės bei grožio simboliu. Graikai ir romėnai turėjo paprotį skaisčiai nuotakai uždėti mirtų vainiką. Daugelyje kultūrų gėlė mirta pridedama prie vestuvių puokštės. Šis paprotys prieš 300 metų atėjo ir pas mus. Mirta yra šlovės ir palaiminimo ženklas.

Augalas mirta ir jo rūšys

Mirtų yra apie 40 rūšių, tačiau kambario sąlygomis gali augti tik paprastoji mirta (Myrtus communis). Patalpoje mirta augalas retai užauga daugiau negu 50-60cm aukščio. Paprastosios mirtos pagrindu selekcininkai yra sukūrę keletą veislių, kurios skiriasi savo aukščiu, žiedų spalva, lapų forma:

• mažalapiai - lapai maži, iki 2 cm ilgio, didžiausias augalo aukštis - 60 cm;
• stambialapiai - lapai dideli iki 5 cm ilgio, gali užaugti iki 3-4m aukščio;
• Myrtus ralfii - žiedai rausvi, o uogos raudonos.

Gėlė mirta auga labai lėtai - 10-15cm per metus. Deramai prižiūrima gali gyvuoti labai ilgai. Kartais galima atrasti 300 metų amžiaus senolius.

Gėlė mirta ir jos priežiūra

Šeima: Myrtaceae, miltiniai.

Tėvynė: Viduržemio jūros kraštai.

Geriausiai auga: Šviesioje, saulėtoje, gerai vėdinamoje, vasarą šiltoje, žiemą - vėsioje (apie 10°C) patalpoje. Vasarą mėgsta būti lauke.

Laistymas, tręšimas: Lieti vien minkštu vandeniu, vasarą gausiai, žiemą - saikingai. Bet jokiu būdu neperdžiovinti gniužulo ir vengti padėkle užsilikusio vandens! Nuo kovo iki rugpjūčio kas savaitę patręšti.

Kiti priežiūros ypatumai: Kambaryje laikomą dažnai purkšti, jaunus augalus kasmet, senesnius - prireikus pavasarį persodinti į gėlių žemę. Nuolat genėti, karpyti, bet per daug nugenėjus nebesukrauna žiedų! Gėlė yra gana jautri ir kaprizinga, būkite akylūs ir stebėkite, kaip ji jaučiasi.

Dauginimas: Pavasarį arba vasarą dar nesumedėjusiais viršūnių auginiais. Įsišaknijusius daug sykių genėti, kad gražiai šakotųsi.

Kenkėjai, ligos: Laikant netinkamoje vietoje užpuola baltasparniai ir skydamariai.

Mirtos nauda sveikatai

Mirta augalas be dekoratyvinės išvaizdos turi ir gydomųjų savybių. Eterinio aliejaus pagalba, mirta naikina ore patogenines bakterijas, tokias kaip auksinis stafilokokas, streptokokas, E. coli, tuberkuliozės bacila bei virusus. Padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų. Mirtos aliejus plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Vartojama nuo peršalimo ligų ar imuninei sistemai nusilpus. Lapų nuoviru gydomi virškinamojo trakto susirgimai.

Mirtos augalo panaudojimas

Valgomi yra ir mirtos žiedai, kurie yra saldaus kvapo ir skonio. Liaudies medicinoje mirtos preparatai vartojami virškinimo, šlapimo ir kvėpavimo takų ligoms, taip pat nervų sistemos sutrikimams gydyti. Iš mirtų žievės, lapų ir žiedų išgaunamas eterinis aliejus. Mirtų eterinis aliejus pasižymi maloniu, balzaminiu, skaidriu aromatu, jis naudojamas parfumerijos pramonėje. Manoma, kad šis eterinis aliejus padeda atsikratyti blogų įpročių, įvairių priklausomybių, pasveikti nuo peršalimo ligų.

Mirtos auginimas

Gamtoje mirta gali užaugti iki 3 metrų. Auginama kambario sąlygomis ji geriausiu atveju pasiekia 1 metro aukštį, o dažniausiai užauga iki 30-60 cm. Kambaryje auginama tikroji mirta - medelis su apvalia laja. Mirta turi mažus, odiškus tamsiai žalios spalvos lapus, žydi nedideliais baltais žiedais, sukrautais lapų pažastyse. Kvapnūs žiedeliai išsiskleidžia birželio-liepos mėnesiais. Mirta auginama nuo seniausių laikų. Senovės graikai ir romėnai mirtos lapus naudojo maistui ir gydymui, o švelniai kvepiančias baltas mirtos gėles siejo su meile ir nekaltumu. Mirta - gana atsparus ir nedaug priežiūros reikalaujantis augalas.

Vieta ir dirvožemis

Mirtai patiks augti ant ar šalia pietinės palangės, kur ji gaus daug saulės šviesos. Jei trūks saulės, mirta nežydės. Lauke statykite mirtą saulėtoje arba dalinai saulės apšviestoje vietoje. Mirtai reikalinga drėgna, tačiau tinkamai drenuojama žemė, todėl vazono dugne būtinai įrenkite gerą drenažo sluoksnį. Šiam augalui patiks molinga, smėlinga dirva ar priemolio kompostas. Kaip ir laistymo vanduo, dirvožemio mišinys turi būti be kalkių.

Sodinimas ir dauginimas

Mirta dauginama auginiais, rečiau sėklos. Geriausia dauginti ją auginiais, kadangi tokiu būdu rūšies ir veislės savybės pereina iš motininio augalo naujam. Tai ir daug patikimesnis dauginimo būdas nei dauginimas sėklomis. Be to, augalai, išauginti iš auginių pradeda žydėti greičiau nei dauginti sėklomis - jau po trijų metų.

Auginius tinka atskirti nuo mirtos augalo sausį-vasarį arba liepos mėnesį, geriau, jei jie būtų iš apatinės ar vidurinės lajos dalies. Auginiai turi būti apie 8-10 cm ilgio. Pašalinkite nuo jų apatinius lapus, o viršutinius patrumpinkite trečdaliu, didžiausius - per pusę. Įsišaknijimui auginius sodinkite į lapinės žemės ir stambaus smėlio mišinį. Geriau rinktis jiems žemą ir platų indą, pasodintus auginius patartina uždengti stikliniu indeliu. Auginius laikykite 17-20 ˚C temperatūros pavėsingoje vietoje. Retkarčiais nuimkite nuo jų stiklinį indelį pravėdinimui. Paprastai mirtos auginiai šaknis išleidžia per mėnesį. Įsišakniję auginiai persodinami į 7 cm skersmens vazonėlius, į tokį pat žemių mišinį.

Priežiūra

Mirtos priežiūra apima augalo laistymą, genėjimą, tręšimą bei kitų jai būtinų augimo sąlygų sudarymą. Vasarą mirta mėgsta būti gryname ore, o žiemą šiam augalui reikia vėsos - 5-10 laipsnių šilumos, geriausia vieta jam šaltuoju metų laiku - įstiklintas, nešildomas balkonas.

Laistymas

Vasarą mirtai reikalingas dažnas ir gausus laistymas, tačiau vandens perteklius iš padėkliuko po vazonu turi būti pašalinamas, kad nepradėtų pūti augalo šaknys. Laistant per retai, mirta gali pradėti mesti lapus. Šaltuoju metų laiku laistymas sumažinamas, tačiau jei paliksite augalą žiemoti kambario temperatūroje, gali tekti jį laistyti ne rečiau nei vasaros metu. Laistykite mirtą nusistovėjusiu kambario temperatūros vandeniu.

Tręšimas

Pavasarį ir vasarą kas 1-2 savaites patręškite mirtą skystomis kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.

Persodinimas

Jaunesnes mirtas persodinkite kas 1-3 metus. Vyresnius augalus - kas 3-5 metus. Persodinant augalą kaskart parenkamas keliais centimetrais didesnio skersmens vazonas.

Genėjimas

Mirta genima po žydėjimo arba ankstyvą pavasarį. Norėdami paskatinti medelio augimą, pašalinkite nužydėjusius žiedus ir negyvas ar ligotas šakeles.

Ramybės laikotarpis

Žiemą mirtos augimas sulėtėja, tai jos ramybės laikotarpis. Priklausomai nuo kambario, kuriame ji žiemoja, temperatūros, ramybės laikotarpis tęsiasi nuo 1,5 iki 3 mėnesių.

Mirtoms kenkia amarai, baltasparniai, tripsai ir voratinklinės erkės. Šie kenkėjai gali atsirasti dėl netinkamos augalo priežiūros. Dažniau jie apsigyvena senesniuose augaluose. Perlaisčius ar užsistovėjus vazone drėgmei mirta gali susirgti šaknų puviniu.

---