Lietuvoje savu laiku buvo gaminama spiritinė miros tinktūra, tačiau ja mažai kas domėjosi, išskyrus pulmonologus.

Miros tinktūros nauda

„Jie pastebėjo, kad astma sergantys ir į gerklę purškiamus hormoninius preparatus naudojančius vaikus dažnai vargina grybelinės ligos. Miros preparatą jie vertino kaip natūralų būdą padėti šiems vaikams“, - pasakojo vaistininkas.

Dabar vaistinėse taip pat galima rasti miros preparatų, kurie tinka nuo gerklės, grybelinių ligų, net paradantozės.

Kovodami su infekcija stimuliuoja imuninę sistemą.

Ne veltui šio vieno stipriausių natūralių antibiotikų Trys Karaliai atnešė Jėzui.

Todėl baktericidiškai veikiantys augalai buvo prilyginami auksui“, - pasakojo V. Skirkevičius.

Žaizda supūliuodavo ir organizmas pats nepajėgdavo su tuo susitvarkyti.

Tačiau jo neturinčiam žmogui kardo kirtis galėjo reikšti mirtį.

Ne visi šį augalą tuomet galėjo naudoti, tik labai turtingi žmonės.

Kiti natūralūs antibiotikai

Kokius kitus natūralius antibiotikus vertėtų prisiminti ir naudoti?

Visų pirma tai čiobrelis, alijošius, česnakas medetka, kuri viduramžiais buvo viena iš dievinamo augalų dvyliktuko, nes yra stipriai baktericidinė, gerai dezinfekuoja.

„Vaistinė arnika, kuri pas mus auga Dzūkijoje, taip pat stipriai dezinfekuojanti žolė.

Paminėčiau ir antibakteriniu veikimu pasižyminčią kraujažolę, bitkrėslę.

Iš lietuviškų taip pat vertinga melisa, rozmarinas, šalavijas, jonažolė“, - vardijo žolininkas.

Kaip priminė vaistininkas, šį lelijinių šeimos augalą tinka naudoti ne vien žaizdoms gydyti: „Alijošius pasižymi ne tik baktericidiniu poveikiu, bet ir skatina gijimą, nuskausmina, stiprina gynybines reakcijas.

Gerdami alijošiaus preparatus stimuliuojame imuninę sistemą“.

Mūsų močiutės būtinai augindavo ir alijošių.

Pasak pašnekovo, plačiai paplitęs akademiko V. Filatovo metodas nupjautą alijošių prieš vartojimą palaikyti tamsoje: „Prieš mirtį augalas bando mumifikuotis - išskiria tam tikrų medžiagų, kurių pavartojęs žmogus apsisaugo nuo infekcinių ligų“.

Pasak V. Skirkevičiaus, tokiu atveju visada tiks cinamonas, česnakas, debesylas, rozmarinas.

Protinga būtų pagerti mėtos, maišytos su stipria juoda arbata, tik nedėti cukraus.

„Prieš virusines infekcijas tinka šeivamedžio žiedai, dilgėlė.

Herpes virusą veikia melisa, mėta, rozmarinas.

Roto virusus naikina sidabražolė, aviečių arbatos su citrina.

Yra galybė infekcijų sukelėjų, tačiau ir augalų, kurie galėtų būti pagalbininkai - ne tik tiesiogiai žudyti, kaip antibiotikai, bet ir veikti bakterijoms patogią terpę, stiprinti organizmo gynybines reakcijas“, - pakartojo augalų žinovas.

Žolelių naudojimas ir atsargumas

Didelę darbo patirtį turinti farmacininkė Loreta Tamošauskienė pastebi dvi tendencijas.

Arba žmonės labai bijo cheminių antibiotikų, arba juos vartoja neatsakingai, taip įsisukdami į uždarą ligų ratą.

„Vos sunegalavus patariama visų pirma gydytis žolėms, o ne pulti naudoti stipriausius vaistus, kaip dažnai žmonės daro.

Vos sukosti ir keliauja pas gydytoją, prašydami išrašyti antibiotikų, nes atseit niekas nepadeda.

Tačiau sunegalavus apie tris savaites patariama gydytis žolėmis, nebent simptomai stiprėja, prasideda naktiniai kosuliai, kyla temperatūra.

Tuomet be abejo reikėtų kreiptis į gydytoją.

Tačiau žolių ignoruoti nereikėtų ir vartojant antibiotikus.

Juos galima drąsiai naudoti kaip papildomą priemonę.

Taip ligą pavyks įveikti greičiau, simptomai bus lengvesni“, - įsitikinusi L. Tamošauskienė.

Pasak farmacininkės, jei simptomai stiprėja, žmogus gydosi, bet temperatūra laikosi aukščiau 38 laipsnių, pavojinga užsiimti savigyda, tikrai reikėtų pasitikėti gydytoju.

Kita vertus, didele klaida pašnekovė vadino norą dirbtinai pagreitinti sveikimą, kai temperatūrai pakilus iki 37 laipsnių ją mušame vaistais.

„Tokiu atveju būtų galima drąsiai apie savaitę gydytis namie, tačiau stiprių vaistų nenaudoti“, - patarė L. Tamošauskienė.

Antibiotiškai veikiančius augalus tyręs Helsinkiuo universiteto profesorius Artturi Ilmari Virtanenas 1958 metais net buvo apdovanotas Nobelio premija.

Jo stebėjimai labiau siejosi su žemės ūkiu.

Mokslininkas aiškinosi, kaip augalai nuo ligų apsaugo gyvulius ir kitus augalus, pvz., žinoma, kad česnakas nuo virusinių infekcijų apsaugo rožes, kurios šalia augant natūraliam antibiotikui labiau kvepia ir išvengia grybelinių, virusinių ligų“, - priminė V. Skirkevičius.

Paradoksu DELFI pašnekovas vadino tai, jog pirmiau už antibiotiškai veikiančių augalų tyrėją Nobelio premija skirta cheminių antibiotikų atradėjui.

1945 metais už tai Nobelio premija apdovanotas amerikietis Aleksandras Flemingas.

„Tai įvyko 13 metų anksčiau, nei įrodžius, kad antibiotinių savybių turi augalai, nors, pvz., česnako gydomosiomis galios žinomos 4 tūkst. metų“, - atkreipė dėmesį V. Skirkevičius, pridurdamas, kad ir vangiai, mokslas pradeda vertinti šimtametę gydymo augalais patirtį.

Naminės tinktūros iš 11 žolelių receptas

Ši naminė tinktūra iš 11 žolelių, dėl kurių ypatingų savybių, sudėties ir proporcijų poveikis atsiskleidžia būtent šiame mišinyje.

Paruošimas:

Žolelės suberiamos į 2 litrų stiklainį ir užpilamos dviem 0,7 litro buteliais gera 38%-40% stiprumo degtine ir paliekama 14 dienų saulėje arba šiltoje, šviesioje vietoje ir kasdien papurtoma.

Po 14 dienų mišinys dar kartą gerai supurtomas ir nukošiamas tik naudojimui skirtas tinktūros kiekis į mažesnį indelį, gerai uždaromas ir laikomas šaltai.

Likęs mišinys su žolelėmis laikomas tamsioje vietoje neribotą laiką.

Negaminti tinktūros iš pusės pakelio turinio, nes mišinio nepadalinsite.

Nepilti ant žolelių spirito ar naminės degtinės, stipresnių nei 40% - sunaikinsite žolelių veikliąsias savybes.

Neplikyti žolelių mišinio vandeniu - tai NE žolelių arbata.

Vartojimas:

• Profilaktiškai rytais ir vakarais po arbatinį šaukštelį arba valgomąjį šaukštą atskiestos tinktūros. (1 šaukštelis arba šaukštas tinktūros pusei stiklinės žolelių arbatos ar vandens).
• Šią tinktūrą galima naudoti ir išoriškai. Šiuo atveju, jos skiesti nereikia. Ja galima įtrinti skaudamas vietas.
• Galima dėti kompresus: priklausomai nuo vietos, sudrėkinti vatos ar lignino tinktūra Schwedenbitter ir uždėti ant skaudamos vietos, prieš tai odą patepant medetkų tepalu. Ant viršaus uždėti politileno plėvelę, aprišti audiniu. Kompresą laikyti 2-4 valandas, priklausomai nuo ligos. Jei kompresas toleruojamas, tai galima kompresą palikti ir per naktį.
• Jei oda sudirgsta, kompresą laikyti trumpiau. Jei oda yra alergiška, plėvelės nenaudoti, aprišti tik skepeta.

---